Aš asmeniškai manau, kad ta non-binary etiketė yra beprasmė. Net jei žmogus labai nori išsiveržti iš binarinio skirstymo ir sau prisiskiria non-binary, tai finale jis vis viena atlieka skirstymą į non-binary ir non-non-binary, t.y., tvarkingai grįžta į tą patį binary, nors pats to nejaučia.
Priedo, reikia suprasti, apie ką vyksta kalba. Socialiniai konstruktyvistai mano, kad lytis yra socialinis konstruktas. Jie nėra visiškai neteisūs, nes kaip buvo įsivaizduojamas „tikras vyras“ ar „tikra moteris“ labai stipriai keitėsi laikui bėgant, o taip pat ir nuo vietos. Galų gale XVI a. peruku apsirėdęs prancūzas su musele ant žando ir šilkinėm kojinėm iki šakumo buvo kuo tikriausias vyras. XVIII a. austrui tikro vyriškumo požymis buvo dvikovų randai, ypač ant veido. XX a. matome Calvin Klein reklamas su androginiškai atrodančiais jaunuoliais.
Bet čia labai, labai, labai aiškiai reikia suprasti, kad net ir suvokiant lytį kaip socialinį konstruktą, niekas nesako, kad galima prikonstruoti 72 lytis. Biologinių lyčių yra dvi ir tai yra konstanta. Socialinė lytis čia yra viso labo apvalkalas ant biologinės lyties, kaip kažkokiam konkrečiam sociume funkcionuoja Moters ir Vyro vaidmens atlikėjai.
Non-binary šiame visame kontekste funkcionuoja kaip personalinis eksperimentas, kur ir kaip galima plėsti socialinės lyties rėmus. Nieko čia nauja, nieko čia draminio nėra. Žmonija užsiima tokiais eksperimentais jau tūkstantmečius, kiekviena karta vis savaip. Nuo hipių ir bytnikų non-binary tesiskiria tuo, kad tame eksperimente gerokai daugiau individualumo ir kai kas gal net pasakytų, kad narciziškumo.
O eksperimentuoti, rasti savo stilių, savo groove ir vietą gyvenime yra sveika, malonu ir manau, kad niekam nekenkia. Aš irgi mėgstu raštuotus ir gėlėtus marškinius. Dėl to nesijaučiu non-binary.
Sutinku, tik sakyčiau, kad prasmė yra, jei individualus žmogus ją jaučia. Čia kaip klausti, pavyzdžiui, kokia prasmė turėti tokį ar vienokį stiliaus suvokimą, tarkim būti kokiu gotu ar metalistu. Man asmeniškai gal tame prasmės nėra, bet tokia yra žmogaus savęs išraiška, tai darydamas jis jaučiasi ar nori jaustis "tikru" savimi, kažkokios visuomenės grupės dalimi, nori tai išreikšti ir savo aplinkai. Arba tiesiog, paprasčiau tariant, tam žmogui taip patinka būti. Manau, kažkokios gilesnės prasmės čia rasti neįmanoma.
Tai daug ko yra. Biologija yra volatili, ir kas gali nutikti, tas nutiks. Yra ir Klinefelterio sindromas, ir androgeninės nejautros sindromas, ir įvairūs chimerizmai. Bet tai neįveda papildomų lyčių, tai tiesiog fizinės būklės.
Trečia lytis būtų, jei reikėtų trijų individų traukinuku darančių čiū-čiū. 1/3 genetinės medžiagos patektų į pirmą individą, tada kažkokios lazdelės ar kuokelės pridėtų dar 1/3 genetinės medžiagos, o galiausiai tai nueitų pas trečią individą, kur genetinis rinkinys būtų užbaigiamas. Šito mokslas žmonėse nerado. Žmonės turi tik dviejų rūšių lytines ląsteles su haploidiniu genų rinkiniu. Biologinė lytis, deja, tikrai yra binarinė kategorija.
Na, o fizinių būklių, taip. Gali būti kuo įvairiausių ir ten galima aptikti visokių siurprizų.
Na, manau, kad intersex (vėlgi, tai fizinė būklė, o ne lytis) žmonės yra laisvi konstruotis savo socialinę tapatybę. Kitame komentare paminėjau, kad socialinė tapatybė nėra binarinė, ji yra bimodalinė. Skirtumas yra subtilus, bet labai svarbus: binarinėje schemoje yra griežtas prokrustiškas sudėliojimas į lentynėles. Tai ir kvaila, ir nežmoniška, ir neapima visos gyvenimo įvairovės. Bimodalinis skirstinys yra truputį kas kita: tai -- skirstinys su dviem viršūnėm, kuriame individas gali būti kiek tik širdis nori nutolęs tiek nuo vyriškumo, tiek nuo moteriškumo modų, gali net būti tiesiai tarp jų. Jei mes nomenklatūriškai sutariam, kad tai yra „non-binary“, aš su tuo fine, nors manyčiau, kad tai prastas pavadinimas.
Gal nelabai suprantu, bet kokioj situacijoj kreipiantis į žmogų naudoji ką nors kitą, nei tu/jūs arba žmogaus vardą? Kokiam kontekste tada panaudojamas netinkamas kreipinys?
Nebūtina sureikšminti tų gramatinių formų taip stipriai. Stalas tarkim yra vyr. giminės bet tai jam kiaušų nepriduoda. Tai taip ir čia nebūtina sureikšminti kad šituo sakiniu kažkas bando prisegti tau lyti apart to kad tiesiog bando pasakyt kad esi geras draug-as/ė.
Visur kur naudotum vyr/mot žodžių formas? Kaip pvz LRT šveicarą(nėra pas mus belytės galūnės) pavadino ArtistU , o ne artistE ar artistAIS(vienas žmogus ne keli)
Tikrai daug situacijų bendraujant tiesiogiai reikalinga giminė mūsų kalboje.
"Tai tu dirbi gydytoju (gydytoja)?"
"Tau tik 20 metų, tu dar labai jaunas (jauna)"
"Tu vienas (viena) eisi į koncertą ar su Marija?"
Ir t.t.
Rasant straipsni apie zmogu (zurnalistini pvz) ir slepiant jo tapatybe, kai reikia slepti ne tik tikra varda, pavarde, atvaizda bet net ir jo lyti. Cia tik vienas is pavyzdziu, bet as pradejau skaityti knyga “what’s your pronoun?” Kad susipazinti su sita tema ir problematika - rekomenduoju visiems.
Manau, tai atvejai, kai biologinė lytis įžeidžia asmenį. Mums tai sunkiau suvokti, nes mes nesam tiek linkę į individualizmą, kiek vakarų šalys, bet įsivaizduoju mums panašus atvejis yra, kai prie Lietuvos lipdomos "post soviet" ar Eastern Europe etiketės. Man asmeniškai pyktis ima, kai mano šalis yra su tuo sutapatinama, nors ir tai techniškai tiesa (mes esam buvę SSRS sudėty ir mes geografiškai esam Rytinėje Europos dalyje). Jeigu jiems jausmas toks pat juos tapatinant su jų biologine lytimi - suprantu, kodėl jie mato atskirų įvardžių ir terminų poreikį.
O kaip gali biologine lytis izeisti asmeni? Man rodos kad tai yra atvejai, kai konkretus asmuo renkasi tiesiog nenurodyti lyties, net ne del kad jis pats nezino kuriam spektro gale randasi, bet tiesiog nenori kad jo lytis apskritai darytu kokia nors itaka pokalbiui pvz. Arba nemato reikalo kodel kazkam reikia pristatinet save nurodant lyti. Pas mus tai nera taip isreiksta, nes musu vardai ir pavardes gana aiskiai nurodo musu biologine lyti. Bet kai kurie zmones nemato reikalo nurodyti ar esi vyras ar moteris, lygiai taip paciai kaip kad niekas nepraso nurodyti savo rases registruojantis skrydziui pvz.
Tarkim, jei būtum vyras ir tave pavadintų moterimi, tikriausiai pasijustum nekaip ir paaiškintum, kad esi vyras ir tavęs moterimi nevadinti. Aš panašiai įsivaizduoju ir nebinarinius žmones - jie nesijaučia nei vyrais nei moterimis ir nori, kad juos vadintų atitinkamai.
Tai yra elementaros pagarbos kitam žmogui klausimas. Jei tavo vardas Algis, bet tave kiti užsispyrę vadintų Jolanta, ar tikrai tau būtų px? Jei dirbi inžinierium, bet tave pristato kaip melžėją - nepataisai?
Socialinė lytis nėra tik konstruktas, kuris atsirado iš mados. Tai yra atitinkama smegenų veikla. Moksliniai tyrimai gerokai išobulėjo po tų laikų, kai mokyklinėse knygelės aiškino apie XX ir XY - iš tiesų tiek biologinė lytis, tiek socialinė yra sudėtingesnės. Bet tam, kad žmonės tai suprastų, visų pirma reiktų susitaikyt su tuo faktu, kad mokslas plečiasi, o visų antra, vietoj senų vadovėlių citavimo turėt integralumo ir susipažint su paskutinių 15 metų moksliniais tyrimais, nagrinėjančiais šias temas.
Bl jaučiuos lyg su keturiolikiniu kalbėčiau.. jeigu tu dirbi padavėju, bet nori, kad tave laikytų vadybininku, tai kas tu per daunas esi? Lygiai tas pats jei esi vyras ir nori, kad tave visi laikytų moterim. Ne tau spręst kas esi šituo klausimu, dėl to jeigu ir įsižeidi, čia tavo bėdos, ne mano, nes aš vertinu faktus, o ne tavo fantazijas.
Gal tau keturiolika, ar tiesiog nemoki skaityt? "Jei DIRBI *inžinierium*, bet PRISTATO kaip *melžėją*". DIRBI.
Ne tu sprendi, kokia socialine lytim identifikuojasi aplink tave esantys žmonės. O jei neužtenka nei emocinio intelekto, nei elementarios pagarbos aplinkiniams, tai čia jau tavo asmeninė tragedija. Šimtai mokslininkų, atlikę tyrimus šioje srityje, yra protingesni už tave ir renkuosi pasitikėt jais, o ne kažkokiu troliu reddite, kuris neturi pakankamai įgūdžių elementariam teksto suvokimui, nevermind mokslui.
Px visiem kuom tu identifikuojies, esi arba vyras arba moteris. Ką mokslininkai ištyrė? Kad tavo fantazijos yra faktai? Ar kad visi turi taikytis prie tavo įsivaizdavimų, kuriuos paneigti galima su penktoko lygio biologinėm žiniom? Vpš spruk nx iš čia su tokiom nesąmonėm.
Rimtai manai, kad penktokai išmano biologiją ir sociologiją geriau, nei mokslininkai, skyrę dešimtmečius šiom sritim? Ar tiesiog bandai pagrįst savo archaišką požiūrį? Jei nori gyventi visuomenėje, teks susitaikyti su tuo, kad ne visi tokie patys kaip tu.
edit: gali nesivargint atrašyt, nes nematau prasmės gaišt laiką diskusijom su žmogum, kuriam mokslo išsilavinimas baigėsi penktoj klasėj.
Vpš iq žemiau plintuso pas tamstą. Nieko nekeičia šitas tavo "argumentas". Jeigu tu vyras, tai tapk moterim tada, jeigu nori, kad taip kreipčiaus į tave. Ai palauk, juk tai neįmanoma.. 🤷
Čia daugmaž kyla iš to, kad visuomenė plačiąja pasauline prasme yra suformavusi, ką reiškia būti vyru, ką reiškia būti moterimi. Vaidmenys, pareigos, kokia šukuosena tinkamesnė, kokie rūbai (nu va paaiškink tu man, kodėl sijonas ar makiažas - tik moteriai? arba kodėl vyras skusta galva nieko nestebina, o moteris skusta galva atrodo visiškai neįprasta? tik iš socialinių konstruktų tokie standartai kyla) kam tinka - vyrui ar moteriai.
Niekas neneigia biologinės lyties - ji yra kokia yra, nepakeisi norėdamas. Bet visuomenės ar aplinkinių žmonių požiūris, ką reiškia, jei esi vienoks ar kitoks, tikrai skiriasi. Iš to ir išplaukia translyčiai ir nebinariniai (socialinė lytis). Nebinarinė etiketė sako, kad žmogui nėra priimtini standartai, vaidmenys, pareigos ir visa kita, kas yra primetama vienai ar kitai lyčiai kaip visuomenės nariui. Ne pagal biologiją, o pagal visuomenės sukurtą pareigų ir lūkesčių rinkinį. T.y. - "Nenoriu, kad mane laikytumėte nei vyru, nei moterimi pagal tai, kaip tokie žmonės yra suvokiami sociališkai, kokie keliami lūkesčiai ir ko iš manęs tikimasi dėl to".
Bet kad Šveicarijos atlikėjas yra vyras pagal biologiją - šito nepaneigs niekas, šito neneigia ir patys nebinariniais save vadinantieji. Grubiai pasakius - nutikus tam tikrai sveikatos bėdai (nelinkiu, žinoma), Nemo tikrai kreiptųsi į urologą :)).
O dėl kreipimosi ir įvardžių, gramatikos - aš manau, tiesiog nesureikšminkim. Taigi tau pritariu. Lietuvių kalba jau tokia yra, naudokim tokią giminę, kokią norim. Aš manau, kad egzistuoja ir priešingas argumentas - lietuvių kalba yra labai binarinė ir mes reikalaukime ją gerbti. Neturime mes vienaskaitos "they" ar būdvardžių be giminės, kaip kad anglų kalba. Mūsų kalbos dalyviai, būdvardžiai ir kt. reikalauja giminės, vienos iš dviejų.
Nors iš kitos pusės, turime neutralų žodį "tamsta" - taigi Nemo yra tamsta iš Šveicarijos :DDD
For the record - pats esu vyras visom prasmėm, taigi vertinu soc. lytį nešališkai.
Jeigu visi gyvenime darytų ir priimtų sau tik tai ką nori, visuomenė sugriūtų, sustotų visas žmonijos progresas apskritai. Tai jeigu gimei vyru, atsinešei su savim ir tam tikras pareigas, vaidmenį ir standartus, kaip sakei. Lygiai taip pat ir moterys. Visi turim įdėti savo indėlį į mūsų vaikų ateitį. Ne be reikalo egzistuoja disciplina, gyvenimo vertybės, tradicijos ir pan.
zmones kisti i kazkokias kvailas kazkieno kadaise uzbreztas ribas vien todel, kad gime su bybiu arba be jo yra debiliska. zmonija nezlugs nuo to, kad kai kurie vyrai lakuosis nagus.
Jei tik kai kurie - tai taip, pritariu. Bet tegul nesitiki ir pagarbos, tolerancijos iš kitų vyrų, nes sąmoningai renkasi lengvesnį kelią gyvenime. Tokius visada dūchino ir dūchins. O ribos kaip jau minėjau, egzistuoja ne šiaip sau. Ir tu esi jų pasėkmė. Jeigu tavo tėvas kažkuriuo momentu gyvenime būtų nusprendęs, kad jam per sunku būt vyru ir bus be lyties - tavęs nebūtų čia.
Faktas yra tas, kad chromosomų deriniai nėra tik XX are XY. Intersex žmonės turi kitokius derinius, kitaip vystosi. Tai čia faktas, kurį lengva išmatuoti moksliškai. Kitas dalykas yra tas, kad jei tu kažko nejauti, nereiškia, kad kiti taip pat to nejaučia. Niekas nėra tik juoda arba balta. Žmonės yra kur kas sudėtingesni.
Jeigu pasakai kad nesi cis vyras, tai niekas nelieps atsakyti už “patriarchato skriaudas”, nepritaikys nei “pozityviosios diskriminacijos” nei kaltumo prezumpcijos, nesisolidarizuos su konkurentais nes neva tokie kaip tu visada laimi todėl dabar reikia duoti šansą kitiems, darant atleidimus neįrašys į sąrašą tų kurie verti mažesnės apsaugos nes neva turi įvairių privilegijų.
Pirmiausia tai pagarba už tai, kad nesuprasdamas kitų žmonių asmeninės patirties nepuolį tiesiai prie įžeidimų, o klausi ir bandai sužinoti daugiau. Jeigu visi taip elgtųsi, neapykantos lygioj vietoj ir visokių -fobijų jau seniai nebūtų likę.
Pereinant prie atsakymo - aš irgi save laikau non-binary. Kadangi lietuvių kalboj neturim lyčiai neutralios gramatikos, tai neprašau žmonių į mane kažkaip kitaip kreiptis, bet bendraujant su užsieniečiais naudoju they/them. Ilgą laiką maniau, kad esu tiesiog translytis asmuo, turiu lyties disforiją ir niekada neidentifikavau su gimtąja lytimi, tačiau kaip visi žinom Lietuvoj su lyties keitimu sudėtinga - nėra specialistų, nėra tam palankių įstatymų, iš komentarų net ir po šitu postu matosi kokia priešiška visuomenės nuomonė. Tai siekiant kažkaip susigyventi su šia realybe ta non-binary etiketė atnešė nemažai komforto, o laikui bėgant ir suvokimo, kad net ir gimus priešingos lyties vis tiek greičiausiai nesijausčiau 100% teisingai ir vis tiek linkčiau prie to neutralaus viduriuko. Kodėl? Labai sunku tai nupasakoti, ypač kalbant su cis žmonėmis, kurie lytį dažniausiai supranta kaip išorinius atributus - išvaizdą, pomėgius, elgesį, bet iš tiesų mūsų pačių lyties suvokimas ateina iš vidaus - taip kaip mūsų smegenys pačios save “mato”. Lyties disforija ir kyla iš to nesutapimo, smegenys “mato” vieną, akys veidrodyje mato visai ką kitą, kas kelia stiprų psichologinį diskomfortą. O non-binary etiketė paprastai prilimpa žmonėms, kurie tą diskomfortą jaučia nepriklausomai nuo to ar veidrodyje mato vyrą, ar moterį, todėl paprastai geriausiai jaučiasi kažkur per vidurį.
Ačiū, kad pasidalinai. Teisingai suprantu, kad visas diskomfortas kyla dėl tradicinių lyčių stereotipų? Jei nebūtų visuomenėje įprasta, kad vyrai raumeningi, agresyvūs ir mėgsta automobilius, tai ir vyru vadintis nebūtų problemos?
Nebūtinai, nes kaip minėjau tas vidinis savęs suvokimas ateina iš kažkur giliau ir jis iš tikrųjų pradeda vystytis labai anksti, jau poros metų vaikai paprastai save priskiria kažkuriai kategorijai, nors jų lyties suvokimas dar labai primityvus ir visų socialinių normų jie dar nežino. Be to yra ir cis žmonių kurie visai neatitinka stereotipams, vyras su sijonu, makiažu, nulakuotais nagais,.. vis tiek gali jaustis 100% vyru (kaip ir OP pasakoja šitam poste).
Bet manau lyčių stereotipų mažinimas visiems atneštų naudos, tiek cis žmonės galėtų laisviau jaustis savo kailyje ir nereikėtų klausyti visokių įžeidimų vien už tai kad jie neatitinka stereotipų, tiek trans žmones būtų lengviau suprasti ir pripažinti.
Jau minutei buvau pagalvojęs, kad pagavau kampą. Priskiria ne iš oro. Jei vaikas nežinos kas yra berniukas, tai savęs taip ir nevadins. O įžeisti žmonės visada ras dėl ko, vyras ar nebinarikas. Šitas nieko nesprendžia.
> Jei vaikas nežinos kas yra berniukas
Čia kalbam apie normalią raidą, ne Mauglį džiunglėse.
Būna labai stiprių lyties disforijos atvejų, kur vaikas vos kelių metų kategoriškai atsisako nešioti tam tikrus drabužius, neklauso vardo, būna net save žaloja, pvz berniukai bando varpą nusipjauti ir panašiai. Jeigu vaikai nesuvoktų lyties, o tik klausytų ką suaugę jiem pasako, tai logiškai būtų neįmanoma.
Ne anomalija, o taip pasireiškia stipri lyties disforija vaikams, nesusiję su jokiom traumom. O point yra kad jeigu vaikas jaučia lyties disforiją (t.y. kad jo išvaizda nesutampa su jo vidine lytimi) tai jis jau pats suvokia tą savo lytį. Kitaip tariant tau nereikia ateit ir vaikui pasakyt “tu esi berniukas”, kad jis pradėtų jaust disforiją dėl savo lytinių organų.
Bet kai aš į vyrą kreipiuosi vyriškais įvardžiais, aš nesikreipiu į jį kaip į mašinų mylėtoją ar šeimos išlaikytoją. Taip pat kaip ir į moterį kreipdamasis, nesikreipiu kaip į mamą. Tarp lytiškumo ir lyties skiriamą ribą nubrėžti yra gerai, bet įvardžiai ir turi likti kaip LYTĮ nusakantys žodžiai, o ne lytiškumą. Nes kaip čia visi ir sako, lytiškumo apibrėžti kategoriškai neįmanoma. Vyras, moteris, jis, ji, lytį turintys žodžiai yra kasdieniai įrankiai, suteikiantys daugiau konteksto. Jeigu aš žmogų pavadinu vyru, tai nereiškia, kad aš bandau apibūdinti jo žvejybos ar sporto pomėgius. Aš tik bandau apibūdinti žmogų, kurį aš suvokiu kaip vyrą.
Vyro ir moters įvardžiai yra vieni deskriptyviausių kalbos įrankių, kokius turim. Lytis netgi labiau kategoriška nei, pvz rasė, ūgis, apranga. Juolab kai mums užtenka 1-3 atributų (konkrečių), kad galėtume 99% tikslumu atskirti vyrą nuo moters.
Lytis ir nėra kažkokių atributų rinkinys(myli mašinas, išlaiko šeimą ar augina vaikus,..) tai yra žmogaus identiteto dalis. Galėtum būt išmestas negyvamoj saloj be jokių hobių, drabužių, visuomenės rolių ir panašiai, bet nuo to tavo lytis niekur nepradingtų (ir čia kalbu apie psichologinį savęs suvokimą, ne lytinius organus).
Sutinku, kad įvardžiai suteikia daugiau konteksto, bet tas kontekstas beprasmis jeigu jis neteisingas. Jeigu žmogus save laiko vyru, o tu toliau sakai “aš su ja buvau ten ir ten..” tai aplinkiniai greičiausiai net nesupras apie ką eina kalba.
O sakyti, kad tu pagal išvaizdą gali geriau nuspręsti žmogaus identitetą negu jis pats irgi kvaila. Kaip atrodytų jeigu susipažįsti su žmogumi, sakai “Labas, mano vardas Petras” o jis į tave pasižiūri ir sako “Ne, man tu labiau į Antaną panašus” ir toliau visiems pasakoja kaip “mes su Antanu šį savaitgalį..”, o niekas nepažįsta jokio Antano. Primena šitą [mymą](https://www.reddit.com/media?url=https%3A%2F%2Fpreview.redd.it%2Fgang-is-this-reality-v0-b040ol6y7ffc1.jpeg%3Fauto%3Dwebp%26s%3Df4607958d9b101e5b78ee9b3607d0752fb730348).
Tai lyties disforija ir nėra “sveika”, tai psichologinis sutrikimas. Tiesiog kadangi mokslas dar neišsiaiškino, kaip sutvarkyt smegenis, kad jos atitiktų kūną, tačiau turim būdų kaip sutvarkyt kūną, kad jis atitiktų smegenis tai šiuo metu lyties keitimas ir yra vienintelis lyties disforijos gydymas.
Bet juk nebūtinai smegenys turi atitikti kūną. Mano nuomone mes turėtume būti tokiame taške, kur tai, ką žmogus turi tarp kojų, nedarytų įtakos niekur (išskyrus seksualinius santykius, kur heteroseksualam ar homoseksualam jau yra svarbu, ką jų partneris turi tarp kojų).
T. y. nesvarbu, kokia tavo biologinė lytis, tu gali mėgti ką nori, turėti vienodas galimybes siekti ko nori, rengtis kaip nori ir t.t. Tuomet nebebus svarbu, kad, pavyzdžiui, tavo veidas ir kūnas turi vyriškų bruožų, nes tu žinai, kad tai niekaip nenulemia to, kaip tu turi ir gali elgtis (pavyzdžiui, moteriška išvaizda neturi būti tas vienintelis dalykas, kuris leistų elgtis „moteriškai“, nes žmogus ir būdamas iš išvaizdos vyras vis tiek gali elgtis „moteriškai“).
> Bet juk nebūtinai smegenys turi atitikti kūną.
Būtinai. Tik manau kad žmogui nepatyrusiam lyties disforijos labai sunku tą įsivaizduoti, bet taip yra. Tai nėra kažkoks dalykas kurį racionaliai gali sau išaiškinti, tas diskomfortas vis tiek visada lieka. Čia kaip sakyti, kad tau neturėtų turėti įtakos stiprus fizinis skausmas, jeigu jo nesimato plika akimi - gali apsimesti prieš aplinkinius kad tau neskauda, gali bandyti save įtikinti, kad tau nieko blogo nenutiko, vis tiek smegenys tau siųs tuos skausmo signalus ir vis tiek tau skaudės.
Su disforija tas “skausmas” visiems labai individualus, vieni su juo susigyvena, kaip ir žmonės su lėtiniu skausmu susigyvena, bet yra nemažai atvejų, kur žmogus neatlaiko ir renkasi savižudybę. Tai manau kaip cis žmogui net jeigu ir nėra suvokiamas pats lyties disforijos jausmas, turėtų pailiustruoti kiek tai gali būti nepakeliama.
Sveikai ar nesveikai skamba - nesvarbu - taip yra. Ir tada kitas klausimas yra, ką mes galime padaryti, kad tokiem žmonėm padėtume su jiems patiriamu sunkumu. Ir gerbti žmonių pasirinktą kreipinį ir panašiai tai ganėtinai lengvas dalykas.
"Tačiau dėl to nekyla noras atsisakyti vyro etiketės"
Čia key.
Non-binary žmonėms vyrų, moterų etiketės ir viskas, kas su jomis susiję, yra svetima ir atgrasu. Arba tos etiketės neatrodo ekskliuzyvinės (kodėl neturėti abiejų arba tai vienos, tai kitos?).
Pats įtariu, kad galiu būt non binary, bet realiam gyvenime nesiruošiu to sakyt niekam, nes čia Lietuva, lol, ir nieko iš to nelaimėčiau, tik pralaimėčiau. Įtarimas kilo dėl to, kad vyro etiketė purto: visi "vyriški" bruožai, pomėgiai, vyro diena, na, viskas. "Moters" etiketė irgi skamba man kaip kalėjimas. Aš noriu būt tiesiog aš, nesijaučiu, kad priklausyčiau "vyrų" klubui.
Ir ne, lytis nėra tik chromosomos ar kas yra tarp kojų. Pasakyk tai visiems vyrams, kuriems vyriški pomėgiai, bruožai, buvimas "vienu iš vyrų" yra svarbi jų tapatybės dalis. Buvimas vyru jiems daug ką reiškia - ir jie tikrai ne apie chromisomas galvoja nei apie tai, kas kelnėse.
Ar nebus problema tame, kad "vyrus" ir "moteris" laikai klubais, kuriems reikia priklausyti, jei nori vadintis šiais žodžiais? Biologinė lytis yra, nori nenori. Bet juk nebūtina išsižadėti žodžio "vyras" jei nepatinka žvejoti. Skamba kaip bereikalingas komplikavimas: nemėgstu mašinų ir pedikiūro, todėl kreipkitės į mane "jie". O gal tiesiog toliau būk "jis" ir elkis kaip patinka?
Kreipiniai man asmeniškai px, gali kreiptis kaip nori, jis, ji, jie, I don't care. Man tiesiog kategorija "vyras" yra svetima. Tai identiteto ir savęs supratimo dalis. Klausimas tau, koks tau realiai skirtumas, kaip savo viduje save identifikuoju?
Man save identifikuoti kaip "vyrą" iš tiesų yrs pernelyg didelis komplikavimas. Nenoriu jokios etiketės.
Tiesiog nesijaučiu, kad man tiktų. Konkrečiai socialinė lytis. Į vyro kategoriją patenka per daug apibūdinimų, kurie manęs visiškai neapibūdina ir nepatenka per daug tų, kurie man tinka. Dėl to nesijaučiu, kad tai būtų "mano" klubas.
Neturiu nieko prieš savo biologiją, nepavydžiu moterims (sex, ne gender) kai kurių jų biologijos ypatumų :) nesijaučiu blogai savam kūne. taigi, nesu trans ta labiausiai visiems suprantama prasme, esu non binary. Bet nesiafišuoju. Nėr prasmės. Man užtenka, kad tai pats žinau.
Though kalbant apie biologiją, tai jei gyventumėm sci-fi pasaulyje ir galėtumėm kūną iš dalių susirinkti, veikiausiai turėčiau tokį, kuris turėtų ir vyriškų, ir moteriškų sexual characteristics mix'ą.
Man kažkaip net įdomu pasidarė. Iš šono atrodo, kad tas non-binary kaip atsakas į kompleksą, kuriame buvai įkalintas į (dažniausiai neteisingą) lyties modelį.
Iš to ką parašei, jaučiuosi grynai taip pat. Aš nemėgstu daugumos "vyriškų" dalykų. Turbūt labiausiai anti-male thing Lietuvoje pasakyt - man labai nepatinka kašis, apskritai žiūrėti kažkokias sporto rungtynes, ypač kovų sportą, fu. Man nepatinka žvejyba, man nepatinka mašinose krapštytis, nepatinka alus. Gal iš bendrų temų tarp random čiuvų šnekam nebent apie seksą arba apie sportą (gym/gains), nes čia jaučiu vieninteliai "vyriški' dalykai, kurie man rūpi.
Man galimai net patinka daug "moteriškų" dalykų. Man patinka rožinė, man patinka gaminti, aš labai mėgstu švarą. Negalėčiau maikės tos pačios antrą dieną užsidėti, literally geriau nuogas vaikščiosiu.
Dažnai būna merginai supinu plaukus, nudažau, nes man tiesiog patinka (apart plaukų dažų kvapo).
Bet tuo pačiu, man patinka daug dalykų, kurie nėra tapatinami kažkokiai lyčiai. Inžinerija, architektūra, karinė istorija, medicina ir anatomija, knygos/filmai/žaidimai, you name it. Ir vat kažkaip, anaiptol, niekada gyvenime nekilo mintis save laikyti ne vyru. Despite receiving tons of judgement throughout my life. Aukščiau minėjau moteriškus ir vyriškus dalykus kabutėse, nes man jie nėra nei moteriški, nei vyriški. Man atrodo, kas tas non-binary atsirado, nes žmonės nenori būti tapatinami su visuomenėje įsišaknijusia lyties role, bet kas ją nustatė in the first place?
Gal kažkam aš atrodysiu ne vyriškas, nu ir kas. Pradėkim nuo to, kad mano charakteris ir asmenybė niekada nebuvo priešiška moterims, aš visada su jomis gerai sutariu, ir niekada man nieko iš jų netrūko, galimai dėl to aš neturiu problemų savęs vadinti vyru, bet aš šito vistiek nesuprantu.
Man non-binary turi asociaciją su biseksualumu. Aš galiu patikėti, kad yra žmonių, kuriems lytis yra kaip kažkokia siena ir riba, ir juos seksualiai traukia ne lytiniai faktoriai. Bet atsiprašau, jeigu tu nežinai, tu jis ar ji, bent dulkintis nori tik su jom, tai aš sakyčiau čia ne žmogaus identitete, o moralėje yra problemų.
Vėl gi, tik mano nuomonė, nepretenduoju į pasaulio teisuolio titulą.
Viskas, ką sakai, yra absoliučiai valid, išskyrus non binary tapatinimą su biseksuslumu - tiksliau, bet kokiu seksualumu. Seksualinė orientacija ir gender identity du visiškai atskiri dalykai. Bet čia common mistake.
Yra populiari trans youtuberė Contrapoints. Tai pasakojo, kad po transition galvojo, kad ją turi traukt vyrai. Kodėl? Nu nes ji gi trans. Bet netraukia, traukia moterys, kaip ir anksčiau. Ji nori būt moteris ir jai patinka moterys :) Aišku, čia kalba eina apie male to female trans, ne non binary, bet esmė ta pati. Kas tu esi ir kur tave traukia - du atskiri dalykai.
Laukiau kažkokio kontrargumento, bet nesulaukiau. Ji yra trans, ir ją traukia vis dar moterys, that's fine. Tu save identifikuoji kaip moteris, ir žinai, kad tave traukia moterys. Problema man yra tada, kai tu nežinai, kas esi, o tave vis dar traukia tik moterys. Mano esmė yra ta, kad tu neturi būti toks vyras, kokį įsivaizduoja kiti. Ir jeigu jiems tu ne vyras, visiškai nereiškia, kad tau reikia atskiros lyties grupės. O jeigu tu nežinai, kas esi, tai aš manau, kad tau reikia pagalbos. Gal būt tu ir esi trans (ne konkrečiai apie tave kalbu, šiaip antru asmeniu), ir tau reikia psichologinės pagalbos, kad tai suprasti. Mūsų šalyje aš nenustebčiau, kad tokių žmonių tikrai nemažai. Anyway, net jeigu aš klystu, tikiuosi ateis laikas ir suprasiu, nes aš turiu ir mėgstamų populiarių žmonių, kurie tapo non-binary, ir aš to tikrai neneigiu, bet ir neslėpsiu, kad visiškai nesuprantu.
Nžn kokio kontrargumento nori. Juk jokio argumento neparašei, tiesiog pasidalinai savo patirtimi. Kas yra legit ir valid.
Man kažkokios pagalbos nereikia, dėkui. Esu patenkintas, koks esu.
Dėl supratimo - manau, svarbiau ne suprasti, o gerbti skirtingus žmones ir jų identitetą.
Kaip čia apibūdinai panašu, kad tiesiog pasigavai gyvenime stereotipų apie vyrus, pagalvojai, kad jų neatitinki ir nusprendei, kad esi ne vyras. Skamba kaip nuspręst, kad nesi lietuvis, nes nemėgsti krepšinio, nenori sodybos prie ežero ir neturi Audi. Tautybė yra faktas, ne tapatybė. Kaip ir lytis. Gali būti ir nestereotipiniu vyru.
Tautybė 100 proc. gali būti tapatybė (tautybė turi kelias sąvokas). Netgi yra apibrėžimas, "national identity" :D
"National identity is **a person's identity or sense of belonging to one or more states or one or more nations**. It is the sense of "a nation as a cohesive whole, as represented by distinctive traditions, culture, and language".
Pilietybė yra faktas.
Tautybė - gali būti laikoma identitetu.
Lytis (sex) yra faktas.
Lytis (gender) yra identitetas.
Tai, kad turi Lietuvos pilietybę nereiškia, kad jautiesi lietuviu. Esu tikras, yra daug vatnikų, kurie turi Lietuvos pilietybę ir lietuviais nesijaučia. Lygiai taip pat su lytim kaip gender.
I guess sudėtingesnis konceptas tau identitetas apskritai, savęs suvokimas, nes tam tikras savęs suvokimas tau yra "defaultinis" ir net nepagalvotum, kad gali būt kitoks.
Ir nieks nekalba apie lytį (sex) kaip apie identitetą.
Identiteto prasme tu save laikai nestereotipiniu vyru. Which is fine. Vadinasi, gender prasme esi vyras. Man, kita vertus, nepatinka visas "vyrų" klubas. Taip pat ir "moterų." Kas irgi turėtų būt visiems fine, gi niekam nekenkiu ir nekritikuoju nieko, kam patinka priklausyt vienam iš standartinių identitetų.
Nežinau kokį palyginimą duot, jei tęsiant su tautybės, tai maybe žmogaus, kuris gimė lietuvos piliečiu, bet su LT tradicijom, kultūra, etc. nesijaučia turintis nieko bendro BET taip pat nesijaučia turintis nieko bendro su bet kuriuo tautiniu identitetu. To žmogaus identitetas, tarkim, yra EU identitetas.
Nu labai pritemptas palyginimas, bet gal makes sense..? Gal..? IDK.
Dar pridėsiu prie to paties - kiek tau kasdieniniame gyvenime svarbi biologinė lytis? Dažnai prie žmonių išsitrauki penį, paskaičiuoji chromosimas, palygini, kad esi aukštesnis už vidutinę moterį ir neturi papų?
O kiek smarkiai gyvenimą įtakoja socialinė lytis, tai, ką aš vadinu "klubu"? Viskas, kas įeina į savoką "buvimas vyru", bet konkrečiai su peniu ir chromosomomis neturi nieko bendro?
Kasdieniame gyvenime aš nei peniu mosuoju, nei einu ieškot vyro apie mašinas pakalbėt. Lytis pasidaro svarbi, kai renkuosi seksualinį partnerį, perku kelnes ar prašau padėt užnešt spintą į penktą aukštą. Kuo man čia padeda socialinė lytis?
Iš tavo išvardintų variantų kelnių pirkimas tikrai yra vienas iš socialinės lyties dalykų. Kelnės yra kelnės; bet kodėl tada moteriškos kelnės neturi funkcinių kišenių, o vyriškos turi? Kodėl grynai estetiniai dizainai kitokie? Kodėl pvz vyrų skyriuje nerasi džinsų su siuvinėtom gėlėm, nors galbūt tau patinka gėlės?
Dėl seksualinio partnerio - seksualumas labai komplikuotas reikalas, bet galiu garantuot, kad tavo orientacijai svarbi ne tik partnerės biologinė lytis, bet ir gender expression. Ar tau tiktų absoliučiai socialiai nemoteriška/vyriška moteris vien dėl to, jog žinotum, kad ji turi vaginą?
Dėl spintos sutinku, čia biologija svarbesnę rolę žaidžia tikrai.
Jei pamatytum mano šlaunis iškart suprastum, kodėl man reikia būtent vyriškų kelnių :) bet jei tau tinka ir moteriškos, tikrai neatvažiuos pareigūnai, jei nepasivadinęs nebinariku užsuksi į moterų skyrių.
Moteriškos ir vyriškos moterys yra skonio reikalas. Man vienaip, tau kitaip. Daug vyrų, kuriems patinka raumeningos moterys ir jie dėl to vyrais mažiau nesijaučia. Yra kam vaikai patinka, jie patys vaikais nesijaučia.
Dėl pirmos tavo pastraipos - tai žinoma. Bet kokios gender identity prasmė yra kaip pats jautiesi. Jei pirkdamas moteriškas kelnes jautiesi vyru, toks ir yra tavo identitetas, nieks kitas tau kitaip nepaaiškins.
Man tiesiog labai sunku suvokti, kad gali būti kitaip. Kaip galima suabejoti savo lytimi? Kas įvyksta galvoje vyro, kuris pirmą karta pagalvoja, kad jis gal ne vyras?
Lietuvoje lytis (sex) ir lytiškumas (gender) nėra suprantami kaip atskiri dalykai. Pasakai "lytis vyriška" ir viskas, esi tavo išvardintuose vyro rėmuose, dabar eik žvejot ir slėpt jausmus. Šaržuoju, aišku.
Dėl to vyksta nesusipratimai - kai sakai, kad jautiesi non binary, kad nenori būti įspraustas į lytiškumo rėmus, kai kurių žmonių mąstymas užtrumpina, nes tų žmonių suvokimu tu neigi savo lytį, t.y., chromosomas ir genitalijas. Kas, aišku, logiška iš jų pusės, lyties nepaneigsi (argumentas atkrenta kalbant apie intersex asmenis ar su kad ir Kleinfelterio - chromosomos XXY, ar Ternerio - chromosoma tik X sindromu), bet platesnis lytiškumo supratimas, mano nuomone, turėtų būti skatinamas.
Nesakau, kad norėčiau visiškai panaikinti "šitai yra vyriška, o šitai - moteriška" rėmus, tiesiog būtų smagu surasti auksinį vidurį.
tarkim kreipiuosi i asmeni kurio lytis vyras ir sakau "sveikas gyvas" (man paj*bat koks ten jo lytiškumas, cia jo reikalas), ir jis isizeidzia - kuris is musu yra probleminis?
Jei nežinojai, kad jis prašo kreiptis neutraliau (tarkim, "labas") - tas asmuo kaltas. Jei žinojai ir netyčia išsprūdo - tas asmuo. Jei žinojai ir vis vien, tyčia kreipeisi vyrišku asmeniu - na, mano manymu, čia jau tavo problemos.
O kaip žinoti ar tyčia ar netyčia išsprūdo - jau, deja, pilka zona, kurią valdai tu, ir jau nuo to žmogaus požiūrio priklausys, kiek jis į tai kreips ar nekreips dėmesio.
Beje, Lietuvoje aš asmeniškai sunkiai matau neutralius kreipinius, nebent sukurtume naujus (o kol jie pritaptų, turbūt nemažai metų praeitų). Neturime "trečio asmens", mūsų daugiskaita ir turbūt visi daiktavardžiai irgi turi gimines. Anglakalbėse šalyse tokių problemų nekyla, nesakau, kad tai yra geriau ar blogiau, tiesiog taip yra.
Bet aš, kai kalbėjau apie lytį ir lytiškumą, mintyje neturėjau kreipinių, labiau žmogaus saviraišką "moteriškais ir vyriškais" būdais, t.y. kalbant apie stilių, šukuosenas, pomėgius ar profesijas.
ok, del saviraiskos cia atskirai galima diskutuot.
del kreipimusi: na ir anglakalbiai speju gali netycia(arba tycia) juk leptelt he/she ane?
del tu "prasymu i mane kreiptis" - va cia turbut ir trigerina mane ir galbut kitus nupezusius binary boomerius. kodel as turiu nesiotis sarasiuka su vardais ir kreipiniais, kad ginkdieve nesupainiociau? gal tiesiog nesuvarzykime vienu laisves jaustis tuo kuo nori jaustis, o kitu laisves vadinti taip kaip atrodo?
Žinoma, kad gali, ir lepteli. Įprastai žmonės nepyksta, praleidžia pro ausis tokius dalykus, jei tai iš tiesų yra tik leptelėjimas, arba patys pataiso/primena kreipinį. Jei yra puolama draskyti akis, jei pokalbis vyksta tik dėl to, kad galėtų dialogo partnerį "prigauti" su netinkamu kreipiniu ir dėl to susireikšminti ar supykti, na, žmonės yra žmonės, visokių jų yra, ir ne visi nori matyti toliau savo nosies. Čia jau ne binary/non binary problemos, o žmonijos apskritai.
Tau nereikia nešiotis sąrašiuko ir savęs varžyti. Jei tau koks Gediminas pasakytų "man nepatinka, kai mane vadina Gedu, prašau kreiptis į mane mano pilnu vardu", tu turbūt nekonspektuotum šito fakto iš baimės "paslysti". Tai atsiminti gautųsi, drįsčiau sakyti, natūraliai. Ir situacija tokia - tu, tarkim, mėgsti trumpinti vardus, nes taip tiesiog bendrauji neformalioje aplinkoje, ir turi pasirinkimą: gerbti žmogaus norą būti vadinamu pilnu vardu arba ne. Tavo laisvė čia nevaržoma, tu gali jį vadinti Gedu kiek tik širdis trokšta, bet tai nereiškia, kad jis su tuo susitaikys ir atsilieps taip šaukiamas.
Ir jei ten kompanijoj barelyje užsimiršęs plosi jam per petį ir sakysi "tu zjbs esi, Geduti, varyk taip ir toliau", jis tau iš alaus bokalo per galvą netvos. Gal net kažkada pasakys "žinai ką, jei nori, vadink mane Gedu, kai tu tai sakai, man netrukdo".
Nenoriu šnekėti už non binary ir pan asmenis, kaip jiems jaustis ar galvoti, bet galų gale žodis tėra žodis. Jei pažįsti žmogų, gerbi jį ar esat draugais, net negraži pravardė gali tapti mielu kreipiniu. Esmė yra ne teisingo žodžio pavartojime, bet kiek esi linkęs bendradarbiauti su kitais, išklausyti jų požiūrį ir empatizuoti. Galioja visiems, nesvarbu jie yra visuomenės mažumos ar didumos.
Lb gera analogija ir apskritai apibendrinimas. Jei zmogus normalus ir viskas su juo gerai - tai pavadintas vienaip ar kitaip (padorumo ribose, arba net tu negraziu bet mielu pravardziu atveju) jis nesikabines.
Taip, bet čia eismas dvipusis - jei tu rodysi jam pagarbą su pastangomis jį vadinti, kaip jis prašo, tai tau suklydus jis tau rodys tokią pačią pagarbą ir atsiprašymo nereikalaus.
Jei "iš principo" kreipsies į jį taip, kaip tau atrodo geriau, o ne kaip jis prašė, tai nieks nenustebs, jei jis taip pat "principingai" reikalaus to nedaryti ar kaip kitaip rodys nepasitenkinimą.
Čia labai gerai kažkas temoje paaiškino skirtumą tarp biologinės lyties ir socialinės. Jos, be abejo, susijusios, bet biologinė lytis liečia medicinos, fiziologijos aspektus, o socialinė lytis - tai ko tikimasi visuomenėje iš tos lyties. Tie lūkesčiai pastoviai keičiasi, bet jie visada egzistuoja.
Mūsų visuomenėje lygiai taip pat yra dominuojančios vyriškumo ir moteriškumo interpretacijos. Pavyzdžiui, Ingridą Šimonytę daug kas net neįžeidžiančiai pavadintų vyriška moterimi, o Statkevičių - moterišku vyru. Ir daug kas šioje vietoje irgi pradėtų ginčytis - hey hey hey, trumpa šukuosena nepaverčia moters vyru arba sijono nešiojimas nepaverčia vyro moterimi. Žinoma, ne! Bet čia ir yra skirtumas pas mus, kaip suvokiamas "buvimas vyru arba moterimi" ir "buvimas vyrišku arba moterišku". Pas mus šie dalykai labai stipriai sutapatinami, įtariu dėl archaiškos kalbos, nes ji labai stipriai paveikta moteriškos ir vyriškos lyties (ne tik daiktavardžiai, bet ir įvardžiai, būdvardžiai, dalyviai, pusdalyviai ir t.t.). Dėl to manau yra labai sunku suvirškinti nebinariškumo sąvoką.
Moteriškumas ir vyriškumas turi savo kintančius apibūdinimus ir jie apima tikrai ne tik išvaizdą, bet ir charakterio bruožus, pomėgius ir t.t. Taigi, jei esi tam tikros biologinės lyties, tau tuo pačiu bus keliami lūkesčiai iš aplinkos, priskiriami tai lyčiai. Yra žmonės, kuriems būti laikomiems vyriškais (jei esi moteris) ar moteriškais (jei esi vyras) nėra joks big deal, bet yra ir žmonės, kurie jaučiasi varžomi šių etikečių ir siekia neutralumo.
Nemanau, kad čia pavadinime esmė, bet socialinės lyties konstrukcijoje, t.y. ką tas pavadinimas reiškia visuomenei. Pavyzdžiui, Nemo nenori būti laikomas vyru, nes nesitapatina su šia socialine lytimi visiškai. O bet tačiau - nesitapatina ir su moteriška socialine lytimi, todėl chirurginis kelias bei translytė tapatybė - taip pat nepasirinkimas. Žmogus įstrigęs tarp dviejų socialinių lyčių, todėl siekia neutralumo. Būtent toje terpėje turbūt jaučiasi geriausiai, saugiausiai.
man atrodo tu maišai vyrą su "Tikru" vyru. Aka macho. Du skirtingi dalykai. Vyras nustato tiesiog asmens lytį. Kalbamojoje kalbe tam ką tu vadini apibrėžti, dažniausiai naudojama žodis "tikras' kartu su vyras. O apibrėžti elgesį, kuris neįeina į tikro vyro apibrėžimą yra naudojamas žodis "boba", ne moteris.
Lytis nurodo, kurią produktyviąją funkcija tu atliekį genų kūrime. Viskas.
Jei tu sakytume, kad esi non bynary, tai reikštų, kad tau reiktų etiketės, nes jeigu tau tikrai nereik etiketes, tu skambi, kaip tiesiog vyras, nes didžiajai daliai vyrų yra visiškai vienodai visos etiketės ar kas yra "tikras" vyriškumas, jie nori tiesiog daryti, tai kas jiem patinka.
Non binary yra socialinės lyties (gender) sąvoka, ne biologinės lyties (sex) sąvoka. Tavo požiūriu, egzistuoja tik sex, gender iš viso neegzistuoja. OK. Su šia nuomone nesutinku, bet kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, kol ta aktyviai kitų nežeidžia.
Tada tik turiu kelis klausimus: ką galvotum apie bilologinį vyrą, dėvintį sukneles, auginantį ilgus plaukus ir dažantį nagus, kuris dirba vaikų aukle arba darželio mokytoju? Ką galvotum apie biologinę moterį, kuri galvą nusiskutusi plikai, "prisikačialinusi", turi alaus pilvą, dėvi vien treningus ir beisbolo kepuraitę ir dirba fūriste?
Anot tavęs, šitie dalykai turėtų nieko nereikšti, nes visiškai nesisieja su biologinėmis reprodukcijos funkcijomis. Aišku, mano paimti pavyzdžiai yra gender expression, ne identity, bet kadangi tavo nuomone, gender išvis neegzistuoja, man įdomu ar taip save reprezentuojantys žmonės bus tavo priimami tiesiog kaip vyras ir moteris nes jų reprodukcija tokia? Taip pat ar visuomenė juos taip priims?
Sorry, bet aš jau tiesą pasakius nebesuprantu, ko yra norima. Dešimt metų yra stumdomos lytiškumo ribos, t.y. apranga, elgesys, rolės šeimoje ir pan. - judam link to, kad nebededam lyties etikečių ant darbų, sporto, hobių, aprangos.
Ir tada "belyčiai" stabdo visą šitą procesą, sugrąžindami visą praeity turėtą "lytiškumo" reikšmę. Jeigu lytis nebinarų akyse neturėtų reikšmės, jie, tuomet, taip nesureikšmintų ir gyventų savo gyvenimą. Tai, kad juos taip stumia nuo vienos ar kitos etiketės man sako, kad jie vis dar turi tą rudimentinį lyties suvokimą ir nėra tokie jau progresyvūs kaip sako. Man čia labiau kvepia narcisizmu ir dėmesio stoka. Absoliučiai jokios reikšmės neturinti, bereikalinga etiketė
man tai patinka labiau tiesiogiai versti – vietoj gremėzdo “socialinė lytis” – žanras. (gender kyla nuo prancūzų genre) man tada viskas lengviau į vietas sukrenta.
tik problemą matau tame, kad vyro ir moters žanrai neegzistuoja – tai tik lytys. nėra nieko esmingo juose – tik tradicijos. tai nepatinka man ta samplaika.
ir matau problemą, kad norėdami atsisakyti to dvinariškumo įtvirtina tuos stereotipus savo požiūryje. atrodo, kad kova prieš paveikslą, kurio nemėgsta, nors tas paveikslas, jo konkretūs bruožai, su kuriais nemalonu sietis, man atrodo, yra jų pačių sukurti. tai, kad yra bjaurių žmonių, kurie smarkiai transliuoja savo pasaulėžiūrą ir reikalauja, kad įtiktume į jų vyro-moters vaizdą, kodėl juos taip reikia laikyti kelrodžiais?
Ignoruokit klaidas, rasyt nemoku normaliai :D
Cia ir yra sunkus dalykas nupasakoti, nes jei to nesi pajautes, tai ir labai sunku suprasti. Pati tiksliai nesuprantu, bet tai nera tiesiog paneigimas(?) vienos ar kitos biologines lyties ar pasipriesinimas pries stereotipus ar ka. Tu tiesiog nesijauti lyg galetum save priskirti vienai ar kitai.
As asmeniskai nesakyciau kad esu non-binary, bet paziurejus i kuna kartais norisi kad buciau tokiame viduryje tarp vyro ir moters, kur man nebutu sakoma "cia ne moters darbas!" ir paziurejusi man jis labiau patiktu nes yra... nu sakau, sunku atrasti toki dalyka. Bet cia tik as, tai del to non-binary ir yra non-binary, nes tai ne visiems skirtingas dalykas. Gali jaustis lyg tau tinka ir abi lytis arba kad tu isvis nepritaikai lyties sau (agender pvz) ar dar kazkas.
Kiti matau sako, kad taip pasijauti specialus, ir manau taip sako del visu tu drabuziu kurie yra kitokie nei mes zinom ir del tu "paradu". Bet non-binary ir yra daznai taip isreiskiamas, kai neapsirengi paprastais tik vyro ar moters drabuziais, ir neatitinki senai nusistovejusiu standartu(?), todel ir atrodo keistai. Drabuziai tai tiesiog aiskiausias irankis parodyti kaip tu jautiesi.
Nu cia gal nesamoningai parasiau, bet as galvoju mazdaug taip.
Kaip tai kokia? Pasijunti išskirtinis ir svarbus, susikuri proga pasijusti diskriminuojamas, todėl vertas dėmesio ir atjautos.
Išsilaisvinimo, saviraiškos ir tapatybinės vertybių sistemos ekscesas.
Lietuvoje daugybė žmonių dar gyvena išgyvenimo (survival) vertybių paradigmoj. Kitaip tariant, svarbu turi stogą virš galvos, darbo, pavalgyt, už vaistus ir šildymą susimokėt. O visuomenėms turtėjant ir sekuliarėjant, atsiranda nonbaineriai.
Įdomu, jog nors gyvenam be galo toli vieni nuo kitų, vertybiškai mums labai artimi [taivaniečiai](https://www.worldvaluessurvey.org/WVSNewsShow.jsp?ID=467).
Taip, bet įteisino neseniai, per teismus ir galiausiai parlamentą, o referendume 2018-ais balsavo prieš.
Nesupraskit neteisingai, aš už ir nesakau, jog nesiskaito. Bandau pasakyt, kad visuomenė nebuvo super progresyviai nusiteikusi.
O titulas „labiausiai pro-lgbt SEA šalis“ visai neįspūdingas. Panašiai kaip „turtingiausias San Paulo favelos gyventojas“.
Tokiai kurie rėkauja, kad kodėl jie prisigalvoja, yra tie kurie pirmi rėkauja koks tu vyras, jei tik kažkoks elgesys neatitinka kažkokiu jo sugalvotų standartų, kas yra vyras
Taip būna, bet kita pusė dar keisčiau elgiasi. Įdomu klausytis, pavyzdžiui, kai kalbina translyčius žmones, kaip ir kada jie suprato, kad yra translyčiai.
Nu ir pasakoja, tarkim, trans moteris: „nuo vaikystės nepritapau prie kitų berniukų, norėdavau turėti ilgus plaukus, nešioti sukneles, žaisti su lėlėm...“
Bruh, dar visai neseniai tai vadinom (žalingais) lyčių stereotipais. Buvom išmokyti kartoti, kad šiuolaikinėje visuomenėje tokiam skirstymui neturi likti vietos.
O tas neretai sutinkamas požiūris „pff, koks čia vyras?“ tėra emocinis pasimaivymas, siekiant sumenkinti. Kaip išgirdus nepatinkančią dainą sakyt „čia ne muzika“.
Įdomus post'as ir suprantu autoriaus sentimentą. Labai daug ir ilgai galima diskutuoti šia tema, bet reikia nepamiršti, kad tai labai individualus dalykas, gimęs iš labai individualios visuomenės (arba bent jau einančios link to). Milijonas žmonių - milijonas nuomonių. Norim nenorim, vis tiek žodžiai "vyras" ir "moteris" imponuoja tam tikrus **bendrus** bruožus, pobūdžius, skonius. Manau, kad žmonės, kurie save laiko "non-binary", siekia dar labiau atsiriboti nuo to. Smagu, kad tolstame nuo įsisenėjusių lyties normų, tačiau ne visiems to užtenka ir norisi dar stipresnio atsiribojimo. Autorius minėjo, kad žodis "vyras" yra jam tik kreipinys. Tokiu atveju, gal ir nėra prasmės, bet daugumai "vyras" turi tikrai daugiau reikšmės ir suprantu tuos, kurie nenori turėti asociacijų su tuo.
P.S.: "įžeisti nebandau" bet "vaivorykštukai", "ar dar ten kokią etiketę" ir "nauda". Nebandai įžeisti, bet ir nelabai bandai gerbti.
Aš pats nelabai žinau, bet spėju tsg patogumas? Nu sakykim zmones I mane kreipiasi moterim nors as vyras, tsg patogiau butu kitas. O nok binary cj tsg tas jausmas bet del ir vyriskos ir moteriskos del to patogiau islikt neutralus
Galbūt sudaro šiokį tokį apsauginį barjerą nuo skausmo kurį sukelia patyčios? Man tai panašu į gynybos mechanizmą, kuris atsirado nuo visokių psichologinių traumų. Atseit uždėsiu non-binary lipduką ant savo lyties, kad kiti negalėtų daugiau šaipytis iš to jog atrodau pernelyg moteriškas būdamas vyru.
Aš šitoj sritį ne ekspertas bet kai su pusbroliu žiūrėjom euroviziją, jo nuomonė buvo kad tas Nemo užsidėjo non-binary etiketę kad patrauktų dėmesio ir susirinktų balsų. Iš vienos pusės, yra žmonių kurie galvojasi sau socialines lytis dėl dėmesio, iš kitos, tikrai ne pirmas ir ne paskutinis kartas kai LGBT bendruomenės narys laimi euroviziją. Man asmeniškai svarbiausia, kad laimėtų gera daina, o ne išskirtinė asmenybė.
Aš galiu pasidalinti savo patirtimi.
Matau save kaip non-binary, nes nors esu biologiškai moteris, nesijaučiu patogiai kai mane vadina ar elgiasi tradiciškai kaip su moterimi, bet tuo pačiu nesijaučiu patogiai būdama 100% vyriška.
Aš sportuoju daug, kilnoju svorius, nes man mano plonos rankos sukelia daug diskomforto ir tai, kad esu 173cm ūgio, kas yra per vidurį vidutinio biologiškos moters ir vyro ūgio, irgi labai manęs nedžiugina, nes norėtųsi būti tokio pačio ūgio kaip dauguma vyrų, nors galiu pasidžiaugti, jog tikrai nesu žema!
Aš nuo vaikystės žaidžiau mašinėlėmis, mane domino bei domina ir tradiciškai vyriškesni hobiai, užsiėmimai, ir tradiciškai moteriškesni, bet aš to nesureikšminu. Aš tiesiog esu, kokia esu. Man apskritai vyriškas ir moteriškas pomėgis, spalva, darbas, rūbai atrodo absurdiška.
Man nėra labai svarbu visiems sakyti apie šią etiketę, apskritai, apie tai prakalbu tik artimiau susipažinus. Vis tiek į save kreipiuosi moteriška gimine, nors kartais norėtųsi to nedaryti, bet aš pripratau gyventi dviejų lyčių pasaulyje, o ypač pripratau prie lietuvių kalbos, kurioje griežtai yra tik dvi lytys.
Žinau žmonių, kuriems yra tikrai labai svarbu, sukelia labai daug nejaukumo, bet mes visi esame skirtingi. Visgi asmeniškai į tai nežiūriu labai rimtai, tai tiesiog kažkas kas padeda man pasijusti labiau savimi ir žinojimas, kad aš ne vienintelis toks žmogus pasaulyje, džiugina :)
Čia panašiai kai politikoje nesi visiškas kairysis, nei dešinysis, tai lieki būti kažkur centre. Viskas yra spektras.
Reiškias, atsisakai lyties, kai neatitinki jos standartų. Na taip, aš irgi tiksliai 173cm esu, tai gan dažnai ypač paauglystėj sukėlė tokį "nevykusio vyro" jausmą. Smagiau neatitikti standartų dalykuose, kurie pasirenkami - kaip apranga ir pomėgiai; negu dėl nepataisomų biologinių dalykų, kai neturi pasirinkimo būti maksimaliai "normaliu" lyties atstovu.
Turbūt geresnis klausimas, o kodėl ne?
Galbūt vietoj lyties visų pirma jautiesi žmogumi, esi zgrebnas pacifistas ir nori nešioti spalvotus rūbus, bet nebūti išvadintas gėjumi? Simple pimple, sakai, jog esi non-binary ir netaikai sau suvaržytų lyčiai pritaikytų standartų, kaip seniau sakydavo "Nu, žinai, Juozas tai menininkas"
Keistas, nestandartinis kažkoks, dabar turim šūsnį žodinių atitikmenų tam "menininkui" pavadinti.
Tiesą sakant, aš džiaugiuosi, jeigu kitiems gera ir išeina gyventi taip kaip jie nori, galbūt išaugs kaip iš subkultūros išaugama, o galbūt liks šiek tiek hipiukais širdyje ir laikui atėjus užstos savo nesuprastus anūkus.
Pasakymas, jog protėviai mirė, jog jų palikuonys galėtų nešioti sijonus yra dalinai teisingas.
Jie iškovojo laisvę būti bet kuo, nebijant fizinių kankinimų ir trėmimų, nes galvoji ar atrodai šiek tiek kitaip. Įvairovė yra POZITYVUS dalykas, vadinasi gyvename gerai.
Įdomus argumentas, bet kaip tai išsprendžia problemą? Žodžiai nauji, bet žmonių požiūrio tai nepakeičia. Menininkas ar nebinarikas, kam nepatinka, tam ir nepatiks. Ar čia iš tikrųjų naudinga, ar vaikų žaidimai?
Manau jeigu nepatinka, nesinori taikstytis tai kažkaip ir savaime gaunasi, jog nesisuki tame burbule, tave supa žmonės kurie galvoja panašiai arba išvis apie tai negalvoja.
Bet taip, tiesa, kam jau nepatinka tai ir nepatiks.
Nebent nutiks koks asmeninis lūžis.
Moterims tai priimtiniau, vyrams žymiai sunkiau. Gi būti pavadintu "P*daru" yra vienas didžiausių įžeidimų bičams apskritai. Neduok dieve dar koks sūnus ima ir tokiu patampa, koookia gėėda.
Mano tėvai stengiasi priimti naujas tendencijas, bet jiems tikrai sunku, todėl aš nematau bėdos namie biški pagrūmot prie alaus su bičiuliais, bet gyvai pamačius nusišypsai ir tiek, elgiesi kaip ir bet kuriuo kitu žmogum, galiausiai jei ir ne taip pavadinsi, kam realiai rūpi? Tu gi ne koks artimas draugas, kad žinot kaip čia elgtis dabar ir taikytis prie visų.
Lietuviams trūksta čiut labiau pohuizmo ant provokacijų ir daugiau atjautos silpnesniems, jie irgi atlieka savo kažkokią funkciją sociume, dirba darbus, moka mokesčius, jaučia tą patį.
Dalinai tai emocinio intelekto dalykas, tu to žmogaus kuriam atrodo normalu spardyt kačiukus nepakeisi į super duper empatą.
Galbūt tas žmogus nukreipęs pyktį kitur gali pasiekti rezultatų sferose kurios reikalauja begalinio užsispyrimo, pavyzdžiui kariuomenėje.
Aš tai dar pridėčiau, kad sociume funkciją atlieką ir nedirbdami darbų. Užuojautos ir tolerancijos kėlimas yra bendrai visuomeninis gėris. Kuo daugiau toleruojamekitokius, tuo lengviau ir papraščiau yra visiems. Visi turim kažkokių "keistų" sąvybių (O tie kas neturi, tai dažniausiai užsispaudę/užspausti ir bijo būt kitokiais, tai vat jeim labiausiai ir reik tolerantiškesnės visuomenės)
O tai koks visgi tikslas? Netolerantiškiems lieki pyderu, tolerantiškiems vis dar viskas ok. Ar moteriškas vyras, ar nebinarikas, ar dar kas nors, who cares?
Hm, kitiems keistuoliams padrąsinti, kad jeigu nemoki būti mechaniku tai dar gali šokti su Silvesteriu Belte.
Man veiksmo filmai nesąmonė tai nežiūriu, nesidomiu repu, bet jeigu draugas klausosi pakenčiu, kartais net randu kas patinka, susipažįstu ir mažiau lieka priešiškumo.
Puikus atsakymas, atrodo, kodėl kažkam taip kliūna, kad kažkas save vadina kitaip, ar rengiasi kitaip. Gal čia toks kaip alternatyvios kultūros pradžia, nes jau matom, kad visi tradicinių pažiūrų nepasiduoda keisti kaip jie žiūri į kitus vyrus ar moteris, tai gaunasi kaip opt-out, atsisakai išvis dalyvauti tame.
Apskritai visas šitas šaršalas dėl socialinės lyties yra tolerancijos patikrinimas ir tiek. Jei per visur tiek nešauktų koks čia blogis, niekas (neskaitant jaunimo) net nežinotų kas tai yra. Patinka vadintis non-binary tai tegul, jei jiems nuo to lengviau gyventi einasi. Tiek visokio š pilna, tegul būna laimingi.
O visiem tiem, kurie kaip iš old man screming at clouds meme, klausimas: kai žmonės vietoj vardų pravardes ar pseudonimus vartoja irgi taip pat nervina? Nes man toks jausmas, kad žmonės nepatenkinti gyvenimu rado ką apkaltint ir tiek. Kaip ankščiau bobulkos per langus ir durų akutę visus sekdavo, nes neturi ką veikt, o vienintelė atrakcija iš kažko pasityčiot.
Imkim kokį nors pavyzdį, kur yra du variantai - ar visą likusį gyvenimą tik automobiliu važinėsi ar tik vaikščiosi (na vardan pavyzdžio įsivaizduokim, kad kiti būdai neegzistuoja). Nėra jokių taisyklių, kodėl TIK viena arba TIK kita, bet visuomenei paprasčiau kai yra Vaikštūnai ir Automobilininkai. O tu sakai - ai aš vieną dieną vienaip, kitą kitaip, pagal nuotaiką kaip man geriau ir px man ant jūsų prasimanymų.
Taip pat gali visą gyvenimą valgyti arba tik sūrų maistą arba tik saldų. Taip patogiau viešbučiams, darbovietei, giminaičiams. Ir tu sakai- žinot, vienodai man, ką jūs ten sugalvojot ir kas jums ten nepatogu, aš šiandien gal vienaip, o rytoj kitaip. Nes man taip norisi. Šiaip tiesiog va užsimaniau ir darau ką noriu, nes niekam nuo to neskauda
Non-binary tiesiog kad be lytis arba jai nenori atskleisti savo lyties, tai pat yra žmonių kurie turi mutacija kai žmogus turi vyro ir moters lytinius organus. Plius jai draudžiat mašina jai pasirinksite lyti kaip non-binary arba moters mokėsite mažiau :)
Čia užsienyje atsirado, jiems buvo mažiau problemų kreiptis ir gyvenimas buvo daug lengvesnis (bent kiek laisvesnis)tai ir iš nuobodumo pasidarė klaunais
Lietuvoje nelabai veikia, nes galūnės yra (-ęs -si) ir ne toks geras čia gyvenimas, ne visada laisvi buvom
Prasmė viena - jei nėra pinigų laimei tai tamp laimingesnis su draugeliais, kurie irgi neturi pinigu, bet nori išsiskirti iš avių bandos ir būti "cool bitch" ir t.t
Kartais nutinka gamtos išdaigų ir žmogus gimsta nei moterim, nei vyru. Tą geriau padėjo suprasti šios merginos pasakojimas: https://youtu.be/W9um3rLIFYE?si=sIQb0io9wMytbcaN
Nežinau kiek dažnai tokių atvejų būna, bet atrodo, kad apie tokius dalykus dalintis gali būti gėda ir nejauku. Žmonės, kurie viešai skelbia, kad yra non-binary parodo, kad tokie žmonės egzistuoja ir manau, kad galbūt padeda kitiems pasijusti, kad jie ne vieni.
Tai bet cia vieni atvejai ir tikrai jautrus bei sudetingi, o non-binary tai tiesiog jau toks daugiau socialinis žaidimas. Tik kaip priešprieša tikras vyras tikra moteris sąvokai bet be jų ji būtų beorasmė. Prasmė suteikia egzistuojanti ar egzistavusi opozicija
Jeigu tikrai įdomu, tai nepatingėkite paieškoti info internete, nes abejoju ar galima sulaukti informativaus ir tikrai teisingo atsakymo. Pradedant nuo to kad yra biologiškai daugiau nei 2 lytis, baigiant tuo, kad "tikri vyrai" pastoviai stumia ant vyrų kurie neatitinka jų sugalvotų vyriškumo standartų.
Nors ir biologiškai galima supaprastinti, kad yra sperma ir kiaušinėlis ir nieko kito negali būti, bet žmonės gimsta pvz turėdami ir vienus ir kitus lytinius organus arba jų lytiniai organai neatitinka pagal jų turimas chromosomas. Ir nors jiems po gimimo priskiria kažkokią lytį, jie užaugę gali visai su kita lytim identifikuoti.
Dėl procento nežinau, gal tas konkrečiai ir nesusije su non-binary klausimu, tai susiję su tuo, kad su kokia litim žmogus save identifikuoja gali neatitikti žmogaus lytinių organų ar jo chromosomų, iš to tada kyla gilesnis klausimas, kas tada yra lytis. Ir tada galiausiai kodėl kiekvienas turi būti tik vyras arba tik moteris, nes kažkas jaučiasi vienodai ir vyras ir moteris arba nesijaučia nei kaip vyras nei kaip moteris, gali būti, kad tai tiesiogiai susiję su tuo kokie tie vyrai ir moteris kurie taip aršiai gina ką reiškia tuo būti, kad nebenori tuo būti.
O galiausiai tau visai jokio skirtumo, jei kažkas yra non-binary ir daugumai tų kurie pasipiktinę dėl to, kad žmonės renkasi non-binary.
Suprantu tai, kad tau prideda neaiškumo, bet kaip suprantu tau asmeniškai su tuo susidurti dar neteko ir nežinia ar teks. Tave tai paliečia tik tuo kad tu žinai, kad tai egzistuoja.
Ir kad amerikoje vyksta kažkoks chaosas dėl to, tai nesąmonė, ten lygiai tiek pat, skundžiasi tie žmonės kurie niekada nėra patekę į kokią situaciją, kur rupėtų kokį žodį reikia pasakyti.
O dėl pirmo teiginio, tai tos dvi lytis, kurios egzistuoja, jos niekur nedingsta, pats non-binary faktas kaip ir patvirtina tai, kad jie pripažįsta, kad jos egzistuoja, tik jiems asmeniškai jų tai neapibūdina, ar dėl kitų priežasčių nenori su tuo tapatintis, ir tai tiesiog jų laisvės teisė rinkis, ir jų pasirinkimas niekaip nekeičia, tų kas yra vyras ar moteris ir nekyla joks jiems dėl to klausimas.
Aha, matosi. Žmonės gali būti: XX, XY, XXY, XYY, XXYY, XXXY, XXXXY, X ,XXX, XXXX ir XXXXX. O tarp gyvūnų dar daugiau įvairovės, yra rūšių kurios išvis lytį laisvai keičia pagal poravimosi poreikius.
dažniausiai XX ir XY, sėdi gi dabar prie interneto, paprastai galėjai pasigooglinti prieš rašydamas, kad būna ir kitų variantų, gali būti tik X and XYY ar XXY ir dar kitų variantų
>Kokią tas žmogus naudą gauna iš to, kad aplinkiniai į jį (juos/ją) kreipiasi kitu įvardžiu?
Tai tiesiog būdas gauti dėmesio/jaustis ypatingu ar svarbiu - "Aš tau ne koks eilinis Jonas, aš tokia išskirtinė ir ypatinga asmenybė, kad net negaliu būti priskirtas prie vyrų ar moterų!"
Kartais tai gali būti netgi priemonė jaustis morališkai viršesniu prieš kitą - "Kaip tu mane pavadinai???? Aš gi non-binary esu!"
Čia toks įdomus paradoksas:
Įdomios asmenybės tiesiog gyvena savo gyvenimą ir kiti patys pamato kokie įdomūs žmonės jie yra.
Ir yra pilki žmonės, kurie bando pasaulį įtikinti, kad jie yra įdomūs žmonės. "Non-binary" yra vienas iš įrankių tokioms pilkoms asmenybėms.
Darai labai durną prielaidą manydamas jog tie kurie tiesiog vaikosi amerikietiškų socialinių madų apskritai kažką galvoja. Genetiškai šitie padarai artimesni krabams nei mums.
Su tuo mazai turiu patirties, bet kaip as suprantu, tai visu pirma tokie zmones yra kitokie, nei dauguma. Daznai jaunam zmogui reikia atrasti save, kas jis toks yra, tai gali buti sunkiau, kai jis kazkuo issiskiria. Ta etikete gali buti savo pazinimo irankis ir kazkoks identitetas.
Ir dabar pagalvojau, kad tai gali pasitarnauto kaip aplinkiniu atpazinimo irankis. Visgi tie zmones kurie kategoriskai atsisakys naudoti kazkoki tai nestandartini ivardi, greiciausiai bus maziau tolerantiski ir maziau supratingi.
Cia yra sudagalviu visokiu vafliu tiktokeriu ir veiperiu ismastymai, jeigu taip galvot kaip tie non binary tai cia gali isgalvoti visokiu nesamoniu nuo ,,vaikstau nuogas nes nu man cia drabuziai” arba jauciu potrauki gyvunam nu nes taip noriu
esu dvilypis žmogeliukas pats, galiu kažkiek smalsiems ką pasakyt :)
**„Kokią tas žmogus naudą gauna iš to, kad aplinkiniai į jį (juos/ją) kreipiasi kitu įvardžiu?“**
Nauda tame kad žmogus jaučiasi autentiškai kai į jį kreipiasi teisingai.
**„Juolab, kad naujai sutikti žmonės, nežinodami apie mūsų žmogaus vidinę būseną (nebent šis/ši/šie nešiosis su savimi teisingo kreipimosi instrukcijas) į žmogų vis kreipsis klaidingai, taip vis sukeliant abiems nemalonią situaciją.“**
Nemaloni situacija tikrai bet ką jau padarysi *(išeitis jeigu atrodai dvejopas pats, tada tai klausia)*, mandagiai pridurk savo įvardžius kartu su vardu arba kažkaip kitaip pagarbiai pranešk.
Ką reiškia “kreipiasi teisingai”? Kodėl įvardinti biologinę lytį pagal kalbinius standartus yra klaida? Kodėl žmonės jaučia, jog gali “iš lempos” praplėsti gyvūnų biologinę lyties klasifikaciją remiantis ne biologiniu pagrindu ir reikalauti kitus su tuo sutikti? No hate, tiesiog bandau suprasti tokių asmenų poziciją, kadangi man tai nauja.
> Ką reiškia “kreipiasi teisingai”?
Taip, kaip žmogus nori, kad į jį kreiptųsi. Paprasčiausiais palyginimas galėtų būti vardų trumpiniai, turbūt tikrai teko sutikti bent vieną žmogų kuris nemėgsta savo pilno vardo ir prašo kad į jį kreiptųsi trumpiniu - arba atvirkščiai. Jeigu žmogus paprašytų naudoti jo pilną vardą, o tu toliau naudotum kažkokius iškraipytus trumpinius vien dėl to kad tau taip patogiau, tai būtų ne tik nepagarbu, bet ir klaidinga. Tas pats galioja ir lyties identitetui, kiekvienas žmogus nusprendžia, kas jam yra teisinga.
> Kodėl žmonės jaučia, jog gali “iš lempos” praplėsti gyvūnų biologinę lyties kvalifikaciją
Čia dvigubas atsakymas. Pirmiausia socialinė lytis ir biologinė lytis priklauso skirtingiems mokslams, biologinė aišku biologijai, o socialinė psichologijai. Socialinė lytis su biologija susijusi, tačiau nebūtinai sutampa.
Tačiau biologijos “iš lempos” irgi niekas nepraplėčia. Žmonių lyties variacijos: XX, XY, XXY, XYY, XXYY, XXXY, XXXXY, X, XXX, XXXX, XXXXX, kitaip tariant - tikrai ne dvi. Į gyvūnijos pasaulį nesiplėsiu, bet ten įvairovė beribė, yra gyvūnų kurie pagal poreikius keičia lytį, yra kurie turi abiejus organus ir gali tiek patys save apvaisinti tiek susirasti partnerį, yra kurie genetiškai gali gimti abiejų lyčių, kas matoma net [plika akimi](https://www.treehugger.com/thmb/shAeTSsXyfimKDVCeyEbT3MKt9o=/750x0/filters:no_upscale():max_bytes(150000):strip_icc():format(webp)/190205-rare-cardinal-mn-1742_0b97393dffaeda6f9675f6fb74ab49f9.fit-1120w-908e5a2e1d874fc392f0d651ae937ff4.jpg) nes pusė kūno būna vyriškų spalvų, pusė moteriškų, ir taip toliau.
Vat man irgi panašių kliuvinių matosi. Atsiveria klodai patyčioms, tarkim prašai į tave kreiptis xi/xo ar kažkaip panašiai? Tada aš irgi prašau į mane kreiptis zerg/zorg/mothership, nes nu tiesiog. Ir abu šioj vietoj turim vienodą niekinį pagrindą, skirtumas tik tas, kad aš išsipisinėju, bet kas man įrodys, kad tu neišsipisinėji? Kažkaip primema darželio/pradinių klasių laikus.
Šis judėjimas skleisti supratimą seksualinėm orientacijom, translytiškumui nežinau kiek metų vyskta, bet tikrai yra labai ryški tema pastaraisiais metais. Nuomonių kokių tik nerasi. Tikrai yra žmonių kurie išnaudoja šį judėjimą vien tik dėl dėmesio, kurio tikrai gauna kaip matau. Užgožia visus kitus.
Kalbu grynai apie lyties socialinį aspektą, tai žmogaus fiziologija prie to prisideda, bet ne tiek jau daug.
**„Ką reiškia “kreipiasi teisingai”?“**
Tai reiškia naudoti įvardžius kurie esą tam žmogui prie širdies, jis arba ji.
**„Kodėl įvardinti biologinę lytį pagal kalbinius standartus yra klaida?“**
Tokiu atveju kai žmogus yra dvilypis, gal jam patogiau „jis“ įvardis. Todėl naudoti „ji“ netinka. Čia jau įeina socialiniai dalykai, žinoma interlytiškumas egzistuoja taip pat reikėtų neužmiršti.
**„Kodėl žmonės jaučia, jog gali “iš lempos” praplėsti gyvūnų biologinę lyties klasifikaciją remiantis ne biologiniu pagrindu ir reikalauti kitus su tuo sutikti?“**
Reikia suprasti kad kalba yra apie socialinį aspektą. Tai tik būdinga žmonėm. Taip pat biologinė lytis gyvūnų karalystėje yra ganėtina komplikuota tema, visai ne juoda balta.
Atrodo, kad jų reakcija tokia: kodėl čia kažkoks kitoks, kodėl jie skiriasi negu aš. O atrodo jei tiesiog būtu priimimas, kad visi mes skirtingi ir tie, tai turbūt ir nereiktų to klausymo kodėl.
Tas ir liudniausiai, tie žmonės kurie kažkuo neatitinka jų pasaulėžiūros iškarto prieš juos imasi psichologinio ar fizinio smurto. Aišku tie žmonės patys yra greičiausiai nukentėję vienaip ar kitaip, bet tai nepateisina jų veiksmų.
Per pastaruosius maždaug 6-7 metus sužinojau apie 3 atvejus, kai paaugliško amžiaus žmogus "ieškojo savęs", nes "nesujautė kad jo savęs suvokimas atitinka tą kūną, kokį jis turi". Visos buvo merginos paaugliškame 14-15 metų amžiuje. Viena net bandė žudytis ir tėvai (pasiturintys) pradėjo vaiką vežioti į Švediją pas specialistus, kalbėti apie lyties keitimo operaciją. Psichologai-specialistai Europoje užsiima rimčiau tokiais atvejais nei JAV, ir nepuola palaikyti iniciatyvų šalinti krūtis. Po kažkiek terapijos seansų mergina tiesiog suprato, kad yra homoseksuali. Viskas.
Jei pasižiūrėti iš šono į tokius atvejus, tai paaugliškas amžius yra tas laikotarpis, kai žmogus save pozicionuoja toje aplinkoje, kurioje yra, aplinka padeda jam geriau suvokti, kas jis toks, labai svarbus pritapimo klausimas ir bendrumo jausmas. Ir jei žmogus supranta, kad jis neįsipaišo į tą bendrą daugumą pagal kažkokius esminius kriterijus, tai jautresnės psichikos žmogui tai reiškia psichologinę traumą. Ko tokiam žmogui reikia? Patvirtinimo, kad viskas su juo OK, jis TIKRAI normalus ir t.t. KArtais toks patvirtinimo/afirmacijos poreikis tampa manija - visi aplink blogi, nesupranta ir t.t. Imant homoseksualumo atvejį, tai pirmas suvokimas, kad esi kitoks, yra suvokimas, kad netrauia priešinga lytis jau gąsdina. Ir čia į pagalbą ateina tai, kas dabar ypač aktyviai vyksta JAV - visa gender ideologija. Jei įlįsti į tą informacinį burbulą, tai gali jame rasti visą paguodą, moralinį palaikymą ir tai žmogų pririša. Viskas būtų OK, jei ta pati ideologija neitų dar toliau ir netaptų agresyvia, eskaluojančią kažkokį konfliktą su tais "normaliaisiais", t.y. dauguma. Nes nepasitenkinimo savimi jausmas vis tiek kažkoks lieka, kažkaip tai reikia realizuoti. Ir realizuojama arba gaunant milžinišką kiekį moralinio palaikyo (t.y. dėmesys, parpastai kalbant) arba kovojant prieš menamą priespaudą ir diskriminaciją. Bet koks neigiamas komentaras ar tiesiog nepalaikymas 100% trakuojamas kaip priešiškas.
Žodžiu. Atsitinka kaip ir su visomis ideologijomis: pradžioje visada kovojama UŽ kažką. Bet jei ideologijai leidžiama plėstis ir vystytis laisvai, laiko klausimas kada ji radikalizuojasi ir pradeda kovoti PRIEŠ. Reikalavimas vadinti žmones kitaip, nei jie atrodo ir elgiasi yra, manau, daugiau poza, o ne realus dalkas, kuris tokiems žmonėms padės.
Non-binary etiketė tėra pasekmė bandymo one-uppint etiketes.
Leftistai nesupranta niuanso, jiems viskas turi būti aiškiai pažymėta. Vyras turi būti išoriškai tvirtas kačiokas stipriu charakteriu, niekada neverkiantis ir nurodantis emocijų. Verkiantis vyras jiems yra oksimoronas, todėl vyras turi arba neverkti, arba tapti moterimi, kad atitiktų moters etiketę.
O kas jei nenori prisiklijuoti moters etiketės, bet stereotipinės vyro etiketės neatitinki? Užsiklijuoji etiketę "neatitinku etikečių" ir lauki ovacijų.
Dešinėje nes tai vadinam buvimu savimi, kairuomenė akylai stebi ar nelaužoma etiketė.
Aš asmeniškai manau, kad ta non-binary etiketė yra beprasmė. Net jei žmogus labai nori išsiveržti iš binarinio skirstymo ir sau prisiskiria non-binary, tai finale jis vis viena atlieka skirstymą į non-binary ir non-non-binary, t.y., tvarkingai grįžta į tą patį binary, nors pats to nejaučia. Priedo, reikia suprasti, apie ką vyksta kalba. Socialiniai konstruktyvistai mano, kad lytis yra socialinis konstruktas. Jie nėra visiškai neteisūs, nes kaip buvo įsivaizduojamas „tikras vyras“ ar „tikra moteris“ labai stipriai keitėsi laikui bėgant, o taip pat ir nuo vietos. Galų gale XVI a. peruku apsirėdęs prancūzas su musele ant žando ir šilkinėm kojinėm iki šakumo buvo kuo tikriausias vyras. XVIII a. austrui tikro vyriškumo požymis buvo dvikovų randai, ypač ant veido. XX a. matome Calvin Klein reklamas su androginiškai atrodančiais jaunuoliais. Bet čia labai, labai, labai aiškiai reikia suprasti, kad net ir suvokiant lytį kaip socialinį konstruktą, niekas nesako, kad galima prikonstruoti 72 lytis. Biologinių lyčių yra dvi ir tai yra konstanta. Socialinė lytis čia yra viso labo apvalkalas ant biologinės lyties, kaip kažkokiam konkrečiam sociume funkcionuoja Moters ir Vyro vaidmens atlikėjai. Non-binary šiame visame kontekste funkcionuoja kaip personalinis eksperimentas, kur ir kaip galima plėsti socialinės lyties rėmus. Nieko čia nauja, nieko čia draminio nėra. Žmonija užsiima tokiais eksperimentais jau tūkstantmečius, kiekviena karta vis savaip. Nuo hipių ir bytnikų non-binary tesiskiria tuo, kad tame eksperimente gerokai daugiau individualumo ir kai kas gal net pasakytų, kad narciziškumo. O eksperimentuoti, rasti savo stilių, savo groove ir vietą gyvenime yra sveika, malonu ir manau, kad niekam nekenkia. Aš irgi mėgstu raštuotus ir gėlėtus marškinius. Dėl to nesijaučiu non-binary.
Sutinku, tik sakyčiau, kad prasmė yra, jei individualus žmogus ją jaučia. Čia kaip klausti, pavyzdžiui, kokia prasmė turėti tokį ar vienokį stiliaus suvokimą, tarkim būti kokiu gotu ar metalistu. Man asmeniškai gal tame prasmės nėra, bet tokia yra žmogaus savęs išraiška, tai darydamas jis jaučiasi ar nori jaustis "tikru" savimi, kažkokios visuomenės grupės dalimi, nori tai išreikšti ir savo aplinkai. Arba tiesiog, paprasčiau tariant, tam žmogui taip patinka būti. Manau, kažkokios gilesnės prasmės čia rasti neįmanoma.
[удалено]
Tai daug ko yra. Biologija yra volatili, ir kas gali nutikti, tas nutiks. Yra ir Klinefelterio sindromas, ir androgeninės nejautros sindromas, ir įvairūs chimerizmai. Bet tai neįveda papildomų lyčių, tai tiesiog fizinės būklės. Trečia lytis būtų, jei reikėtų trijų individų traukinuku darančių čiū-čiū. 1/3 genetinės medžiagos patektų į pirmą individą, tada kažkokios lazdelės ar kuokelės pridėtų dar 1/3 genetinės medžiagos, o galiausiai tai nueitų pas trečią individą, kur genetinis rinkinys būtų užbaigiamas. Šito mokslas žmonėse nerado. Žmonės turi tik dviejų rūšių lytines ląsteles su haploidiniu genų rinkiniu. Biologinė lytis, deja, tikrai yra binarinė kategorija. Na, o fizinių būklių, taip. Gali būti kuo įvairiausių ir ten galima aptikti visokių siurprizų.
[удалено]
Na, manau, kad intersex (vėlgi, tai fizinė būklė, o ne lytis) žmonės yra laisvi konstruotis savo socialinę tapatybę. Kitame komentare paminėjau, kad socialinė tapatybė nėra binarinė, ji yra bimodalinė. Skirtumas yra subtilus, bet labai svarbus: binarinėje schemoje yra griežtas prokrustiškas sudėliojimas į lentynėles. Tai ir kvaila, ir nežmoniška, ir neapima visos gyvenimo įvairovės. Bimodalinis skirstinys yra truputį kas kita: tai -- skirstinys su dviem viršūnėm, kuriame individas gali būti kiek tik širdis nori nutolęs tiek nuo vyriškumo, tiek nuo moteriškumo modų, gali net būti tiesiai tarp jų. Jei mes nomenklatūriškai sutariam, kad tai yra „non-binary“, aš su tuo fine, nors manyčiau, kad tai prastas pavadinimas.
Genetinė anomalija nėra biologinė lytis.
Gal nelabai suprantu, bet kokioj situacijoj kreipiantis į žmogų naudoji ką nors kitą, nei tu/jūs arba žmogaus vardą? Kokiam kontekste tada panaudojamas netinkamas kreipinys?
Pvz "ar esi žaidĘS futbolą?" nurodo vyrišką lytį ir kreipinį, nes moteriai sakytum "ar esi žaidUSI futbolą?".
…ar teko žaisti futbolą?..
Damn
"tu toks geras draugas"
Nebūtina sureikšminti tų gramatinių formų taip stipriai. Stalas tarkim yra vyr. giminės bet tai jam kiaušų nepriduoda. Tai taip ir čia nebūtina sureikšminti kad šituo sakiniu kažkas bando prisegti tau lyti apart to kad tiesiog bando pasakyt kad esi geras draug-as/ė.
Bet čia ir yra visa esmė. Struktūra yra visi ją moka, bet mes turim keistis nes kažkas jautriai reaguoja nes stalas vyr o ne non binary
…mūsų draugystė tokia nuostabi…
tai ne tas pats. jeigu pvz as pats esu shudinas draugas :) tai draugyste nelabai nuostabi.
…Tavo draugiškumas man nuostabus…
Geras pastebėjimas.
Visur kur naudotum vyr/mot žodžių formas? Kaip pvz LRT šveicarą(nėra pas mus belytės galūnės) pavadino ArtistU , o ne artistE ar artistAIS(vienas žmogus ne keli)
Čia labiau buvo pastebėjimas tiesioginio bendravimo su tau nepažįstamu žmogumi.
Koks jo/jos vardas? Kalbant apie žmogų šalia?, jei žmogus nėra 20metų vyresnis ar aukšto statuso visuomenėje.
Tikrai daug situacijų bendraujant tiesiogiai reikalinga giminė mūsų kalboje. "Tai tu dirbi gydytoju (gydytoja)?" "Tau tik 20 metų, tu dar labai jaunas (jauna)" "Tu vienas (viena) eisi į koncertą ar su Marija?" Ir t.t.
Rasant straipsni apie zmogu (zurnalistini pvz) ir slepiant jo tapatybe, kai reikia slepti ne tik tikra varda, pavarde, atvaizda bet net ir jo lyti. Cia tik vienas is pavyzdziu, bet as pradejau skaityti knyga “what’s your pronoun?” Kad susipazinti su sita tema ir problematika - rekomenduoju visiems.
Tarkim žmonai sakai eini su vyrais krepšinį žiūrėt ,bet meluoji nes ten bus non-binary Kęstas tai kaip šitoj situacijoj išvengtum?
Problema atsiranda adresuojant treciaji asmeni (jis / ji)
Tokia pat kaip ir nauda is vyro/moters etiketciu - jokios. visi viska gali daryt, kai neina kalba apie vaiku daryma arba medicina
Manau, tai atvejai, kai biologinė lytis įžeidžia asmenį. Mums tai sunkiau suvokti, nes mes nesam tiek linkę į individualizmą, kiek vakarų šalys, bet įsivaizduoju mums panašus atvejis yra, kai prie Lietuvos lipdomos "post soviet" ar Eastern Europe etiketės. Man asmeniškai pyktis ima, kai mano šalis yra su tuo sutapatinama, nors ir tai techniškai tiesa (mes esam buvę SSRS sudėty ir mes geografiškai esam Rytinėje Europos dalyje). Jeigu jiems jausmas toks pat juos tapatinant su jų biologine lytimi - suprantu, kodėl jie mato atskirų įvardžių ir terminų poreikį.
Sutinku, tai paprasčiausiai psichologinė gynyba.
O jeigu įžeidžia ne tik biologija, bet ir kiti mokslai, pvz matematika, chemija. Ką daryti?
Tapti literatūros pedagogu žinoma
O kaip gali biologine lytis izeisti asmeni? Man rodos kad tai yra atvejai, kai konkretus asmuo renkasi tiesiog nenurodyti lyties, net ne del kad jis pats nezino kuriam spektro gale randasi, bet tiesiog nenori kad jo lytis apskritai darytu kokia nors itaka pokalbiui pvz. Arba nemato reikalo kodel kazkam reikia pristatinet save nurodant lyti. Pas mus tai nera taip isreiksta, nes musu vardai ir pavardes gana aiskiai nurodo musu biologine lyti. Bet kai kurie zmones nemato reikalo nurodyti ar esi vyras ar moteris, lygiai taip paciai kaip kad niekas nepraso nurodyti savo rases registruojantis skrydziui pvz.
Stebint vakarų pasaulį, kuo toliau tuo labiau tokie lipinimai man darosi jau komplimentu.
Tarkim, jei būtum vyras ir tave pavadintų moterimi, tikriausiai pasijustum nekaip ir paaiškintum, kad esi vyras ir tavęs moterimi nevadinti. Aš panašiai įsivaizduoju ir nebinarinius žmones - jie nesijaučia nei vyrais nei moterimis ir nori, kad juos vadintų atitinkamai.
Norėti nedraudžiama. Kaip ir vadint kitus tuom kuo jie yra. O jeigu kažką tai žeidžia, čia jau jų problema.
Tai yra elementaros pagarbos kitam žmogui klausimas. Jei tavo vardas Algis, bet tave kiti užsispyrę vadintų Jolanta, ar tikrai tau būtų px? Jei dirbi inžinierium, bet tave pristato kaip melžėją - nepataisai? Socialinė lytis nėra tik konstruktas, kuris atsirado iš mados. Tai yra atitinkama smegenų veikla. Moksliniai tyrimai gerokai išobulėjo po tų laikų, kai mokyklinėse knygelės aiškino apie XX ir XY - iš tiesų tiek biologinė lytis, tiek socialinė yra sudėtingesnės. Bet tam, kad žmonės tai suprastų, visų pirma reiktų susitaikyt su tuo faktu, kad mokslas plečiasi, o visų antra, vietoj senų vadovėlių citavimo turėt integralumo ir susipažint su paskutinių 15 metų moksliniais tyrimais, nagrinėjančiais šias temas.
Tai jeigu tu esi melžėjas, kuris save laiko architektu, kaip tavęs nepizdavot ir tuo labiau toleruot? 😆
Perskaityk mano komentarą iš naujo. Nepanašu, kad pagavai kampą.
Bl jaučiuos lyg su keturiolikiniu kalbėčiau.. jeigu tu dirbi padavėju, bet nori, kad tave laikytų vadybininku, tai kas tu per daunas esi? Lygiai tas pats jei esi vyras ir nori, kad tave visi laikytų moterim. Ne tau spręst kas esi šituo klausimu, dėl to jeigu ir įsižeidi, čia tavo bėdos, ne mano, nes aš vertinu faktus, o ne tavo fantazijas.
Gal tau keturiolika, ar tiesiog nemoki skaityt? "Jei DIRBI *inžinierium*, bet PRISTATO kaip *melžėją*". DIRBI. Ne tu sprendi, kokia socialine lytim identifikuojasi aplink tave esantys žmonės. O jei neužtenka nei emocinio intelekto, nei elementarios pagarbos aplinkiniams, tai čia jau tavo asmeninė tragedija. Šimtai mokslininkų, atlikę tyrimus šioje srityje, yra protingesni už tave ir renkuosi pasitikėt jais, o ne kažkokiu troliu reddite, kuris neturi pakankamai įgūdžių elementariam teksto suvokimui, nevermind mokslui.
Px visiem kuom tu identifikuojies, esi arba vyras arba moteris. Ką mokslininkai ištyrė? Kad tavo fantazijos yra faktai? Ar kad visi turi taikytis prie tavo įsivaizdavimų, kuriuos paneigti galima su penktoko lygio biologinėm žiniom? Vpš spruk nx iš čia su tokiom nesąmonėm.
Rimtai manai, kad penktokai išmano biologiją ir sociologiją geriau, nei mokslininkai, skyrę dešimtmečius šiom sritim? Ar tiesiog bandai pagrįst savo archaišką požiūrį? Jei nori gyventi visuomenėje, teks susitaikyti su tuo, kad ne visi tokie patys kaip tu. edit: gali nesivargint atrašyt, nes nematau prasmės gaišt laiką diskusijom su žmogum, kuriam mokslo išsilavinimas baigėsi penktoj klasėj.
Būti architektu kvalifikacija reikalinga, o vyru, moterim ar dar kuo nors ne. Toks ir skirtumas.
Vpš iq žemiau plintuso pas tamstą. Nieko nekeičia šitas tavo "argumentas". Jeigu tu vyras, tai tapk moterim tada, jeigu nori, kad taip kreipčiaus į tave. Ai palauk, juk tai neįmanoma.. 🤷
Čia daugmaž kyla iš to, kad visuomenė plačiąja pasauline prasme yra suformavusi, ką reiškia būti vyru, ką reiškia būti moterimi. Vaidmenys, pareigos, kokia šukuosena tinkamesnė, kokie rūbai (nu va paaiškink tu man, kodėl sijonas ar makiažas - tik moteriai? arba kodėl vyras skusta galva nieko nestebina, o moteris skusta galva atrodo visiškai neįprasta? tik iš socialinių konstruktų tokie standartai kyla) kam tinka - vyrui ar moteriai. Niekas neneigia biologinės lyties - ji yra kokia yra, nepakeisi norėdamas. Bet visuomenės ar aplinkinių žmonių požiūris, ką reiškia, jei esi vienoks ar kitoks, tikrai skiriasi. Iš to ir išplaukia translyčiai ir nebinariniai (socialinė lytis). Nebinarinė etiketė sako, kad žmogui nėra priimtini standartai, vaidmenys, pareigos ir visa kita, kas yra primetama vienai ar kitai lyčiai kaip visuomenės nariui. Ne pagal biologiją, o pagal visuomenės sukurtą pareigų ir lūkesčių rinkinį. T.y. - "Nenoriu, kad mane laikytumėte nei vyru, nei moterimi pagal tai, kaip tokie žmonės yra suvokiami sociališkai, kokie keliami lūkesčiai ir ko iš manęs tikimasi dėl to". Bet kad Šveicarijos atlikėjas yra vyras pagal biologiją - šito nepaneigs niekas, šito neneigia ir patys nebinariniais save vadinantieji. Grubiai pasakius - nutikus tam tikrai sveikatos bėdai (nelinkiu, žinoma), Nemo tikrai kreiptųsi į urologą :)). O dėl kreipimosi ir įvardžių, gramatikos - aš manau, tiesiog nesureikšminkim. Taigi tau pritariu. Lietuvių kalba jau tokia yra, naudokim tokią giminę, kokią norim. Aš manau, kad egzistuoja ir priešingas argumentas - lietuvių kalba yra labai binarinė ir mes reikalaukime ją gerbti. Neturime mes vienaskaitos "they" ar būdvardžių be giminės, kaip kad anglų kalba. Mūsų kalbos dalyviai, būdvardžiai ir kt. reikalauja giminės, vienos iš dviejų. Nors iš kitos pusės, turime neutralų žodį "tamsta" - taigi Nemo yra tamsta iš Šveicarijos :DDD For the record - pats esu vyras visom prasmėm, taigi vertinu soc. lytį nešališkai.
Jeigu visi gyvenime darytų ir priimtų sau tik tai ką nori, visuomenė sugriūtų, sustotų visas žmonijos progresas apskritai. Tai jeigu gimei vyru, atsinešei su savim ir tam tikras pareigas, vaidmenį ir standartus, kaip sakei. Lygiai taip pat ir moterys. Visi turim įdėti savo indėlį į mūsų vaikų ateitį. Ne be reikalo egzistuoja disciplina, gyvenimo vertybės, tradicijos ir pan.
zmones kisti i kazkokias kvailas kazkieno kadaise uzbreztas ribas vien todel, kad gime su bybiu arba be jo yra debiliska. zmonija nezlugs nuo to, kad kai kurie vyrai lakuosis nagus.
Jei tik kai kurie - tai taip, pritariu. Bet tegul nesitiki ir pagarbos, tolerancijos iš kitų vyrų, nes sąmoningai renkasi lengvesnį kelią gyvenime. Tokius visada dūchino ir dūchins. O ribos kaip jau minėjau, egzistuoja ne šiaip sau. Ir tu esi jų pasėkmė. Jeigu tavo tėvas kažkuriuo momentu gyvenime būtų nusprendęs, kad jam per sunku būt vyru ir bus be lyties - tavęs nebūtų čia.
O kaip gali nesijausti, kai tarp kojų yra visa informacija? Kažkam tu nepanašus į vyrą/moterį? So what?
"facts don't care about your feelings"
Faktas yra tas, kad chromosomų deriniai nėra tik XX are XY. Intersex žmonės turi kitokius derinius, kitaip vystosi. Tai čia faktas, kurį lengva išmatuoti moksliškai. Kitas dalykas yra tas, kad jei tu kažko nejauti, nereiškia, kad kiti taip pat to nejaučia. Niekas nėra tik juoda arba balta. Žmonės yra kur kas sudėtingesni.
Jeigu pasakai kad nesi cis vyras, tai niekas nelieps atsakyti už “patriarchato skriaudas”, nepritaikys nei “pozityviosios diskriminacijos” nei kaltumo prezumpcijos, nesisolidarizuos su konkurentais nes neva tokie kaip tu visada laimi todėl dabar reikia duoti šansą kitiems, darant atleidimus neįrašys į sąrašą tų kurie verti mažesnės apsaugos nes neva turi įvairių privilegijų.
Pirmiausia tai pagarba už tai, kad nesuprasdamas kitų žmonių asmeninės patirties nepuolį tiesiai prie įžeidimų, o klausi ir bandai sužinoti daugiau. Jeigu visi taip elgtųsi, neapykantos lygioj vietoj ir visokių -fobijų jau seniai nebūtų likę. Pereinant prie atsakymo - aš irgi save laikau non-binary. Kadangi lietuvių kalboj neturim lyčiai neutralios gramatikos, tai neprašau žmonių į mane kažkaip kitaip kreiptis, bet bendraujant su užsieniečiais naudoju they/them. Ilgą laiką maniau, kad esu tiesiog translytis asmuo, turiu lyties disforiją ir niekada neidentifikavau su gimtąja lytimi, tačiau kaip visi žinom Lietuvoj su lyties keitimu sudėtinga - nėra specialistų, nėra tam palankių įstatymų, iš komentarų net ir po šitu postu matosi kokia priešiška visuomenės nuomonė. Tai siekiant kažkaip susigyventi su šia realybe ta non-binary etiketė atnešė nemažai komforto, o laikui bėgant ir suvokimo, kad net ir gimus priešingos lyties vis tiek greičiausiai nesijausčiau 100% teisingai ir vis tiek linkčiau prie to neutralaus viduriuko. Kodėl? Labai sunku tai nupasakoti, ypač kalbant su cis žmonėmis, kurie lytį dažniausiai supranta kaip išorinius atributus - išvaizdą, pomėgius, elgesį, bet iš tiesų mūsų pačių lyties suvokimas ateina iš vidaus - taip kaip mūsų smegenys pačios save “mato”. Lyties disforija ir kyla iš to nesutapimo, smegenys “mato” vieną, akys veidrodyje mato visai ką kitą, kas kelia stiprų psichologinį diskomfortą. O non-binary etiketė paprastai prilimpa žmonėms, kurie tą diskomfortą jaučia nepriklausomai nuo to ar veidrodyje mato vyrą, ar moterį, todėl paprastai geriausiai jaučiasi kažkur per vidurį.
Ačiū, kad pasidalinai. Teisingai suprantu, kad visas diskomfortas kyla dėl tradicinių lyčių stereotipų? Jei nebūtų visuomenėje įprasta, kad vyrai raumeningi, agresyvūs ir mėgsta automobilius, tai ir vyru vadintis nebūtų problemos?
Nebūtinai, nes kaip minėjau tas vidinis savęs suvokimas ateina iš kažkur giliau ir jis iš tikrųjų pradeda vystytis labai anksti, jau poros metų vaikai paprastai save priskiria kažkuriai kategorijai, nors jų lyties suvokimas dar labai primityvus ir visų socialinių normų jie dar nežino. Be to yra ir cis žmonių kurie visai neatitinka stereotipams, vyras su sijonu, makiažu, nulakuotais nagais,.. vis tiek gali jaustis 100% vyru (kaip ir OP pasakoja šitam poste). Bet manau lyčių stereotipų mažinimas visiems atneštų naudos, tiek cis žmonės galėtų laisviau jaustis savo kailyje ir nereikėtų klausyti visokių įžeidimų vien už tai kad jie neatitinka stereotipų, tiek trans žmones būtų lengviau suprasti ir pripažinti.
Jau minutei buvau pagalvojęs, kad pagavau kampą. Priskiria ne iš oro. Jei vaikas nežinos kas yra berniukas, tai savęs taip ir nevadins. O įžeisti žmonės visada ras dėl ko, vyras ar nebinarikas. Šitas nieko nesprendžia.
> Jei vaikas nežinos kas yra berniukas Čia kalbam apie normalią raidą, ne Mauglį džiunglėse. Būna labai stiprių lyties disforijos atvejų, kur vaikas vos kelių metų kategoriškai atsisako nešioti tam tikrus drabužius, neklauso vardo, būna net save žaloja, pvz berniukai bando varpą nusipjauti ir panašiai. Jeigu vaikai nesuvoktų lyties, o tik klausytų ką suaugę jiem pasako, tai logiškai būtų neįmanoma.
Ok, neabejoju, kad yra taip buvę, skamba kaip anomalija, kilusi iš traumuojančių įvykių gyvenime. What's your point?
Ne anomalija, o taip pasireiškia stipri lyties disforija vaikams, nesusiję su jokiom traumom. O point yra kad jeigu vaikas jaučia lyties disforiją (t.y. kad jo išvaizda nesutampa su jo vidine lytimi) tai jis jau pats suvokia tą savo lytį. Kitaip tariant tau nereikia ateit ir vaikui pasakyt “tu esi berniukas”, kad jis pradėtų jaust disforiją dėl savo lytinių organų.
Bet kai aš į vyrą kreipiuosi vyriškais įvardžiais, aš nesikreipiu į jį kaip į mašinų mylėtoją ar šeimos išlaikytoją. Taip pat kaip ir į moterį kreipdamasis, nesikreipiu kaip į mamą. Tarp lytiškumo ir lyties skiriamą ribą nubrėžti yra gerai, bet įvardžiai ir turi likti kaip LYTĮ nusakantys žodžiai, o ne lytiškumą. Nes kaip čia visi ir sako, lytiškumo apibrėžti kategoriškai neįmanoma. Vyras, moteris, jis, ji, lytį turintys žodžiai yra kasdieniai įrankiai, suteikiantys daugiau konteksto. Jeigu aš žmogų pavadinu vyru, tai nereiškia, kad aš bandau apibūdinti jo žvejybos ar sporto pomėgius. Aš tik bandau apibūdinti žmogų, kurį aš suvokiu kaip vyrą. Vyro ir moters įvardžiai yra vieni deskriptyviausių kalbos įrankių, kokius turim. Lytis netgi labiau kategoriška nei, pvz rasė, ūgis, apranga. Juolab kai mums užtenka 1-3 atributų (konkrečių), kad galėtume 99% tikslumu atskirti vyrą nuo moters.
Lytis ir nėra kažkokių atributų rinkinys(myli mašinas, išlaiko šeimą ar augina vaikus,..) tai yra žmogaus identiteto dalis. Galėtum būt išmestas negyvamoj saloj be jokių hobių, drabužių, visuomenės rolių ir panašiai, bet nuo to tavo lytis niekur nepradingtų (ir čia kalbu apie psichologinį savęs suvokimą, ne lytinius organus). Sutinku, kad įvardžiai suteikia daugiau konteksto, bet tas kontekstas beprasmis jeigu jis neteisingas. Jeigu žmogus save laiko vyru, o tu toliau sakai “aš su ja buvau ten ir ten..” tai aplinkiniai greičiausiai net nesupras apie ką eina kalba. O sakyti, kad tu pagal išvaizdą gali geriau nuspręsti žmogaus identitetą negu jis pats irgi kvaila. Kaip atrodytų jeigu susipažįsti su žmogumi, sakai “Labas, mano vardas Petras” o jis į tave pasižiūri ir sako “Ne, man tu labiau į Antaną panašus” ir toliau visiems pasakoja kaip “mes su Antanu šį savaitgalį..”, o niekas nepažįsta jokio Antano. Primena šitą [mymą](https://www.reddit.com/media?url=https%3A%2F%2Fpreview.redd.it%2Fgang-is-this-reality-v0-b040ol6y7ffc1.jpeg%3Fauto%3Dwebp%26s%3Df4607958d9b101e5b78ee9b3607d0752fb730348).
yo same
> kurie tą diskomfortą jaučia nepriklausomai nuo to ar veidrodyje mato vyrą, ar moterį Nelabai sveikai skamba
Tai lyties disforija ir nėra “sveika”, tai psichologinis sutrikimas. Tiesiog kadangi mokslas dar neišsiaiškino, kaip sutvarkyt smegenis, kad jos atitiktų kūną, tačiau turim būdų kaip sutvarkyt kūną, kad jis atitiktų smegenis tai šiuo metu lyties keitimas ir yra vienintelis lyties disforijos gydymas.
Bet juk nebūtinai smegenys turi atitikti kūną. Mano nuomone mes turėtume būti tokiame taške, kur tai, ką žmogus turi tarp kojų, nedarytų įtakos niekur (išskyrus seksualinius santykius, kur heteroseksualam ar homoseksualam jau yra svarbu, ką jų partneris turi tarp kojų). T. y. nesvarbu, kokia tavo biologinė lytis, tu gali mėgti ką nori, turėti vienodas galimybes siekti ko nori, rengtis kaip nori ir t.t. Tuomet nebebus svarbu, kad, pavyzdžiui, tavo veidas ir kūnas turi vyriškų bruožų, nes tu žinai, kad tai niekaip nenulemia to, kaip tu turi ir gali elgtis (pavyzdžiui, moteriška išvaizda neturi būti tas vienintelis dalykas, kuris leistų elgtis „moteriškai“, nes žmogus ir būdamas iš išvaizdos vyras vis tiek gali elgtis „moteriškai“).
> Bet juk nebūtinai smegenys turi atitikti kūną. Būtinai. Tik manau kad žmogui nepatyrusiam lyties disforijos labai sunku tą įsivaizduoti, bet taip yra. Tai nėra kažkoks dalykas kurį racionaliai gali sau išaiškinti, tas diskomfortas vis tiek visada lieka. Čia kaip sakyti, kad tau neturėtų turėti įtakos stiprus fizinis skausmas, jeigu jo nesimato plika akimi - gali apsimesti prieš aplinkinius kad tau neskauda, gali bandyti save įtikinti, kad tau nieko blogo nenutiko, vis tiek smegenys tau siųs tuos skausmo signalus ir vis tiek tau skaudės. Su disforija tas “skausmas” visiems labai individualus, vieni su juo susigyvena, kaip ir žmonės su lėtiniu skausmu susigyvena, bet yra nemažai atvejų, kur žmogus neatlaiko ir renkasi savižudybę. Tai manau kaip cis žmogui net jeigu ir nėra suvokiamas pats lyties disforijos jausmas, turėtų pailiustruoti kiek tai gali būti nepakeliama.
Sveikai ar nesveikai skamba - nesvarbu - taip yra. Ir tada kitas klausimas yra, ką mes galime padaryti, kad tokiem žmonėm padėtume su jiems patiriamu sunkumu. Ir gerbti žmonių pasirinktą kreipinį ir panašiai tai ganėtinai lengvas dalykas.
"Tačiau dėl to nekyla noras atsisakyti vyro etiketės" Čia key. Non-binary žmonėms vyrų, moterų etiketės ir viskas, kas su jomis susiję, yra svetima ir atgrasu. Arba tos etiketės neatrodo ekskliuzyvinės (kodėl neturėti abiejų arba tai vienos, tai kitos?). Pats įtariu, kad galiu būt non binary, bet realiam gyvenime nesiruošiu to sakyt niekam, nes čia Lietuva, lol, ir nieko iš to nelaimėčiau, tik pralaimėčiau. Įtarimas kilo dėl to, kad vyro etiketė purto: visi "vyriški" bruožai, pomėgiai, vyro diena, na, viskas. "Moters" etiketė irgi skamba man kaip kalėjimas. Aš noriu būt tiesiog aš, nesijaučiu, kad priklausyčiau "vyrų" klubui. Ir ne, lytis nėra tik chromosomos ar kas yra tarp kojų. Pasakyk tai visiems vyrams, kuriems vyriški pomėgiai, bruožai, buvimas "vienu iš vyrų" yra svarbi jų tapatybės dalis. Buvimas vyru jiems daug ką reiškia - ir jie tikrai ne apie chromisomas galvoja nei apie tai, kas kelnėse.
Ar nebus problema tame, kad "vyrus" ir "moteris" laikai klubais, kuriems reikia priklausyti, jei nori vadintis šiais žodžiais? Biologinė lytis yra, nori nenori. Bet juk nebūtina išsižadėti žodžio "vyras" jei nepatinka žvejoti. Skamba kaip bereikalingas komplikavimas: nemėgstu mašinų ir pedikiūro, todėl kreipkitės į mane "jie". O gal tiesiog toliau būk "jis" ir elkis kaip patinka?
Kreipiniai man asmeniškai px, gali kreiptis kaip nori, jis, ji, jie, I don't care. Man tiesiog kategorija "vyras" yra svetima. Tai identiteto ir savęs supratimo dalis. Klausimas tau, koks tau realiai skirtumas, kaip savo viduje save identifikuoju? Man save identifikuoti kaip "vyrą" iš tiesų yrs pernelyg didelis komplikavimas. Nenoriu jokios etiketės.
Man tikrai jokio, tiesiog smagu padiskutuoti. Kuo tau svetima ta kategorija? Kas "vyro" apibrėžime tau atgrasu?
Tiesiog nesijaučiu, kad man tiktų. Konkrečiai socialinė lytis. Į vyro kategoriją patenka per daug apibūdinimų, kurie manęs visiškai neapibūdina ir nepatenka per daug tų, kurie man tinka. Dėl to nesijaučiu, kad tai būtų "mano" klubas. Neturiu nieko prieš savo biologiją, nepavydžiu moterims (sex, ne gender) kai kurių jų biologijos ypatumų :) nesijaučiu blogai savam kūne. taigi, nesu trans ta labiausiai visiems suprantama prasme, esu non binary. Bet nesiafišuoju. Nėr prasmės. Man užtenka, kad tai pats žinau. Though kalbant apie biologiją, tai jei gyventumėm sci-fi pasaulyje ir galėtumėm kūną iš dalių susirinkti, veikiausiai turėčiau tokį, kuris turėtų ir vyriškų, ir moteriškų sexual characteristics mix'ą.
Man kažkaip net įdomu pasidarė. Iš šono atrodo, kad tas non-binary kaip atsakas į kompleksą, kuriame buvai įkalintas į (dažniausiai neteisingą) lyties modelį. Iš to ką parašei, jaučiuosi grynai taip pat. Aš nemėgstu daugumos "vyriškų" dalykų. Turbūt labiausiai anti-male thing Lietuvoje pasakyt - man labai nepatinka kašis, apskritai žiūrėti kažkokias sporto rungtynes, ypač kovų sportą, fu. Man nepatinka žvejyba, man nepatinka mašinose krapštytis, nepatinka alus. Gal iš bendrų temų tarp random čiuvų šnekam nebent apie seksą arba apie sportą (gym/gains), nes čia jaučiu vieninteliai "vyriški' dalykai, kurie man rūpi. Man galimai net patinka daug "moteriškų" dalykų. Man patinka rožinė, man patinka gaminti, aš labai mėgstu švarą. Negalėčiau maikės tos pačios antrą dieną užsidėti, literally geriau nuogas vaikščiosiu. Dažnai būna merginai supinu plaukus, nudažau, nes man tiesiog patinka (apart plaukų dažų kvapo). Bet tuo pačiu, man patinka daug dalykų, kurie nėra tapatinami kažkokiai lyčiai. Inžinerija, architektūra, karinė istorija, medicina ir anatomija, knygos/filmai/žaidimai, you name it. Ir vat kažkaip, anaiptol, niekada gyvenime nekilo mintis save laikyti ne vyru. Despite receiving tons of judgement throughout my life. Aukščiau minėjau moteriškus ir vyriškus dalykus kabutėse, nes man jie nėra nei moteriški, nei vyriški. Man atrodo, kas tas non-binary atsirado, nes žmonės nenori būti tapatinami su visuomenėje įsišaknijusia lyties role, bet kas ją nustatė in the first place? Gal kažkam aš atrodysiu ne vyriškas, nu ir kas. Pradėkim nuo to, kad mano charakteris ir asmenybė niekada nebuvo priešiška moterims, aš visada su jomis gerai sutariu, ir niekada man nieko iš jų netrūko, galimai dėl to aš neturiu problemų savęs vadinti vyru, bet aš šito vistiek nesuprantu. Man non-binary turi asociaciją su biseksualumu. Aš galiu patikėti, kad yra žmonių, kuriems lytis yra kaip kažkokia siena ir riba, ir juos seksualiai traukia ne lytiniai faktoriai. Bet atsiprašau, jeigu tu nežinai, tu jis ar ji, bent dulkintis nori tik su jom, tai aš sakyčiau čia ne žmogaus identitete, o moralėje yra problemų. Vėl gi, tik mano nuomonė, nepretenduoju į pasaulio teisuolio titulą.
Viskas, ką sakai, yra absoliučiai valid, išskyrus non binary tapatinimą su biseksuslumu - tiksliau, bet kokiu seksualumu. Seksualinė orientacija ir gender identity du visiškai atskiri dalykai. Bet čia common mistake. Yra populiari trans youtuberė Contrapoints. Tai pasakojo, kad po transition galvojo, kad ją turi traukt vyrai. Kodėl? Nu nes ji gi trans. Bet netraukia, traukia moterys, kaip ir anksčiau. Ji nori būt moteris ir jai patinka moterys :) Aišku, čia kalba eina apie male to female trans, ne non binary, bet esmė ta pati. Kas tu esi ir kur tave traukia - du atskiri dalykai.
Laukiau kažkokio kontrargumento, bet nesulaukiau. Ji yra trans, ir ją traukia vis dar moterys, that's fine. Tu save identifikuoji kaip moteris, ir žinai, kad tave traukia moterys. Problema man yra tada, kai tu nežinai, kas esi, o tave vis dar traukia tik moterys. Mano esmė yra ta, kad tu neturi būti toks vyras, kokį įsivaizduoja kiti. Ir jeigu jiems tu ne vyras, visiškai nereiškia, kad tau reikia atskiros lyties grupės. O jeigu tu nežinai, kas esi, tai aš manau, kad tau reikia pagalbos. Gal būt tu ir esi trans (ne konkrečiai apie tave kalbu, šiaip antru asmeniu), ir tau reikia psichologinės pagalbos, kad tai suprasti. Mūsų šalyje aš nenustebčiau, kad tokių žmonių tikrai nemažai. Anyway, net jeigu aš klystu, tikiuosi ateis laikas ir suprasiu, nes aš turiu ir mėgstamų populiarių žmonių, kurie tapo non-binary, ir aš to tikrai neneigiu, bet ir neslėpsiu, kad visiškai nesuprantu.
Nžn kokio kontrargumento nori. Juk jokio argumento neparašei, tiesiog pasidalinai savo patirtimi. Kas yra legit ir valid. Man kažkokios pagalbos nereikia, dėkui. Esu patenkintas, koks esu. Dėl supratimo - manau, svarbiau ne suprasti, o gerbti skirtingus žmones ir jų identitetą.
Kaip čia apibūdinai panašu, kad tiesiog pasigavai gyvenime stereotipų apie vyrus, pagalvojai, kad jų neatitinki ir nusprendei, kad esi ne vyras. Skamba kaip nuspręst, kad nesi lietuvis, nes nemėgsti krepšinio, nenori sodybos prie ežero ir neturi Audi. Tautybė yra faktas, ne tapatybė. Kaip ir lytis. Gali būti ir nestereotipiniu vyru.
Tautybė 100 proc. gali būti tapatybė (tautybė turi kelias sąvokas). Netgi yra apibrėžimas, "national identity" :D "National identity is **a person's identity or sense of belonging to one or more states or one or more nations**. It is the sense of "a nation as a cohesive whole, as represented by distinctive traditions, culture, and language". Pilietybė yra faktas. Tautybė - gali būti laikoma identitetu. Lytis (sex) yra faktas. Lytis (gender) yra identitetas. Tai, kad turi Lietuvos pilietybę nereiškia, kad jautiesi lietuviu. Esu tikras, yra daug vatnikų, kurie turi Lietuvos pilietybę ir lietuviais nesijaučia. Lygiai taip pat su lytim kaip gender. I guess sudėtingesnis konceptas tau identitetas apskritai, savęs suvokimas, nes tam tikras savęs suvokimas tau yra "defaultinis" ir net nepagalvotum, kad gali būt kitoks. Ir nieks nekalba apie lytį (sex) kaip apie identitetą. Identiteto prasme tu save laikai nestereotipiniu vyru. Which is fine. Vadinasi, gender prasme esi vyras. Man, kita vertus, nepatinka visas "vyrų" klubas. Taip pat ir "moterų." Kas irgi turėtų būt visiems fine, gi niekam nekenkiu ir nekritikuoju nieko, kam patinka priklausyt vienam iš standartinių identitetų. Nežinau kokį palyginimą duot, jei tęsiant su tautybės, tai maybe žmogaus, kuris gimė lietuvos piliečiu, bet su LT tradicijom, kultūra, etc. nesijaučia turintis nieko bendro BET taip pat nesijaučia turintis nieko bendro su bet kuriuo tautiniu identitetu. To žmogaus identitetas, tarkim, yra EU identitetas. Nu labai pritemptas palyginimas, bet gal makes sense..? Gal..? IDK.
Dar pridėsiu prie to paties - kiek tau kasdieniniame gyvenime svarbi biologinė lytis? Dažnai prie žmonių išsitrauki penį, paskaičiuoji chromosimas, palygini, kad esi aukštesnis už vidutinę moterį ir neturi papų? O kiek smarkiai gyvenimą įtakoja socialinė lytis, tai, ką aš vadinu "klubu"? Viskas, kas įeina į savoką "buvimas vyru", bet konkrečiai su peniu ir chromosomomis neturi nieko bendro?
Kasdieniame gyvenime aš nei peniu mosuoju, nei einu ieškot vyro apie mašinas pakalbėt. Lytis pasidaro svarbi, kai renkuosi seksualinį partnerį, perku kelnes ar prašau padėt užnešt spintą į penktą aukštą. Kuo man čia padeda socialinė lytis?
Iš tavo išvardintų variantų kelnių pirkimas tikrai yra vienas iš socialinės lyties dalykų. Kelnės yra kelnės; bet kodėl tada moteriškos kelnės neturi funkcinių kišenių, o vyriškos turi? Kodėl grynai estetiniai dizainai kitokie? Kodėl pvz vyrų skyriuje nerasi džinsų su siuvinėtom gėlėm, nors galbūt tau patinka gėlės? Dėl seksualinio partnerio - seksualumas labai komplikuotas reikalas, bet galiu garantuot, kad tavo orientacijai svarbi ne tik partnerės biologinė lytis, bet ir gender expression. Ar tau tiktų absoliučiai socialiai nemoteriška/vyriška moteris vien dėl to, jog žinotum, kad ji turi vaginą? Dėl spintos sutinku, čia biologija svarbesnę rolę žaidžia tikrai.
Jei pamatytum mano šlaunis iškart suprastum, kodėl man reikia būtent vyriškų kelnių :) bet jei tau tinka ir moteriškos, tikrai neatvažiuos pareigūnai, jei nepasivadinęs nebinariku užsuksi į moterų skyrių. Moteriškos ir vyriškos moterys yra skonio reikalas. Man vienaip, tau kitaip. Daug vyrų, kuriems patinka raumeningos moterys ir jie dėl to vyrais mažiau nesijaučia. Yra kam vaikai patinka, jie patys vaikais nesijaučia.
Dėl pirmos tavo pastraipos - tai žinoma. Bet kokios gender identity prasmė yra kaip pats jautiesi. Jei pirkdamas moteriškas kelnes jautiesi vyru, toks ir yra tavo identitetas, nieks kitas tau kitaip nepaaiškins.
Man tiesiog labai sunku suvokti, kad gali būti kitaip. Kaip galima suabejoti savo lytimi? Kas įvyksta galvoje vyro, kuris pirmą karta pagalvoja, kad jis gal ne vyras?
Kalba eina apie gender, ne sex. Dėl dešrelės abejonių neturiu :D Man regis, tau sunkiau suvokti pačią gender koncepciją.
Lietuvoje lytis (sex) ir lytiškumas (gender) nėra suprantami kaip atskiri dalykai. Pasakai "lytis vyriška" ir viskas, esi tavo išvardintuose vyro rėmuose, dabar eik žvejot ir slėpt jausmus. Šaržuoju, aišku. Dėl to vyksta nesusipratimai - kai sakai, kad jautiesi non binary, kad nenori būti įspraustas į lytiškumo rėmus, kai kurių žmonių mąstymas užtrumpina, nes tų žmonių suvokimu tu neigi savo lytį, t.y., chromosomas ir genitalijas. Kas, aišku, logiška iš jų pusės, lyties nepaneigsi (argumentas atkrenta kalbant apie intersex asmenis ar su kad ir Kleinfelterio - chromosomos XXY, ar Ternerio - chromosoma tik X sindromu), bet platesnis lytiškumo supratimas, mano nuomone, turėtų būti skatinamas. Nesakau, kad norėčiau visiškai panaikinti "šitai yra vyriška, o šitai - moteriška" rėmus, tiesiog būtų smagu surasti auksinį vidurį.
tarkim kreipiuosi i asmeni kurio lytis vyras ir sakau "sveikas gyvas" (man paj*bat koks ten jo lytiškumas, cia jo reikalas), ir jis isizeidzia - kuris is musu yra probleminis?
Jei nežinojai, kad jis prašo kreiptis neutraliau (tarkim, "labas") - tas asmuo kaltas. Jei žinojai ir netyčia išsprūdo - tas asmuo. Jei žinojai ir vis vien, tyčia kreipeisi vyrišku asmeniu - na, mano manymu, čia jau tavo problemos. O kaip žinoti ar tyčia ar netyčia išsprūdo - jau, deja, pilka zona, kurią valdai tu, ir jau nuo to žmogaus požiūrio priklausys, kiek jis į tai kreips ar nekreips dėmesio. Beje, Lietuvoje aš asmeniškai sunkiai matau neutralius kreipinius, nebent sukurtume naujus (o kol jie pritaptų, turbūt nemažai metų praeitų). Neturime "trečio asmens", mūsų daugiskaita ir turbūt visi daiktavardžiai irgi turi gimines. Anglakalbėse šalyse tokių problemų nekyla, nesakau, kad tai yra geriau ar blogiau, tiesiog taip yra. Bet aš, kai kalbėjau apie lytį ir lytiškumą, mintyje neturėjau kreipinių, labiau žmogaus saviraišką "moteriškais ir vyriškais" būdais, t.y. kalbant apie stilių, šukuosenas, pomėgius ar profesijas.
ok, del saviraiskos cia atskirai galima diskutuot. del kreipimusi: na ir anglakalbiai speju gali netycia(arba tycia) juk leptelt he/she ane? del tu "prasymu i mane kreiptis" - va cia turbut ir trigerina mane ir galbut kitus nupezusius binary boomerius. kodel as turiu nesiotis sarasiuka su vardais ir kreipiniais, kad ginkdieve nesupainiociau? gal tiesiog nesuvarzykime vienu laisves jaustis tuo kuo nori jaustis, o kitu laisves vadinti taip kaip atrodo?
Žinoma, kad gali, ir lepteli. Įprastai žmonės nepyksta, praleidžia pro ausis tokius dalykus, jei tai iš tiesų yra tik leptelėjimas, arba patys pataiso/primena kreipinį. Jei yra puolama draskyti akis, jei pokalbis vyksta tik dėl to, kad galėtų dialogo partnerį "prigauti" su netinkamu kreipiniu ir dėl to susireikšminti ar supykti, na, žmonės yra žmonės, visokių jų yra, ir ne visi nori matyti toliau savo nosies. Čia jau ne binary/non binary problemos, o žmonijos apskritai. Tau nereikia nešiotis sąrašiuko ir savęs varžyti. Jei tau koks Gediminas pasakytų "man nepatinka, kai mane vadina Gedu, prašau kreiptis į mane mano pilnu vardu", tu turbūt nekonspektuotum šito fakto iš baimės "paslysti". Tai atsiminti gautųsi, drįsčiau sakyti, natūraliai. Ir situacija tokia - tu, tarkim, mėgsti trumpinti vardus, nes taip tiesiog bendrauji neformalioje aplinkoje, ir turi pasirinkimą: gerbti žmogaus norą būti vadinamu pilnu vardu arba ne. Tavo laisvė čia nevaržoma, tu gali jį vadinti Gedu kiek tik širdis trokšta, bet tai nereiškia, kad jis su tuo susitaikys ir atsilieps taip šaukiamas. Ir jei ten kompanijoj barelyje užsimiršęs plosi jam per petį ir sakysi "tu zjbs esi, Geduti, varyk taip ir toliau", jis tau iš alaus bokalo per galvą netvos. Gal net kažkada pasakys "žinai ką, jei nori, vadink mane Gedu, kai tu tai sakai, man netrukdo". Nenoriu šnekėti už non binary ir pan asmenis, kaip jiems jaustis ar galvoti, bet galų gale žodis tėra žodis. Jei pažįsti žmogų, gerbi jį ar esat draugais, net negraži pravardė gali tapti mielu kreipiniu. Esmė yra ne teisingo žodžio pavartojime, bet kiek esi linkęs bendradarbiauti su kitais, išklausyti jų požiūrį ir empatizuoti. Galioja visiems, nesvarbu jie yra visuomenės mažumos ar didumos.
Lb gera analogija ir apskritai apibendrinimas. Jei zmogus normalus ir viskas su juo gerai - tai pavadintas vienaip ar kitaip (padorumo ribose, arba net tu negraziu bet mielu pravardziu atveju) jis nesikabines.
Taip, bet čia eismas dvipusis - jei tu rodysi jam pagarbą su pastangomis jį vadinti, kaip jis prašo, tai tau suklydus jis tau rodys tokią pačią pagarbą ir atsiprašymo nereikalaus. Jei "iš principo" kreipsies į jį taip, kaip tau atrodo geriau, o ne kaip jis prašė, tai nieks nenustebs, jei jis taip pat "principingai" reikalaus to nedaryti ar kaip kitaip rodys nepasitenkinimą.
Esu dvilypis, bet žino tik geri draugai ir fsio „Aš noriu būt tiesiog aš,“ puikiai tinka
Būk savimi, puiku. Bet kuo čia dėta lytis? Juk nesakai "aš ne homo sapiens, aš esu aš"? Visi mes kažkiek dvilypiai.
Čia labai gerai kažkas temoje paaiškino skirtumą tarp biologinės lyties ir socialinės. Jos, be abejo, susijusios, bet biologinė lytis liečia medicinos, fiziologijos aspektus, o socialinė lytis - tai ko tikimasi visuomenėje iš tos lyties. Tie lūkesčiai pastoviai keičiasi, bet jie visada egzistuoja. Mūsų visuomenėje lygiai taip pat yra dominuojančios vyriškumo ir moteriškumo interpretacijos. Pavyzdžiui, Ingridą Šimonytę daug kas net neįžeidžiančiai pavadintų vyriška moterimi, o Statkevičių - moterišku vyru. Ir daug kas šioje vietoje irgi pradėtų ginčytis - hey hey hey, trumpa šukuosena nepaverčia moters vyru arba sijono nešiojimas nepaverčia vyro moterimi. Žinoma, ne! Bet čia ir yra skirtumas pas mus, kaip suvokiamas "buvimas vyru arba moterimi" ir "buvimas vyrišku arba moterišku". Pas mus šie dalykai labai stipriai sutapatinami, įtariu dėl archaiškos kalbos, nes ji labai stipriai paveikta moteriškos ir vyriškos lyties (ne tik daiktavardžiai, bet ir įvardžiai, būdvardžiai, dalyviai, pusdalyviai ir t.t.). Dėl to manau yra labai sunku suvirškinti nebinariškumo sąvoką. Moteriškumas ir vyriškumas turi savo kintančius apibūdinimus ir jie apima tikrai ne tik išvaizdą, bet ir charakterio bruožus, pomėgius ir t.t. Taigi, jei esi tam tikros biologinės lyties, tau tuo pačiu bus keliami lūkesčiai iš aplinkos, priskiriami tai lyčiai. Yra žmonės, kuriems būti laikomiems vyriškais (jei esi moteris) ar moteriškais (jei esi vyras) nėra joks big deal, bet yra ir žmonės, kurie jaučiasi varžomi šių etikečių ir siekia neutralumo.
Šitą argumentą čia jau skaičiau, bet jo nesuprantu. Koks yra tikslas? Nebūti vadinamu moterišku vyru arba vyriška moterimi, nes tai žeidžia?
Nemanau, kad čia pavadinime esmė, bet socialinės lyties konstrukcijoje, t.y. ką tas pavadinimas reiškia visuomenei. Pavyzdžiui, Nemo nenori būti laikomas vyru, nes nesitapatina su šia socialine lytimi visiškai. O bet tačiau - nesitapatina ir su moteriška socialine lytimi, todėl chirurginis kelias bei translytė tapatybė - taip pat nepasirinkimas. Žmogus įstrigęs tarp dviejų socialinių lyčių, todėl siekia neutralumo. Būtent toje terpėje turbūt jaučiasi geriausiai, saugiausiai.
man atrodo tu maišai vyrą su "Tikru" vyru. Aka macho. Du skirtingi dalykai. Vyras nustato tiesiog asmens lytį. Kalbamojoje kalbe tam ką tu vadini apibrėžti, dažniausiai naudojama žodis "tikras' kartu su vyras. O apibrėžti elgesį, kuris neįeina į tikro vyro apibrėžimą yra naudojamas žodis "boba", ne moteris. Lytis nurodo, kurią produktyviąją funkcija tu atliekį genų kūrime. Viskas. Jei tu sakytume, kad esi non bynary, tai reikštų, kad tau reiktų etiketės, nes jeigu tau tikrai nereik etiketes, tu skambi, kaip tiesiog vyras, nes didžiajai daliai vyrų yra visiškai vienodai visos etiketės ar kas yra "tikras" vyriškumas, jie nori tiesiog daryti, tai kas jiem patinka.
Non binary yra socialinės lyties (gender) sąvoka, ne biologinės lyties (sex) sąvoka. Tavo požiūriu, egzistuoja tik sex, gender iš viso neegzistuoja. OK. Su šia nuomone nesutinku, bet kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, kol ta aktyviai kitų nežeidžia. Tada tik turiu kelis klausimus: ką galvotum apie bilologinį vyrą, dėvintį sukneles, auginantį ilgus plaukus ir dažantį nagus, kuris dirba vaikų aukle arba darželio mokytoju? Ką galvotum apie biologinę moterį, kuri galvą nusiskutusi plikai, "prisikačialinusi", turi alaus pilvą, dėvi vien treningus ir beisbolo kepuraitę ir dirba fūriste? Anot tavęs, šitie dalykai turėtų nieko nereikšti, nes visiškai nesisieja su biologinėmis reprodukcijos funkcijomis. Aišku, mano paimti pavyzdžiai yra gender expression, ne identity, bet kadangi tavo nuomone, gender išvis neegzistuoja, man įdomu ar taip save reprezentuojantys žmonės bus tavo priimami tiesiog kaip vyras ir moteris nes jų reprodukcija tokia? Taip pat ar visuomenė juos taip priims?
Sorry, bet aš jau tiesą pasakius nebesuprantu, ko yra norima. Dešimt metų yra stumdomos lytiškumo ribos, t.y. apranga, elgesys, rolės šeimoje ir pan. - judam link to, kad nebededam lyties etikečių ant darbų, sporto, hobių, aprangos. Ir tada "belyčiai" stabdo visą šitą procesą, sugrąžindami visą praeity turėtą "lytiškumo" reikšmę. Jeigu lytis nebinarų akyse neturėtų reikšmės, jie, tuomet, taip nesureikšmintų ir gyventų savo gyvenimą. Tai, kad juos taip stumia nuo vienos ar kitos etiketės man sako, kad jie vis dar turi tą rudimentinį lyties suvokimą ir nėra tokie jau progresyvūs kaip sako. Man čia labiau kvepia narcisizmu ir dėmesio stoka. Absoliučiai jokios reikšmės neturinti, bereikalinga etiketė
man tai patinka labiau tiesiogiai versti – vietoj gremėzdo “socialinė lytis” – žanras. (gender kyla nuo prancūzų genre) man tada viskas lengviau į vietas sukrenta. tik problemą matau tame, kad vyro ir moters žanrai neegzistuoja – tai tik lytys. nėra nieko esmingo juose – tik tradicijos. tai nepatinka man ta samplaika. ir matau problemą, kad norėdami atsisakyti to dvinariškumo įtvirtina tuos stereotipus savo požiūryje. atrodo, kad kova prieš paveikslą, kurio nemėgsta, nors tas paveikslas, jo konkretūs bruožai, su kuriais nemalonu sietis, man atrodo, yra jų pačių sukurti. tai, kad yra bjaurių žmonių, kurie smarkiai transliuoja savo pasaulėžiūrą ir reikalauja, kad įtiktume į jų vyro-moters vaizdą, kodėl juos taip reikia laikyti kelrodžiais?
Ignoruokit klaidas, rasyt nemoku normaliai :D Cia ir yra sunkus dalykas nupasakoti, nes jei to nesi pajautes, tai ir labai sunku suprasti. Pati tiksliai nesuprantu, bet tai nera tiesiog paneigimas(?) vienos ar kitos biologines lyties ar pasipriesinimas pries stereotipus ar ka. Tu tiesiog nesijauti lyg galetum save priskirti vienai ar kitai. As asmeniskai nesakyciau kad esu non-binary, bet paziurejus i kuna kartais norisi kad buciau tokiame viduryje tarp vyro ir moters, kur man nebutu sakoma "cia ne moters darbas!" ir paziurejusi man jis labiau patiktu nes yra... nu sakau, sunku atrasti toki dalyka. Bet cia tik as, tai del to non-binary ir yra non-binary, nes tai ne visiems skirtingas dalykas. Gali jaustis lyg tau tinka ir abi lytis arba kad tu isvis nepritaikai lyties sau (agender pvz) ar dar kazkas. Kiti matau sako, kad taip pasijauti specialus, ir manau taip sako del visu tu drabuziu kurie yra kitokie nei mes zinom ir del tu "paradu". Bet non-binary ir yra daznai taip isreiskiamas, kai neapsirengi paprastais tik vyro ar moters drabuziais, ir neatitinki senai nusistovejusiu standartu(?), todel ir atrodo keistai. Drabuziai tai tiesiog aiskiausias irankis parodyti kaip tu jautiesi. Nu cia gal nesamoningai parasiau, bet as galvoju mazdaug taip.
Kaip tai kokia? Pasijunti išskirtinis ir svarbus, susikuri proga pasijusti diskriminuojamas, todėl vertas dėmesio ir atjautos. Išsilaisvinimo, saviraiškos ir tapatybinės vertybių sistemos ekscesas. Lietuvoje daugybė žmonių dar gyvena išgyvenimo (survival) vertybių paradigmoj. Kitaip tariant, svarbu turi stogą virš galvos, darbo, pavalgyt, už vaistus ir šildymą susimokėt. O visuomenėms turtėjant ir sekuliarėjant, atsiranda nonbaineriai. Įdomu, jog nors gyvenam be galo toli vieni nuo kitų, vertybiškai mums labai artimi [taivaniečiai](https://www.worldvaluessurvey.org/WVSNewsShow.jsp?ID=467).
...kurie yra įteisinę tos pačios lyties santuokas ir yra vieni labiausiai LGBT draugiškų SEA šalių. Kita turbūt būtų Tailandas.
Taip, bet įteisino neseniai, per teismus ir galiausiai parlamentą, o referendume 2018-ais balsavo prieš. Nesupraskit neteisingai, aš už ir nesakau, jog nesiskaito. Bandau pasakyt, kad visuomenė nebuvo super progresyviai nusiteikusi. O titulas „labiausiai pro-lgbt SEA šalis“ visai neįspūdingas. Panašiai kaip „turtingiausias San Paulo favelos gyventojas“.
Tokiai kurie rėkauja, kad kodėl jie prisigalvoja, yra tie kurie pirmi rėkauja koks tu vyras, jei tik kažkoks elgesys neatitinka kažkokiu jo sugalvotų standartų, kas yra vyras
Taip būna, bet kita pusė dar keisčiau elgiasi. Įdomu klausytis, pavyzdžiui, kai kalbina translyčius žmones, kaip ir kada jie suprato, kad yra translyčiai. Nu ir pasakoja, tarkim, trans moteris: „nuo vaikystės nepritapau prie kitų berniukų, norėdavau turėti ilgus plaukus, nešioti sukneles, žaisti su lėlėm...“ Bruh, dar visai neseniai tai vadinom (žalingais) lyčių stereotipais. Buvom išmokyti kartoti, kad šiuolaikinėje visuomenėje tokiam skirstymui neturi likti vietos. O tas neretai sutinkamas požiūris „pff, koks čia vyras?“ tėra emocinis pasimaivymas, siekiant sumenkinti. Kaip išgirdus nepatinkančią dainą sakyt „čia ne muzika“.
Jie jos patys nezino, tieisog tai daro del demesio nes narcizukai yra
Woke issmislai cia
Įdomus post'as ir suprantu autoriaus sentimentą. Labai daug ir ilgai galima diskutuoti šia tema, bet reikia nepamiršti, kad tai labai individualus dalykas, gimęs iš labai individualios visuomenės (arba bent jau einančios link to). Milijonas žmonių - milijonas nuomonių. Norim nenorim, vis tiek žodžiai "vyras" ir "moteris" imponuoja tam tikrus **bendrus** bruožus, pobūdžius, skonius. Manau, kad žmonės, kurie save laiko "non-binary", siekia dar labiau atsiriboti nuo to. Smagu, kad tolstame nuo įsisenėjusių lyties normų, tačiau ne visiems to užtenka ir norisi dar stipresnio atsiribojimo. Autorius minėjo, kad žodis "vyras" yra jam tik kreipinys. Tokiu atveju, gal ir nėra prasmės, bet daugumai "vyras" turi tikrai daugiau reikšmės ir suprantu tuos, kurie nenori turėti asociacijų su tuo. P.S.: "įžeisti nebandau" bet "vaivorykštukai", "ar dar ten kokią etiketę" ir "nauda". Nebandai įžeisti, bet ir nelabai bandai gerbti.
[удалено]
Aš pats nelabai žinau, bet spėju tsg patogumas? Nu sakykim zmones I mane kreipiasi moterim nors as vyras, tsg patogiau butu kitas. O nok binary cj tsg tas jausmas bet del ir vyriskos ir moteriskos del to patogiau islikt neutralus
Galbūt sudaro šiokį tokį apsauginį barjerą nuo skausmo kurį sukelia patyčios? Man tai panašu į gynybos mechanizmą, kuris atsirado nuo visokių psichologinių traumų. Atseit uždėsiu non-binary lipduką ant savo lyties, kad kiti negalėtų daugiau šaipytis iš to jog atrodau pernelyg moteriškas būdamas vyru.
Aš šitoj sritį ne ekspertas bet kai su pusbroliu žiūrėjom euroviziją, jo nuomonė buvo kad tas Nemo užsidėjo non-binary etiketę kad patrauktų dėmesio ir susirinktų balsų. Iš vienos pusės, yra žmonių kurie galvojasi sau socialines lytis dėl dėmesio, iš kitos, tikrai ne pirmas ir ne paskutinis kartas kai LGBT bendruomenės narys laimi euroviziją. Man asmeniškai svarbiausia, kad laimėtų gera daina, o ne išskirtinė asmenybė.
Aš galiu pasidalinti savo patirtimi. Matau save kaip non-binary, nes nors esu biologiškai moteris, nesijaučiu patogiai kai mane vadina ar elgiasi tradiciškai kaip su moterimi, bet tuo pačiu nesijaučiu patogiai būdama 100% vyriška. Aš sportuoju daug, kilnoju svorius, nes man mano plonos rankos sukelia daug diskomforto ir tai, kad esu 173cm ūgio, kas yra per vidurį vidutinio biologiškos moters ir vyro ūgio, irgi labai manęs nedžiugina, nes norėtųsi būti tokio pačio ūgio kaip dauguma vyrų, nors galiu pasidžiaugti, jog tikrai nesu žema! Aš nuo vaikystės žaidžiau mašinėlėmis, mane domino bei domina ir tradiciškai vyriškesni hobiai, užsiėmimai, ir tradiciškai moteriškesni, bet aš to nesureikšminu. Aš tiesiog esu, kokia esu. Man apskritai vyriškas ir moteriškas pomėgis, spalva, darbas, rūbai atrodo absurdiška. Man nėra labai svarbu visiems sakyti apie šią etiketę, apskritai, apie tai prakalbu tik artimiau susipažinus. Vis tiek į save kreipiuosi moteriška gimine, nors kartais norėtųsi to nedaryti, bet aš pripratau gyventi dviejų lyčių pasaulyje, o ypač pripratau prie lietuvių kalbos, kurioje griežtai yra tik dvi lytys. Žinau žmonių, kuriems yra tikrai labai svarbu, sukelia labai daug nejaukumo, bet mes visi esame skirtingi. Visgi asmeniškai į tai nežiūriu labai rimtai, tai tiesiog kažkas kas padeda man pasijusti labiau savimi ir žinojimas, kad aš ne vienintelis toks žmogus pasaulyje, džiugina :) Čia panašiai kai politikoje nesi visiškas kairysis, nei dešinysis, tai lieki būti kažkur centre. Viskas yra spektras.
Reiškias, atsisakai lyties, kai neatitinki jos standartų. Na taip, aš irgi tiksliai 173cm esu, tai gan dažnai ypač paauglystėj sukėlė tokį "nevykusio vyro" jausmą. Smagiau neatitikti standartų dalykuose, kurie pasirenkami - kaip apranga ir pomėgiai; negu dėl nepataisomų biologinių dalykų, kai neturi pasirinkimo būti maksimaliai "normaliu" lyties atstovu.
Turbūt geresnis klausimas, o kodėl ne? Galbūt vietoj lyties visų pirma jautiesi žmogumi, esi zgrebnas pacifistas ir nori nešioti spalvotus rūbus, bet nebūti išvadintas gėjumi? Simple pimple, sakai, jog esi non-binary ir netaikai sau suvaržytų lyčiai pritaikytų standartų, kaip seniau sakydavo "Nu, žinai, Juozas tai menininkas" Keistas, nestandartinis kažkoks, dabar turim šūsnį žodinių atitikmenų tam "menininkui" pavadinti. Tiesą sakant, aš džiaugiuosi, jeigu kitiems gera ir išeina gyventi taip kaip jie nori, galbūt išaugs kaip iš subkultūros išaugama, o galbūt liks šiek tiek hipiukais širdyje ir laikui atėjus užstos savo nesuprastus anūkus. Pasakymas, jog protėviai mirė, jog jų palikuonys galėtų nešioti sijonus yra dalinai teisingas. Jie iškovojo laisvę būti bet kuo, nebijant fizinių kankinimų ir trėmimų, nes galvoji ar atrodai šiek tiek kitaip. Įvairovė yra POZITYVUS dalykas, vadinasi gyvename gerai.
Įdomus argumentas, bet kaip tai išsprendžia problemą? Žodžiai nauji, bet žmonių požiūrio tai nepakeičia. Menininkas ar nebinarikas, kam nepatinka, tam ir nepatiks. Ar čia iš tikrųjų naudinga, ar vaikų žaidimai?
Manau jeigu nepatinka, nesinori taikstytis tai kažkaip ir savaime gaunasi, jog nesisuki tame burbule, tave supa žmonės kurie galvoja panašiai arba išvis apie tai negalvoja. Bet taip, tiesa, kam jau nepatinka tai ir nepatiks. Nebent nutiks koks asmeninis lūžis. Moterims tai priimtiniau, vyrams žymiai sunkiau. Gi būti pavadintu "P*daru" yra vienas didžiausių įžeidimų bičams apskritai. Neduok dieve dar koks sūnus ima ir tokiu patampa, koookia gėėda. Mano tėvai stengiasi priimti naujas tendencijas, bet jiems tikrai sunku, todėl aš nematau bėdos namie biški pagrūmot prie alaus su bičiuliais, bet gyvai pamačius nusišypsai ir tiek, elgiesi kaip ir bet kuriuo kitu žmogum, galiausiai jei ir ne taip pavadinsi, kam realiai rūpi? Tu gi ne koks artimas draugas, kad žinot kaip čia elgtis dabar ir taikytis prie visų. Lietuviams trūksta čiut labiau pohuizmo ant provokacijų ir daugiau atjautos silpnesniems, jie irgi atlieka savo kažkokią funkciją sociume, dirba darbus, moka mokesčius, jaučia tą patį. Dalinai tai emocinio intelekto dalykas, tu to žmogaus kuriam atrodo normalu spardyt kačiukus nepakeisi į super duper empatą. Galbūt tas žmogus nukreipęs pyktį kitur gali pasiekti rezultatų sferose kurios reikalauja begalinio užsispyrimo, pavyzdžiui kariuomenėje.
Aš tai dar pridėčiau, kad sociume funkciją atlieką ir nedirbdami darbų. Užuojautos ir tolerancijos kėlimas yra bendrai visuomeninis gėris. Kuo daugiau toleruojamekitokius, tuo lengviau ir papraščiau yra visiems. Visi turim kažkokių "keistų" sąvybių (O tie kas neturi, tai dažniausiai užsispaudę/užspausti ir bijo būt kitokiais, tai vat jeim labiausiai ir reik tolerantiškesnės visuomenės)
O tai koks visgi tikslas? Netolerantiškiems lieki pyderu, tolerantiškiems vis dar viskas ok. Ar moteriškas vyras, ar nebinarikas, ar dar kas nors, who cares?
Hm, kitiems keistuoliams padrąsinti, kad jeigu nemoki būti mechaniku tai dar gali šokti su Silvesteriu Belte. Man veiksmo filmai nesąmonė tai nežiūriu, nesidomiu repu, bet jeigu draugas klausosi pakenčiu, kartais net randu kas patinka, susipažįstu ir mažiau lieka priešiškumo.
Viskas dėl padrąsinimo?
Ne viskas daugumai, ne viskas mažumai.
Puikus atsakymas, atrodo, kodėl kažkam taip kliūna, kad kažkas save vadina kitaip, ar rengiasi kitaip. Gal čia toks kaip alternatyvios kultūros pradžia, nes jau matom, kad visi tradicinių pažiūrų nepasiduoda keisti kaip jie žiūri į kitus vyrus ar moteris, tai gaunasi kaip opt-out, atsisakai išvis dalyvauti tame.
Imho nezino kaip kitaip demesio gaut, tai bando tokiom etiketem sprest klausima :)
Jie patys nezino kas tai yra. O nauda gaunamas demesys. Jei eilinis ciuvelis butu sveicaru daina sudainaves tai tikrai nebutu laimejes.
ar tu pats nesuvoki, kad zmogaus lyti prikisinet pasirodyme yra debiliska? komentarus paskaityk, del kokio nx demesio? kad invalidu isvadintu? :D
Net Svedijos eurovizijos vedeja namiokus mete apie gejus ir eurovizija gyvam etery. Matau likai nepagaves.
nu tikrai pasaulio pabaiga, svedija iszudys visus negejus. aciu kad laiku pastebejai
Norėjai pasakyti, kad tu nežinai kas tai yra, ir patingejai/nenorėjai pagooglinti
Mielas organizme apšvieskit liaudi ne vien tiks tusčiai rašykit.
Tu literaliai sėdi prie interneto, tau tiesiog į google įrašyti reiktų kas tas yra non-binary ir paskaityti.
Kad galima būtų prisiimti aukos vaidmenį, kuris padėtų gauti daugiau dėmesio
Visos dainos laimejimo pointas buvo toks: sheeple snekes apie tai ir pasigooglins what it means.
Apskritai visas šitas šaršalas dėl socialinės lyties yra tolerancijos patikrinimas ir tiek. Jei per visur tiek nešauktų koks čia blogis, niekas (neskaitant jaunimo) net nežinotų kas tai yra. Patinka vadintis non-binary tai tegul, jei jiems nuo to lengviau gyventi einasi. Tiek visokio š pilna, tegul būna laimingi. O visiem tiem, kurie kaip iš old man screming at clouds meme, klausimas: kai žmonės vietoj vardų pravardes ar pseudonimus vartoja irgi taip pat nervina? Nes man toks jausmas, kad žmonės nepatenkinti gyvenimu rado ką apkaltint ir tiek. Kaip ankščiau bobulkos per langus ir durų akutę visus sekdavo, nes neturi ką veikt, o vienintelė atrakcija iš kažko pasityčiot.
Siuntimą į psichiatrinę gauna :)
Sezoniniai :)
Kad pamatęs ignoruočiau. Kad ir kokia tema bebūtų. O kiti palaikytų, kad ir kokia tema bebūtų.
Imkim kokį nors pavyzdį, kur yra du variantai - ar visą likusį gyvenimą tik automobiliu važinėsi ar tik vaikščiosi (na vardan pavyzdžio įsivaizduokim, kad kiti būdai neegzistuoja). Nėra jokių taisyklių, kodėl TIK viena arba TIK kita, bet visuomenei paprasčiau kai yra Vaikštūnai ir Automobilininkai. O tu sakai - ai aš vieną dieną vienaip, kitą kitaip, pagal nuotaiką kaip man geriau ir px man ant jūsų prasimanymų. Taip pat gali visą gyvenimą valgyti arba tik sūrų maistą arba tik saldų. Taip patogiau viešbučiams, darbovietei, giminaičiams. Ir tu sakai- žinot, vienodai man, ką jūs ten sugalvojot ir kas jums ten nepatogu, aš šiandien gal vienaip, o rytoj kitaip. Nes man taip norisi. Šiaip tiesiog va užsimaniau ir darau ką noriu, nes niekam nuo to neskauda
Pasirodai, kad esi tikrai unikali snaigė ir tiek.
Mada
Nauda tokis, kad visi tada zino kad pwichikos sutrikima turi zmogus ir galima su juo jau atsargiau iskart bendraut gal
Kad jie nera piktybiniai ir su kumsciais nemosikuos pries tave del ne tokio kreipimosi.
Gal ir nera, nieko nesakau.
Tai tiesiog tuštybių mugė skatinanti narcisizmą. "Look at me I'm so special!"
Non-binary tiesiog kad be lytis arba jai nenori atskleisti savo lyties, tai pat yra žmonių kurie turi mutacija kai žmogus turi vyro ir moters lytinius organus. Plius jai draudžiat mašina jai pasirinksite lyti kaip non-binary arba moters mokėsite mažiau :)
Nežinau, panele, turbūt jokios naudos
Čia užsienyje atsirado, jiems buvo mažiau problemų kreiptis ir gyvenimas buvo daug lengvesnis (bent kiek laisvesnis)tai ir iš nuobodumo pasidarė klaunais Lietuvoje nelabai veikia, nes galūnės yra (-ęs -si) ir ne toks geras čia gyvenimas, ne visada laisvi buvom Prasmė viena - jei nėra pinigų laimei tai tamp laimingesnis su draugeliais, kurie irgi neturi pinigu, bet nori išsiskirti iš avių bandos ir būti "cool bitch" ir t.t
Kartais nutinka gamtos išdaigų ir žmogus gimsta nei moterim, nei vyru. Tą geriau padėjo suprasti šios merginos pasakojimas: https://youtu.be/W9um3rLIFYE?si=sIQb0io9wMytbcaN Nežinau kiek dažnai tokių atvejų būna, bet atrodo, kad apie tokius dalykus dalintis gali būti gėda ir nejauku. Žmonės, kurie viešai skelbia, kad yra non-binary parodo, kad tokie žmonės egzistuoja ir manau, kad galbūt padeda kitiems pasijusti, kad jie ne vieni.
Tai bet cia vieni atvejai ir tikrai jautrus bei sudetingi, o non-binary tai tiesiog jau toks daugiau socialinis žaidimas. Tik kaip priešprieša tikras vyras tikra moteris sąvokai bet be jų ji būtų beorasmė. Prasmė suteikia egzistuojanti ar egzistavusi opozicija
Aš pats nei malkas kapojęs, nei jauti medziojes, nei krepsini diena nakti losiu bet nelaikau jokiu nonbinary
Man ir būtų įdomu jei kas paargumentuotų :)
Jeigu tikrai įdomu, tai nepatingėkite paieškoti info internete, nes abejoju ar galima sulaukti informativaus ir tikrai teisingo atsakymo. Pradedant nuo to kad yra biologiškai daugiau nei 2 lytis, baigiant tuo, kad "tikri vyrai" pastoviai stumia ant vyrų kurie neatitinka jų sugalvotų vyriškumo standartų.
[удалено]
Nors ir biologiškai galima supaprastinti, kad yra sperma ir kiaušinėlis ir nieko kito negali būti, bet žmonės gimsta pvz turėdami ir vienus ir kitus lytinius organus arba jų lytiniai organai neatitinka pagal jų turimas chromosomas. Ir nors jiems po gimimo priskiria kažkokią lytį, jie užaugę gali visai su kita lytim identifikuoti.
[удалено]
Dėl procento nežinau, gal tas konkrečiai ir nesusije su non-binary klausimu, tai susiję su tuo, kad su kokia litim žmogus save identifikuoja gali neatitikti žmogaus lytinių organų ar jo chromosomų, iš to tada kyla gilesnis klausimas, kas tada yra lytis. Ir tada galiausiai kodėl kiekvienas turi būti tik vyras arba tik moteris, nes kažkas jaučiasi vienodai ir vyras ir moteris arba nesijaučia nei kaip vyras nei kaip moteris, gali būti, kad tai tiesiogiai susiję su tuo kokie tie vyrai ir moteris kurie taip aršiai gina ką reiškia tuo būti, kad nebenori tuo būti. O galiausiai tau visai jokio skirtumo, jei kažkas yra non-binary ir daugumai tų kurie pasipiktinę dėl to, kad žmonės renkasi non-binary.
[удалено]
Suprantu tai, kad tau prideda neaiškumo, bet kaip suprantu tau asmeniškai su tuo susidurti dar neteko ir nežinia ar teks. Tave tai paliečia tik tuo kad tu žinai, kad tai egzistuoja. Ir kad amerikoje vyksta kažkoks chaosas dėl to, tai nesąmonė, ten lygiai tiek pat, skundžiasi tie žmonės kurie niekada nėra patekę į kokią situaciją, kur rupėtų kokį žodį reikia pasakyti. O dėl pirmo teiginio, tai tos dvi lytis, kurios egzistuoja, jos niekur nedingsta, pats non-binary faktas kaip ir patvirtina tai, kad jie pripažįsta, kad jos egzistuoja, tik jiems asmeniškai jų tai neapibūdina, ar dėl kitų priežasčių nenori su tuo tapatintis, ir tai tiesiog jų laisvės teisė rinkis, ir jų pasirinkimas niekaip nekeičia, tų kas yra vyras ar moteris ir nekyla joks jiems dėl to klausimas.
[удалено]
Gali man konkretų atveji pasakyti, kas įvyko ir dėl ko atleido? Gal aš pats kažko nežinau.
Aha, matosi. Žmonės gali būti: XX, XY, XXY, XYY, XXYY, XXXY, XXXXY, X ,XXX, XXXX ir XXXXX. O tarp gyvūnų dar daugiau įvairovės, yra rūšių kurios išvis lytį laisvai keičia pagal poravimosi poreikius.
Biologiškai yra XY ir XX, man rodos :)
dažniausiai XX ir XY, sėdi gi dabar prie interneto, paprastai galėjai pasigooglinti prieš rašydamas, kad būna ir kitų variantų, gali būti tik X and XYY ar XXY ir dar kitų variantų
Gali buti xxy arba xyy, bet vis tiek i vyrus skirsto tokiais atvejais
Mental illness ir tiek, nieko neįprasto. ;)
>Kokią tas žmogus naudą gauna iš to, kad aplinkiniai į jį (juos/ją) kreipiasi kitu įvardžiu? Tai tiesiog būdas gauti dėmesio/jaustis ypatingu ar svarbiu - "Aš tau ne koks eilinis Jonas, aš tokia išskirtinė ir ypatinga asmenybė, kad net negaliu būti priskirtas prie vyrų ar moterų!" Kartais tai gali būti netgi priemonė jaustis morališkai viršesniu prieš kitą - "Kaip tu mane pavadinai???? Aš gi non-binary esu!" Čia toks įdomus paradoksas: Įdomios asmenybės tiesiog gyvena savo gyvenimą ir kiti patys pamato kokie įdomūs žmonės jie yra. Ir yra pilki žmonės, kurie bando pasaulį įtikinti, kad jie yra įdomūs žmonės. "Non-binary" yra vienas iš įrankių tokioms pilkoms asmenybėms.
Darai labai durną prielaidą manydamas jog tie kurie tiesiog vaikosi amerikietiškų socialinių madų apskritai kažką galvoja. Genetiškai šitie padarai artimesni krabams nei mums.
Griffith is it u?
Su tuo mazai turiu patirties, bet kaip as suprantu, tai visu pirma tokie zmones yra kitokie, nei dauguma. Daznai jaunam zmogui reikia atrasti save, kas jis toks yra, tai gali buti sunkiau, kai jis kazkuo issiskiria. Ta etikete gali buti savo pazinimo irankis ir kazkoks identitetas. Ir dabar pagalvojau, kad tai gali pasitarnauto kaip aplinkiniu atpazinimo irankis. Visgi tie zmones kurie kategoriskai atsisakys naudoti kazkoki tai nestandartini ivardi, greiciausiai bus maziau tolerantiski ir maziau supratingi.
Dėmesio tiesiog taip siekia ir tiek. Ta "saviraiška" nuėjo šiek tiek per toli ir prasilenkia su sveiku protu.
Cia yra sudagalviu visokiu vafliu tiktokeriu ir veiperiu ismastymai, jeigu taip galvot kaip tie non binary tai cia gali isgalvoti visokiu nesamoniu nuo ,,vaikstau nuogas nes nu man cia drabuziai” arba jauciu potrauki gyvunam nu nes taip noriu
Kaip tik hujovai ,nes negali į jokį viešą tualetą eiti.
esu dvilypis žmogeliukas pats, galiu kažkiek smalsiems ką pasakyt :) **„Kokią tas žmogus naudą gauna iš to, kad aplinkiniai į jį (juos/ją) kreipiasi kitu įvardžiu?“** Nauda tame kad žmogus jaučiasi autentiškai kai į jį kreipiasi teisingai. **„Juolab, kad naujai sutikti žmonės, nežinodami apie mūsų žmogaus vidinę būseną (nebent šis/ši/šie nešiosis su savimi teisingo kreipimosi instrukcijas) į žmogų vis kreipsis klaidingai, taip vis sukeliant abiems nemalonią situaciją.“** Nemaloni situacija tikrai bet ką jau padarysi *(išeitis jeigu atrodai dvejopas pats, tada tai klausia)*, mandagiai pridurk savo įvardžius kartu su vardu arba kažkaip kitaip pagarbiai pranešk.
Ką reiškia “kreipiasi teisingai”? Kodėl įvardinti biologinę lytį pagal kalbinius standartus yra klaida? Kodėl žmonės jaučia, jog gali “iš lempos” praplėsti gyvūnų biologinę lyties klasifikaciją remiantis ne biologiniu pagrindu ir reikalauti kitus su tuo sutikti? No hate, tiesiog bandau suprasti tokių asmenų poziciją, kadangi man tai nauja.
> Ką reiškia “kreipiasi teisingai”? Taip, kaip žmogus nori, kad į jį kreiptųsi. Paprasčiausiais palyginimas galėtų būti vardų trumpiniai, turbūt tikrai teko sutikti bent vieną žmogų kuris nemėgsta savo pilno vardo ir prašo kad į jį kreiptųsi trumpiniu - arba atvirkščiai. Jeigu žmogus paprašytų naudoti jo pilną vardą, o tu toliau naudotum kažkokius iškraipytus trumpinius vien dėl to kad tau taip patogiau, tai būtų ne tik nepagarbu, bet ir klaidinga. Tas pats galioja ir lyties identitetui, kiekvienas žmogus nusprendžia, kas jam yra teisinga. > Kodėl žmonės jaučia, jog gali “iš lempos” praplėsti gyvūnų biologinę lyties kvalifikaciją Čia dvigubas atsakymas. Pirmiausia socialinė lytis ir biologinė lytis priklauso skirtingiems mokslams, biologinė aišku biologijai, o socialinė psichologijai. Socialinė lytis su biologija susijusi, tačiau nebūtinai sutampa. Tačiau biologijos “iš lempos” irgi niekas nepraplėčia. Žmonių lyties variacijos: XX, XY, XXY, XYY, XXYY, XXXY, XXXXY, X, XXX, XXXX, XXXXX, kitaip tariant - tikrai ne dvi. Į gyvūnijos pasaulį nesiplėsiu, bet ten įvairovė beribė, yra gyvūnų kurie pagal poreikius keičia lytį, yra kurie turi abiejus organus ir gali tiek patys save apvaisinti tiek susirasti partnerį, yra kurie genetiškai gali gimti abiejų lyčių, kas matoma net [plika akimi](https://www.treehugger.com/thmb/shAeTSsXyfimKDVCeyEbT3MKt9o=/750x0/filters:no_upscale():max_bytes(150000):strip_icc():format(webp)/190205-rare-cardinal-mn-1742_0b97393dffaeda6f9675f6fb74ab49f9.fit-1120w-908e5a2e1d874fc392f0d651ae937ff4.jpg) nes pusė kūno būna vyriškų spalvų, pusė moteriškų, ir taip toliau.
exacly
[удалено]
Vat man irgi panašių kliuvinių matosi. Atsiveria klodai patyčioms, tarkim prašai į tave kreiptis xi/xo ar kažkaip panašiai? Tada aš irgi prašau į mane kreiptis zerg/zorg/mothership, nes nu tiesiog. Ir abu šioj vietoj turim vienodą niekinį pagrindą, skirtumas tik tas, kad aš išsipisinėju, bet kas man įrodys, kad tu neišsipisinėji? Kažkaip primema darželio/pradinių klasių laikus.
Šis judėjimas skleisti supratimą seksualinėm orientacijom, translytiškumui nežinau kiek metų vyskta, bet tikrai yra labai ryški tema pastaraisiais metais. Nuomonių kokių tik nerasi. Tikrai yra žmonių kurie išnaudoja šį judėjimą vien tik dėl dėmesio, kurio tikrai gauna kaip matau. Užgožia visus kitus.
Kalbu grynai apie lyties socialinį aspektą, tai žmogaus fiziologija prie to prisideda, bet ne tiek jau daug. **„Ką reiškia “kreipiasi teisingai”?“** Tai reiškia naudoti įvardžius kurie esą tam žmogui prie širdies, jis arba ji. **„Kodėl įvardinti biologinę lytį pagal kalbinius standartus yra klaida?“** Tokiu atveju kai žmogus yra dvilypis, gal jam patogiau „jis“ įvardis. Todėl naudoti „ji“ netinka. Čia jau įeina socialiniai dalykai, žinoma interlytiškumas egzistuoja taip pat reikėtų neužmiršti. **„Kodėl žmonės jaučia, jog gali “iš lempos” praplėsti gyvūnų biologinę lyties klasifikaciją remiantis ne biologiniu pagrindu ir reikalauti kitus su tuo sutikti?“** Reikia suprasti kad kalba yra apie socialinį aspektą. Tai tik būdinga žmonėm. Taip pat biologinė lytis gyvūnų karalystėje yra ganėtina komplikuota tema, visai ne juoda balta.
[удалено]
tam alt akauntai yra drauge :)
Ka zn px
[удалено]
Atrodo, kad jų reakcija tokia: kodėl čia kažkoks kitoks, kodėl jie skiriasi negu aš. O atrodo jei tiesiog būtu priimimas, kad visi mes skirtingi ir tie, tai turbūt ir nereiktų to klausymo kodėl.
[удалено]
Tas ir liudniausiai, tie žmonės kurie kažkuo neatitinka jų pasaulėžiūros iškarto prieš juos imasi psichologinio ar fizinio smurto. Aišku tie žmonės patys yra greičiausiai nukentėję vienaip ar kitaip, bet tai nepateisina jų veiksmų.
# non-binary tesiog zmgus kuris ne paiso jokiu lyciu sterio tipu ir nekam saves nepriskirantis ir tiek
Nori kad pase kur nurodyta lytis būtų X
Žinai, žydus tarp tram devintų ir kiam penktų irgi žymėjo. Manau, priežastys panašios
Per pastaruosius maždaug 6-7 metus sužinojau apie 3 atvejus, kai paaugliško amžiaus žmogus "ieškojo savęs", nes "nesujautė kad jo savęs suvokimas atitinka tą kūną, kokį jis turi". Visos buvo merginos paaugliškame 14-15 metų amžiuje. Viena net bandė žudytis ir tėvai (pasiturintys) pradėjo vaiką vežioti į Švediją pas specialistus, kalbėti apie lyties keitimo operaciją. Psichologai-specialistai Europoje užsiima rimčiau tokiais atvejais nei JAV, ir nepuola palaikyti iniciatyvų šalinti krūtis. Po kažkiek terapijos seansų mergina tiesiog suprato, kad yra homoseksuali. Viskas. Jei pasižiūrėti iš šono į tokius atvejus, tai paaugliškas amžius yra tas laikotarpis, kai žmogus save pozicionuoja toje aplinkoje, kurioje yra, aplinka padeda jam geriau suvokti, kas jis toks, labai svarbus pritapimo klausimas ir bendrumo jausmas. Ir jei žmogus supranta, kad jis neįsipaišo į tą bendrą daugumą pagal kažkokius esminius kriterijus, tai jautresnės psichikos žmogui tai reiškia psichologinę traumą. Ko tokiam žmogui reikia? Patvirtinimo, kad viskas su juo OK, jis TIKRAI normalus ir t.t. KArtais toks patvirtinimo/afirmacijos poreikis tampa manija - visi aplink blogi, nesupranta ir t.t. Imant homoseksualumo atvejį, tai pirmas suvokimas, kad esi kitoks, yra suvokimas, kad netrauia priešinga lytis jau gąsdina. Ir čia į pagalbą ateina tai, kas dabar ypač aktyviai vyksta JAV - visa gender ideologija. Jei įlįsti į tą informacinį burbulą, tai gali jame rasti visą paguodą, moralinį palaikymą ir tai žmogų pririša. Viskas būtų OK, jei ta pati ideologija neitų dar toliau ir netaptų agresyvia, eskaluojančią kažkokį konfliktą su tais "normaliaisiais", t.y. dauguma. Nes nepasitenkinimo savimi jausmas vis tiek kažkoks lieka, kažkaip tai reikia realizuoti. Ir realizuojama arba gaunant milžinišką kiekį moralinio palaikyo (t.y. dėmesys, parpastai kalbant) arba kovojant prieš menamą priespaudą ir diskriminaciją. Bet koks neigiamas komentaras ar tiesiog nepalaikymas 100% trakuojamas kaip priešiškas. Žodžiu. Atsitinka kaip ir su visomis ideologijomis: pradžioje visada kovojama UŽ kažką. Bet jei ideologijai leidžiama plėstis ir vystytis laisvai, laiko klausimas kada ji radikalizuojasi ir pradeda kovoti PRIEŠ. Reikalavimas vadinti žmones kitaip, nei jie atrodo ir elgiasi yra, manau, daugiau poza, o ne realus dalkas, kuris tokiems žmonėms padės.
Jokios.
Non-binary etiketė tėra pasekmė bandymo one-uppint etiketes. Leftistai nesupranta niuanso, jiems viskas turi būti aiškiai pažymėta. Vyras turi būti išoriškai tvirtas kačiokas stipriu charakteriu, niekada neverkiantis ir nurodantis emocijų. Verkiantis vyras jiems yra oksimoronas, todėl vyras turi arba neverkti, arba tapti moterimi, kad atitiktų moters etiketę. O kas jei nenori prisiklijuoti moters etiketės, bet stereotipinės vyro etiketės neatitinki? Užsiklijuoji etiketę "neatitinku etikečių" ir lauki ovacijų. Dešinėje nes tai vadinam buvimu savimi, kairuomenė akylai stebi ar nelaužoma etiketė.
Kai esi durnas - nežinai kad esi durnas, tik aplinkiniams sunku. Tai ir su šitais hexadecimal pyplais panašiai.