Su tavim lengva bendrauti, greičiausiai turi nemažai empatijos, vidinės stiprybės ir išvystytą jumoro jausmą.
Vaikystė turėjo būt žiauri, bet poliarizuojanti tikiu jog matei ir patyrei daug.
Užsiemi aktyviu laisvalaikiu ir turi draugų, esi sveikas žmogus su visais varžteliais, apart traumų be kurių neapseinam nei vienas.
Arba tiki meile arba vps ja nebetiki, niekur per vidurį.
Vienintelė vieta kur man kyla klausimų yra tavo ūgis, nes neįsivaizduoju kur tiksliai turi būt pistas žmogus, kad jam kašis patiktų, bet nepasirodei deficitinio intelekto, savus atpažįstu dar.
Pagal mano pasaulio suvokimą esi arba turi didelį potencialą būt absoliuti ištvirkelė lovoj, bet esi visiškai bejėgė romantikai.
Esi įdomi, drąsi, nes gyvenai ne pagal standartinį merginos šabloną ir turi unikalių įžvalgų, patirčių, skausmų, jei būčiau laisvas, tam pačiam mieste, nuoširdžiai, "would", nes realiai nesugebu relatint su žmonėm kurie gyveno paprastą mid gyvenimą turi visus tėvus ir nuosavus namus kur didžiausia bėda kad ten draugai išsilakstė po 12kl.
Kaip tau mano analizė?
50/50 nežinau ar postint ar trint.
Norėjau pasiūlyt tau pažaist kompiuterinius žaidimus, kaip Mass effect ar Witcher, Valheim ar ką kito, bet manau tavo hobiai geresni, išveda tave į lauką, kur turi geresnius šansus susirast antra pusę/draugų/aplamai gyvų žmonių.
Jaučiasi jog stengiesi ir ieškai išeičių, nenuleidi rankų, suki galvą, kas yra pavyzdinga, patrauklu.
Čia žmonės šneka apie grožio privilegiją ir panašiai, kas žinoma egzistuoja, bet blemba, nu geriau būt su charizma 3 negu intelligence 3, blogiausiu atveju - tu vistiek gali žiūrėt geriausius serialus su vynu, ~~žole~~ ir draugėm.
Aš pats meilę radau tik tada kai pasidaviau visiškai ir pasiryžau nugyvent kiek man duota, vienas.
Nelabai turiu ką pasiūlyt apart dainos kuri kažkaip tą liūdesį paverčia į kažką kitą.
[Milton Mapes - Lonesome Town](https://youtu.be/ayJoyCY0t0w?si=fJeAPw6JGP8p00YB)
Gražaus vakaro panele.
Iš tikrųjų kuo puikiausiai Jus suprantu. Nors pati esu gan jauna, tačiau visą gyvenimą labai kompleksavau ir iki šiol taip darau dėl savo veido. Tėvai abu gražūs, bet toks jausmas, kad pati gimiau lyg ateivis. Veidas kreivas, kvadrato formos, šypsena bjauri ir ne tik dėl kreivų dantų, nosis didelė, žandai putlūs, tamsūs paakiai. Dėl veido visą gyvenimą lydi patyčios, nepasitikėjimas savimi, vienišumas. Vos keletą, tačiau labai gerų ir tikrų draugų turiu, kurie mane priima tokią, kokia esu, su noru bendrauja, supranta, išklauso ir visuomet palaiko. Daugelis žmonių nenori bendrauti su manimi. Žiūrint į veidrodį, tikrai pripažinsiu, jog mano veidas, bent jau man pačiai, atrodo labai gražiai, kartais norisi žiūrėti ir žiūrėti, tačiau realybėje iš tiesų taip nėra. Nuotraukose pasimato visas kreivumas ir šypsenos baisumas, nuo kurio, atrodo, supykins. Todėl labai nemėgstu fotosesijų ar tiesiog, kai kas nors nufotografuoja ir - dar baisiau - įkelia į soc. tinklus. Bandžiau daryti masažus, pratimus, įvairiais procedūras, manydama, jog tai galbūt gali pakeisti mano veido kreivumą, tačiau, kad ir kiek metų vis eina, nieko pastebėti negaliu. Makiažas asimetrijos irgi nepaslepia. Galbūt tai genetika, galbūt man ir nelemta buvo gimti dieviško grožio. Nors fiziniu grožiu nesu apdovanota, tačiau nepaprastai gyvenimui dėkoju už tai, kad suteikė man tokio grožio dvasiškai stiprią asmenybę, širdį bei sielą. Manau, tai vis tiek yra svarbiau už bet kokį išorinį grožį. Dar vienas dalykas, kurį supratau yra tas, kad visą mano kompleksavimą ir nepasitikėjimą savimi dėl veido įtaką padarė kosminiai šiuolaikiniai grožio standartai. Pažiūrėjus internete, soc. tinkluose, žvaigždes, visi tie žmonės, ypač moterys, atrodo iš dalies vienodai. Visur galima pastebėti tuos tobulus simetriškus žandikaulius, liekną, raukšlių neturintį veidą, dideles akis ir pan. Šie dalykai privertė susimąstyti, kad esu unikali tiek kas liečia išvaizdą, tiek asmenybę. Be to, man labai padeda su mano veido išvaizda susitaikyti vaikinas. Nors ir nebendraujame labai ilgai, bet džiaugiuosi, jog jis atsižvelgia ne į išorinį grožį, o vidinį. Nuo tuo laiko, kai bendraujame, man pasidarė ne taip svarbu, graži aš ar ne, kaip mano šypsena atrodo ir pan. Kartą, kai lankiausi pas jį namuose, išgirdau, kaip jo brolis su savo mergina apkalba mane dėl mano veido. Tai kuriam laikui visiškai sudaužė mane į šipulius, bet vėl gi supratau, jog neverta yra jaudintis dėl to, ką kiti žmonės mano apie tave. Yra žmonių, kurie iš tiesų mane gerbia, supranta ir myli ne dėl mano išvaizdos. Į tai ir reikėtų koncentruotis. Visiems, kurie esate panašioje situacijoje, noriu pasakyti, kad Jūs - ne vieni. Kiekvienas esame skirtingi, unikalūs, savaip gražūs. Mes tiesiog neatitinkame šiuolaikinių grožio standartų, kurie išties nėra normalūs. Mano nuomone, jei žmogus gražus viduje, jo išorinis grožis neturi reikšmės. O visi tie, kurie tik tyčiojasi, apkalba ir niekina žmones, esančius tokioje situacijoje, yra žemo mentaliteto, neišsilavinę ir parodo, kokie vis dėlto jie silpni. Linkiu stiprybės ir pačios nuoširdžiausios sėkmės, autore, palaikau Jus ir suprantu, kaip jaučiatės.
Na, mano nuomone, jei mergina yra dvasiškai raštinga, gyvena pagal aukštas ir svarbiausias verybes, jomis vadovaujasi: meilė, tikėjimas, viltis, ištikimybė, šeima, pagarba ir pan., jai vaikino išvaizda nebus svarbi. Mano draugas pats yra žemas, na, palyginus su standartartiniais vyrais, kurie yra gan aukšto ūgio. Bet man tai nėra svarbu, nes aš vertinu žmogų tokį, koks jis yra širdyje, kokia jo dvasia, vertybės. Kaip sako, svarbu ne ūgis, o smūgis. Tikiu, jog anksčiau ar vėliau pasirodys Jūsų verta moteris, kuri vertins ne tai, kaip atrodote, o tai koks esate viduje. Nors ir sudėtinga tokių rasti, tačiau ieškoti net ir nereikia. Gali pasirodyti pačiu netikėčiausiu laiku ir pačioje netikėčiausioje vietoje. Žiūrėjau Jūsų ankstesnius įrašus ir suprantu, ką išgyvenate. Linkiu stiprybės:)
Nu sorry bet man jau idomu, kaip zmogus turi atrodyt kad bijot. As sutinku kur bomzas nusivemes apsisikes apeini aplink, bet kad ir kokios isvaizdos zmogus save prisiziurintis kazkaio nepasakyciau kad kazkam i aki kristu labai.
Raymond Robinson aka Charlie no-face. Dėl išvaizdos bijojo daug kas ir tapo vietine legenda savo laiku. Nors sakoma, kas pažinojo, tai buvo geras žmogus
nu as taves nematau tai nzn ant kiek nu bet su tuo teks susigyvent ir priimt jei ant tiek blogai. Plius paziurek Kupcinskas kokia karjera pasidare, visiem zinomas, ir zmona ir viskas, o baisuoklis neduok dieve
Žinau merginą, kuri darėsi sudėtingas, labai skausmingas ir brangias žandikaulio korekcijas. Taip, nebuvo gražuolė, bet negaliu pasakyti, kad ten buvo kažkas baisaus. Tai jai čia turbūt buvo vienintelis būdas įveikti savo nepilnavertiškumą. Santykius turėjo ir prieš operacijas, ir po jų, bet nebuvau toks artimas ir nežinau, gal ir tie santykiai buvo kažkiek toksiški ir pastūmėjo į tokius didelius pokyčius.
O jei tam nėra finansų pakankamai ? Nesinori imti paskolų, kai nėra pakankamo stabilumo. Pas mane situacija labai bloga.. yra dalykai, kai merginai padeda make-up ar šukuosena , ar stilius.. Bet man nepadeda. Man sunku socializuotis. Tai merginai, situacija nebuvo gal tokia rimta , nors nežinau jos.
Šiaip beveik visi žmonės, kuriuos matau yra žymiai gražesni, bet nepavydžiu jiems, o dalinuos komplimentais. Nes taip palaikau, kažkokį tikėjimą
Turėjau kompleksų, kam reikėjo finansų, bet žymiai smulkesnė situacija. Vanity maybe, gyvent galima, bet jei tai kelia blogas mintis kasdien - manau reikia spręsti.
Arba keisti požiūrį - čia psichologai/knygos teisingos mintys ir buvimas stipriai, arba keisti situaciją - jei ją galima pakeisti, tai pinigų klausimas (kad ir labai didelių), manau tai turėtų būti plano dalis. Ir kryptingai ant to dirbti. Paskola, jei reikia ir įmanoma - imti. Gyveni tik kartą, jei gali situaciją pakeisti - nesitaikyk.
Viskas padeda, ir stilius, ir sportas, ir kultūra, ir savarankiškumas, ir humoras, ir hobių turėjimas, ir šiaip savęs prisižiūrėjimas.
Kas nepadeda tai nuolatinis stumimas ant savęs, kad ir toks nekaltas "Oi kaip gražiai atrodai, ne kaip aš su klišu veidu" ir t.t. nes aplinkinius tas vargina, didelė tikimybė, kad jie jokios bėdos nemato ir šiaip jiem px tas veidas, ir yra 9999 kitų dalykų apie ką būtų idomiau kalbėt. Ypač jei tas kartojasi. Tada ir gaunasi "nenori bendraut dėl mano veido", nors realiai "nenori bendraut nes dėl savo kompleksų verčiu kitus jaustis nesmagiai".
O tie žmones kurie realiai nenori bendrauti dėl veido ir dar ten už akių pastumt mėgsta, tai čia tik į naudą, kad tokie iškart atsifiltruoja. Manau čia pliusas, o ne minusas ;)
Mano veidas asimetriškas, 2/10, kažkada pergyvenau ir svarsčiau operaciją darytis, bet esmė, kad mano aplinkoje niekam tas mano veidas nerūpi. Visad turėjau ir antrą pusę ir t.t. O su amžium ir pats apsipratau, kad yra kaip yra.
Veidas nesutrukdė nei specelybę įgyti, nei darbą susirast, nei būstą įsigyti, nei antrą pusę susirast, nei vaikams atsirast, nei tikrų draugų turėt, nei grot išmokt, nei keliaut, nei... žodžiu, jei nėra tikslas mis visata būt, tai neturėtų veidas trukdyt :D
Kai kuriuose šalyse valstybė apmoka plastines operacijas jeigu tai veikia žmogaus psichine būklę ar sveikatą. Dėja nežinau kaip Lietuvoje, bet gal kas nors kitas nusimano daugiau.
Žino, kad svarbu, su fainu vidumi nesužavėsi ir neliksi pastebėtas, jei turi išvaizdą ir fainą personallity, tada jau viskas kitaip. Kartais žmonės perdaug vieni kitiems bando įtikt, oj, tu normalus, viskas su Tavim ok, nors už akių žino, kad ne.. turėjus esu labai gražią draugę, kuri man melavo, kad ir aš graži, leido taip jaustis, bet realiai buvau jos šešėlis socialiniuose ryšiuose ir ji kėlė tik savo savivertę parodydama, kokia ji graži, o aš ne.
deja taip, statistika rodo kad universaliai graziu vyru is esmes nera, ta prasme nuo manes gatveje panos irgi begioja toks jau gyvenimas , pripranti po biski
Na, instagrameriai daug operaciju buna pasidare. Turbut prie tavo savijautos prisideje ir tai, kad juos seki ir matai iskreipta realybe.
Siulyciau nueit pas gydytoja konsultacijai. Mokama bus, bet bent zinosi, kas kaip, kokios galimybes taisyt ir kokios kainos. Turesi papildoma tiksla gyvenime, kur gali nuo atlyginimo kas men kazkokia suma atsidet, gal savaitgaliais kur padirbt.
As siaip, garantuoju, kad baisesne esu 😄 bet turbut socialiniai poreikiai kiti, kad mazai i galva imu tokius dalykus, bet irgi del saves pagalvoju, kad reiketu pataupyt. Konsultacijose jau buvau, tai bent man 4k+8k iki vidutinio veido.
Kodėl manai taip apie save?
Taip taip taip, turiu labai labai didelę maniją scrolint instagramą, kai esu be nuotaikos ir tada galvot, kaip čia nice, o kokia aš netikus.. tik tada susimąstau, kad neviskas taip tobula ,kaip yra vaizuojama
Proga ribot instą ar sekt, kas mažiau fancy :D
O pas mane, tai su sąkandžiu ir bendrai dantim problema, nes tėvai vaikystėj netvarkė nemokamai ir dabar peraugo į didesnę problemą, kaip kad negaliu sukąst ir dėl to išsivartė dantys, tai dantim tvarkyt sudarė planą 8k :D Plius nosies problema po ligos atsirado.
Labai tave uzjauciu. Pats turiu kreiva ir negrazu veida. Zmoniu bendravimas su manim, kai zino kaip atrodau ir ne yra dienos ir nakties skirtumas. Net nesijauciu patogiai isejes is namu, nebent kaip nors nuslepiu savo morda.
Čia manau ~~švietimo~~ auklėjimo stokos problema, daugelis nežino kaip elgtis situacijoj kai bendrauji su žmogumi, kuris atrodo “kitaip”, čia greičiausiai galioja ir žmonėm su negalia, dažniausiai net ne iš piktos valios ir vengdami nepatogios situacijos gaunas, kad vengia ir žmogaus. Pvz. Ar pripažinti, kad tu matai, kad yra deformacija, ar klausti apie priežasti, gal žmogui nemalonu apie tai pasakot? T.t. Ilgainiui geriausias sprendimas mano manymu yra “exposint” vaikus į įvairius žmones anksčiau vaikystėje, gal kažokios pamokos galėtu but, “kaip elgtis”, gal žmonės panašioj situacijoj kaip tu galėtu mokyklose apsilankyt, papasakot ka tai tau reiškia, bet nežinau ar tai skamba kaip gera ideja tau, idomu butu išgirst tavo nuomone, ar yra rizika ka tai pavirstu i “cirka”. Aišku visa šita ka rašau tai čia šaukštai po pietu, reikejo prieš 30 metu pradėt, kad nauja karta užaugtu.
Šiaip sakei turi draugu, tai manau yra kuo džiaugtis ir suaugusiems šiaip sunkiau susirast nauju draugu.
Jei galimybės leidžia, gal verta užsirašyt pas psichologa, žmogus šiaip profesionalas ir bus kam išsipasakot, gal turės patarimu.
Nueik pas dermatologa, issispresi problemas, pasidomet youtube patarimais, ismesk auksciau rema ir pirmyn i pasauli. Nera laiko siame pasaulyje vietos daryti ispudi kitiems, o ypac tiems kuriu nezinai ar nemegsti.
Stengiuos. Tos mintys eina ups and downs… būna, kai apie nieką negalvoju, jaučiuos enough, bet būna staigūs lūžiai ir tada esu pati baisiausia , kokia galiu būt. Aišku, dėl deformacijos dermatologas nepadės, bet bent jau padės įkvėpt pasitikėjimo. O šiaip, kai nuotaika gera, stengiuos versti kalnus
Apsikrovimas privercia smegenis veikti beta bangu lygyje, tiesiog ismok megautis dabartimi, iseik i gamta ar parka, stebek gamta, paukscius, susirask hobi kuris itrauks, ten atsiras ir draugu
Su medicininiu isvaizdos keitimu gali but sliperi slope, labai gerai zinomas dalykas kai zmones pradeda nuo vienos plastines operacijos, baigia su 27-ta kai nosis pajuoduoja ir nukrenta, zinomi pavyzdziai kai zmones pradeda sportuot ir baigias steroidu naudojim uir sordies smugiu arba atvirksciai - anoreksija. Pointa supranti, jeigu psichologine trauma nuo mazens tai vien tik isores keitimas nepades labai daug, jeigu still nori keistis siulyciau pradet sportuot - ir kelia visokius dopaminus, pasitikejima savim, ir also also uz grazu kuna zmones "atleidzia" del kitu trukumu.
O seip mano pointas tai, kad psichologo pagalba tikrai ne pro sali. Pats suprantu kad tie "learn to love yourself" skamba durnai, ir daznai dar durniau is graziu zmoniu lupu, bet mastumo sablonai, traumu gydimas, paprastas issisnekejimas tikrai padeda, asmenine patirtis.
Psichologai Vilniuje brangus, pats zinau 30-70eur mzdg, bet maciau lietuvos reddite zmones kalbejo apie valstybes kompensuojamus, maciau nemaza dalis zmoniu patenkinti patirtim, siulyciau pasiieskot gal pades.
Taip yra 10 nemokamu konsultaciju per metus i kurias ejau.. ir numeciau tai.. nes tiesiog busena apatiska, kartais atrodo kalnus nuverciu, o po to vel ilendu i minciu kalejima. Zodziu, del sporto, bandysiu is ryto keltis, pries darba :d nors dabar 3am, bet kazkaip
Suprantu, pati taip pat turiu žandikaulio problemų, kurios kažkiek matosi išorėje. Labiausiai mano veidui trūksta tų mūsų visuomenėje priimtinų standartinių moteriškų bruožų. Esu gavusi įvairiausių neigiamų komentarų per gyvenimą, ypač mokykloj/kažkiek studijų metais, tai nešuosi tą bagažą dar dabar :). Šiais laikais labiau užslėptas vertinimas vyksta.
Panašu, esi jautrus žmogus, neiškalbėjęs, užspaudęs savy šitą skausmą. Tai vienas iš patarimų būtų rasti kam išsikalbėti (ne raštu). Galbūt tikrai verta išdrįsti apsilankyti pas psichologą? Labai lengva užsisukti tamsiuose apmąstymuose ir neleisti sau pamatyti savęs kitu kampu.
Jokiu būdu neignoruok savo kylančių jausmų, neapsimetinėk, kad viskas ok, nors taip nėra. Prisikaups ir neduokdie dar save žaloti pradėsi. Kai norisi - išsiverk, išgedėk šitą vidinį skausmą. Tik vienai labai sunku, reikia šalia palaikančio/nukreipiančio žmogaus. Tad kartojuosi - galbūt tai būtų psichologas.
Labai džiugu, kad turi pomėgių. Esu pastebėjusi, kad kai aistringai įsitraukiu į savuosius, aplink esantys žmonės tampa prielankesni, žvelgia su susidomėjimu. Tuo metu savęs nepriimu rimtai, siekiu atsipalaiduoti. Sunku, nes jaučiuosi pažeidžiama, bet labai verta.
Pati karts nuo karto apmąstau, kuo per metus patobulėjau, kur įgavau pasitikėjimo. Žodžiu, lyginuosi su ankstesne savimi :). Dar fiksuoju gaunamus komplimentus, malonius žvilgsnius, prisimenu situacijas ir žmones, kurie suteikė džiugių akimirkų. Man šie dalykai labai padeda.
Kai domėjausi kur kreiptis, jei noriu konsultacijos dėl žandikaulio, mane nukreipė čia - https://sosklinika.lt/
Kainos nemažos, pati dar lūkuriuoju, nedrąsu. Bet gal čia rodiklis, kad ne taip labai ir reikia. Pažiūrėsim :).
Linkiu apsupti save palaikančiais žmonėmis ir prakalbti apie patiriamus iššūkius!
Ačiū Tau labai , kad pasidalinai! Tikiu, kad veiklos padeda . O šiaip kiek metų Jums ir nuo kada buvo pajaustas tas negatyvas iš kitų dėl žandikaulio.?
Dėl jautrumo , tikrai esu ganėtinai jautri asmenybė :/ ir bijau dažnai apie tai kalbėt
Mano sužadėtinis nuo vaikystės šeimoje, mokykloje ir visur kitur patyrė patyčias dėl savo išvaizdos, kalbos, elgsenos. Susipažinome 10 metų, buvome klasiokai, nuo 15 pradėjome draugauti ir taip jau 6 metai. Jis man buvo papasakojęs, jog kai buvom 13 metų, naktį jis praleido pasikukčiodamas iš ašarų, nes tikėjo, kad niekada niekam nebus patrauklus. Kitą dieną aš jam taip netyčia pasakiau, jog "labai gerbiu, nes tu tiek daug žinai". Tai buvo jo pirmas girdėtas komplimentas ir dar iš jo ir visų jo draugų simpatijos (pasigirsiu septintokės manęs sėkme xd). Mes pradėjom draugauti ir iki mokyklos galo tie užgauliojimai, tik gal pasyvesni, tęsėsi. Pradėjom mokytis universitete. Tuos 6-metus, aš jį verčiau prisiversti įžvelgti savo bruožuose, kurių taip nekentė, grožį. Nu ir ką - vis pagaunu, kad mano jėga įgrūstas pasitikėjimas savimi padarė savo. Jis vis dažniau pasimėgauja savo atspindžiu, net kelis kartus pasako sau "koks aš gražus", "tikrai labai gerai atrodau". Jis pradėjo stengtis rengtis tvarkingiau, kas pabrėžia jį. Taip netikėtai jį vis pakomplimentuoja panelės, man net kartais pradeda kilti pavydas. O geriausia, kai pasižiūri į nuotraukas ir matai tą patį veidą prieš 6 metus dabar. Jis niekuo nepasikeitė. Žmonės, jų žodžiai neturi tau jokios įtakos, kai tu pats sau pasakai, kad gerai atrodai kasdien. Fake it till you make it. Žmonės ir be kojų ir be rankų ne tik susituokia, bet ir randa meilužes.
Iš tiesų , labai labai graži istorija. Smagu, kad dalinatės ir , kad jam padėjot įveikti vaikystės traumas. Tinkamas žmogus - daug ką duoda. Netinkamas - gali sugriaut visiškai. Mano atveju, dalinai taip buvo. Jūs esate nuostabi, kad leidote Jam patikėt, kad daugiau yra vertas, nei kažkieno kalbos . ❤️✨
Tiek daug teksto, ir dabar 19 komentarų ir visiems įdomu, kas su tavo veidu....
Man įdomu, jeigu ieškai draugų, tai ką tu mėgsti, kokie tavo hobiai ir panašiai, gal ir tai reikėjo į tekstą įdėti.
Matai, čia mano ptsd, ir šiaip baisus kompleksas, kurį hiperbolizuoju . O šiaip hobiai: kelionės, domėjimasis techniką, spontaniški sprendimai, žygiai/hikes, kartais out išėjimas, krepšinio varžybų stebėjimas ir dar daug kitų 😀
Néra tokios moters, kurios nenorétų joks vyras. Ar tu jo norési jau kitas klausimas.
Šiaip išvaizda yra labai svarbi ir labai padeda gyvenime. Visiški tuščiagalviai, gali turéti puikų gyvenimą, vien gražiai atrodydami.
Santykiuose "vidus" labai svarbus, bet niekas nematys, nepriémus išorés. O gražiems iš išorés - visada pirmenybé.
Tau bus daug sunkiau kažką susirasti, nei daugumai moterų, bet panašiai, kaip vidutiniam vyrui.
Gal ne patys tinkamiausi žodžiai išreikšti jums palaikymą.... Mano žmona irgi turi sveikatos/grožio problemų, bet man tai neproblemos. Man ji geriausia, mieliausia, gražiausia, seksualiausia. Linkiu ir jums atrasti antrą pusę kuri vertins tokią kokia esate. Linkiu būti laimingai!
Esu mergina tavo metų su žandikaulio deformaciją. Bet niekada negalvojau kad esu negraži (negalvoju ir kad gražuolė), turiu savą stilių, palaikau sveika svorį, prausiuosi, prižiūriu plaukus bei nagus kad būtų sveiki ir svarbiausia pasitikiu savimi. Nepyk, bet atrodo kad tau labiau kyla savyje problemos o ne išorėje. Jei tu nežemintum savęs kaip tiesiog žmogaus, niekas kitas to taip pat negalėtu padaryti.
Yra dalis tiesos. Banguoju su Ptsd.. atrodo momentais grįžtu ir pradedu mylėt save, o po to vėl prasideda orkestras blogų minčių .. labai labai toxic stuff yra scrolinimas - maistas overthinkinimui.
O kaip žmonės? Ar pastebi deformaciją? Ar teigiamai reaguoja?
Aš pati privengiu tokių vietų (internete) kuriose matai vien nuphotoshopintus influencerius ir nieko iškeltas žvaigždės nes lengva pamiršti kad ten nėra nieko tikro.
Pastebi, kartais net ir paklausia kodėl ir kaip čia taip pas mane. Tai sekundei gal ir stukteli širdutė bet tada atsimeni kad tai tik tavo išorės dalelė kurios tu negali tiesiog paimti ir pakeisti, atsakai (mano atveju) kad tai žandikaulio deformaciją kuri atrodo taip ir taip, dėl to ir dėl to ir panašiai. Nes žmonėm nebent smalsu, bet jeims nerūpi kaip tu atroda, kaip ir tau nerūpi kaip atrodo tavo vietinės maxinos pardavėja.
Edit: o tiems kuriem užkliūva, nužvengiu su savo per daug dideliais dantimis ir einu toliau nuo jų kur man reikia.
:) tau yra tik viena iseitis,.. paciai save pamilti. visa kita bus. dek skersa, tavo gyvenime geriau nieko nebus jei mastysi taip pat :) kai tau nieko nebereiks, ka cia isvardinai ir del ko pergyveni , tada viskas ateis savaime. pamirsi pati kaip atrodai
Buna tai puikiai pavyksta, bet ateina ,,juodi” debesys ir tada prasideda, prisiminimai, blogos mintys ir visa kita. Emocijos lyg Amerikietiski kalniukai . Bet tikrai matau ir prasmes, kad ir bendraudama , pazindama zmones, keliaudama, budama zingeidi.. tik baisu, del tu tamsumu ateinanciu, tada ir pati galiu sugadint su kazkuo santyki tinkama, nes labiau veikia traumos ir emocijos
veikia tai kad tau tai rupi. kad bijai sugadinti ir panasiai . keliones , zingeidumas, ir visa kita... taip save pridengi :) istikruju tau skauda ir karsta ir niekada nepraeina , visa tai tik leidzia uzsimirsti kartais.
Labas, užjaučiu tave, nes pati gyvenime turėjau (turiu) tokių minčių apie save, bet kas labai man padėjo tai terapija ir self-care pačiai sau. Manau pagrindinė problema yra mūsų visuomenė ir jos nuomonė į kitaip atrodančius žmones. Aš jau senokai nebegyvenu Lietuvoje ir vienas dalykų kuriuos pastebėjau yra tai kaip čia žmonės yra labiau linkę priimti visus tokius kokie yra ir netgi drąsina tokiais būti. Ir manau tų žmonių, kurie nepatogiai jaučiasi bendraudami su tavimi, problema yra jų, o ne tavo.
Tas taip, zmones turi adaptuotis prie zmogaus ir suprast , koks yra. Gal pirmiausiai tai sunku daryt, bet po to vis labiau realu tampa. Kur iskeliavote? Ten poziuris laisvesnis?
Smagu, kad jums padejo viskas pasikeist, ir tad pasitikite savimi. Pas mane mazai dar to selfcare yra
Aš gyvenu Kanadoje dabar, žymiai laisvesnis požiūris, atrodo žmonės mažiau kreipia dėmesį į tai kaip atrodai/rengiesi ar pižama dediesi einant apsipirkti etc... Manau žmonės čia labiau susikoncentravę į save.
Aš labai už self-care! Pabandyk kažką kas tau duos gerų emocijų. Mano draugė turėjo problemų su svoriu dėl ligos, jai terapeutė padėjo atrasti kas padėtų pamilti kūną. Gal tau padėtų kokia skin care rutina?
Dar manau, kad žmonės kurie taip reaguoja į tave nėra verti tavo dėmesio, atrodo kad esi nerealiai įdomus žmogus ir tie kurie to nemato screw them.
Bet kas, kas bent kiek stebi savo ir kitu žmonių elgėsi supranta, kad visas "svarbu kas viduje." "širdis svarbiau už išorę." ir panašaus plauko pasakymai yra visiškas briedas. Grožio privilegija yra realus daykas, tačiau dauguma žmoniu yra vidutiniai. 80% žmonių jei naudojime skalę 1-10 yra 4-6. Net ir tas pats tipinis vidutinis žmogus viena diena gali atrodyti kaip 4-tukas, kita kaip 6-tukas. Halo efektas yra tikras dalykas. Jei individui A individas B yra gražus/i tai individas A jau automatiškai priskirs teigiamas charackterio savybęs.
Ką daryti tikrai neįsivazduoju. Absoliuti dauguma sąkančiu, kad jokių plastinių operacijų ir panašiai nereikia, kad ten vidus yra svarbiausia, net nesupranta ką reiškia būti baisiu. Baisiu nekalbu apie kažkoki vidutinę persona kuriems biškis svorio numetus, stiliu pakeitus dauguma problemų išsispręstu. Realiu deformacijų jokiomis dietomis, mewingas, sportais ir kitais dalykais nesusitvarkysi.
Bet! Yra kitas bet! Yra nemaža dalis vidutiniu žmoniu kurie mano ęsą baisus. Kodėl taip jie mano? Daug priežasčiu, tačiau tiek ir tikrai gražus tiek ir baisus žmonės žino. Dėl tavęs aš nežinau ir nieko spręsti negaliu. Visokie rateme/truerateme (TIK NEPOSTINK SAVO NUOTRAUKU) yra briedų briedas. Vienam ten sube overratina, kitam underratina. Internete klausti ar ten aš esu gražus/į net neapsimoka, arba tu susilauksi melo arba tavo išvolios po purvais.
Pąžistamu klausti irgi yra biednas reikalas, o ištiesu patikrinti ar esi baisus/basi yra labai paprasta. Viešasis transportas ar bet kokia vieta kur yra žmoniu sąmišys.
Nesutinku. Deformacija deformacijai nelygu. Didelis sansas kad problema ne deformacijoje o poziuryje i tai. Ir saviverteje. Ir klausimas ar tas neatikimas "normai" kenkia sveikatai ar ne. Jei turi ziauriai kreiva nosi bet kvepuoji normaliai, ar reikia del kazkokiu socialiniu normu leisti pinigus, pjaustyti save ir darytis operacija, kuri gali tureti kruva komplikaciju, vien tam kad pasiektum kazkoki "grozi"? Jo bunant graziam bus lengviau susirast partneri pasidulkint. Antra puse susirast su kuria noresi kurt gyvenima yra gerokai sunkiau. O cia dar galima pridet kad isvaizda tera isvaizda ir o jei nesi neurotipinis? Ffs is viso isvaizda vs vien po 30ties realiai tik prastyn ir prastym, kartu su sveikata :D
Po 30 viskas downhill? Kaip įdomu, kai dabartinais laikais žmonės atrodo gerokai jaunesni nei jų tėvai atrodė tokiame amžiuje. Tau gali būti ir 40-šimt bet atrodyti pakankamai jaunai, aišku kaip koks studentas neatrodysi, bet neatrodysi kaip koks senis.
tai jei zandikauli esme, ortognatines chirurgijos reikia. Tikria pataisoma, kazkada man rodos dar lygoniu kasos apmokedavo, jei zalgyri dareisi.Bet cia 14 metu atgal, tai gal maisau.
Šiaip jau, daugelis veidų asimetriški, turi ir kokių ženklų, apgamų nesimetriškai. Bet jei pati esate tikra, kad atvejis išsišokantis - aptarkite su gydytojais. Labai tikėtina, kad žalingoms anomalijoms aptvarkyti numatyta kompensacija. Gyvename gerovės visuomenėje, kol nepradėjome kariauti.
Žiūrint pasaulio mastu išvaizda nelabai svarbi ir nėra taip sunku susirast antrą pusę ar kelis draugus. Bet Lietuvoj yra sudėtingiau, nes ji mažesnė ir tokie žmonės rečiau sutinkami. Geriausia bandyti stengtis save tiesiog priimti tokią kokia esi, susitelkti į mylimas veiklas ir siekti tikslų, tada būsi laimingesnė, dar labai siūlyčiau meditacijas, jogą, šiaip labai geras dalykas. O šiaip jei turi grupelę draugų kurie kaip sakei tave yra priėmę tai kam dar ieškot naujų ar tikėtis iš tų kolegų ar svetimų kažko. Manau džiaukis, tuo ką turi ir nenorėk daugiau, nes yra žmonių kurie gražūs ar daug ką pasidarę dėl grožio, bet nei vieno draugo kaip nėra, taip ir nėra.
Aš turiu kitą apsigimimą, su rankom susiję. Visą gyvenimą kažkiek dėl to sunku ir soc. gyvenimo iš dalies dėl to neturiu, nes susiformuoji visas intravertas. Matai gi nuo pat vaikystės, kad kažkiek užriby lieki. Slėpi rankas kišenėse ir pnš... Aišku gal ir padeda kažkiek jei bendrauti moki, nesi durnas ir gan smaikštus, bet visada turi tą tokį debesį sekantį ir niekad nesijauti pilnavertis. Kiekvienam savas iššūkis ir kelias šiam gyvenime.
Labai sunku kažką patart kai nesu patyręs kažko panašaus. Gal pradėsiu nuo mini prisitatymo, man 31, laikau save gerokai maźiau nei vidutiniškai patraukliu, beveik pastoviai kompleksuoju dėl įvairių dalykų pvz. odos, nosies, apskritai išvaizdos, o prie viso to esu dar ir užkietėjęs intravertas, todėl draugų, socialinio gyvenimo ir draugų tikrai ne kalnai, o mintis apie antrąją pusę jau kaip ir palaidojau. Tai tiek trumpai apie mane. Visu šituo norėjau pasakyti, kad nesi viena, visi žmonės turi kompleksų ir būdų kaip save nuvertinti. Tu minėjai, kad žmonės tavęs vengia, bijo ir panašiai. Mano nuomone, tai tik tik labiau baimė ir nežinojimas kaip elgtis bunant šalia tavęs, nes aš pats irgi būčiau šiek tiek pasimetęs nes nežinočiau kaip reikėtų bendrauti ir neužgaunant tavo jausmų ir nepasirodant kaip keistuoliui. Na bent jau mano nuomonė tokia.
O dėl bendravimo, tai manau, kad čia tikrai netrūktų 20-35 metų amžiaus intravertų, kurie tikrai būtų laimingi jei atsirastų tokia komunikabili, judri ir įdomi mergina kuri priverstų juos išeiti iš komforto zonos ir pamatyti šiek tiek pasaulio. Tiesiog Lietuva yra gana susikausčiusi šalis ir dauguma tiesiog nežino ką daryti, kai pamato kažką neįprasto ir jiems reikia laiko priprasti prie to.
Ir apskritai žmonėms reikėtų baigt vaikytis tų top 5% gražuolių, kurie visur matomi, išvaizdos. Jie irgi turi pakankamai problemų, juk tikriausiai ne be reikalo gana nemaža dalis įžymybių nusižudo, vartoja narkotikus ir panašiai. Nors pavyzdžiui eiliniam žmogui, iš šono jų gyvenimas yra kaip pasaka.
Labas, mane slegia man traumos iš seniau..
Dėl bendravimo, gal tikrai kitiems sunku būna prisitaikyt, man kartais baisu, kad per blogus epizodus galiu atstumt žmones, bet noriu tai keist ir ugdyt tuos dalykus. Mažiau bijot 😀 ir overthinkint.
Tiesa, kad net labai gražūs žmonės turi bebėproblemų,bėkiekkiekvie
Bėdų nepasaint , kaip rodo save soc medijoje.. soc media ir toks dalykas, kuris gali šviest, bet , tuo pačiu, per jį galima desperatiškai pradėt lygiuotis ir nuprotėt. Tam gerai balansas..
Reddit? Man patinka, nes bendruomenė plačiai mąstanti ir faina atrodo, labai džiaugiuos , kad prisijungiau čia.
Lietuva dar gan susikausčiusi, bet su laiku išlipsime iš to
Dėl to švietimo soc. medijoje nelabai norisi sutikt, nes dauguma viską daro dėl populiarumo ir pinigų. Bando išnaudot žmonių silpnybes žadėdami vos ne stebuklus pradedant naudoti tam tikrus produktus, kas giliau pasidomėjus, dažniausiai yra visiškas melas.
Nesakau, kad soc. tinkluose negali surast visiškai nieko gero, bet mano nuomone apie 95% visko ką matome yra tiesiog marketingas ir viskas. Prieš pradedant kuo nors tikėti reikia gerai pasidomėti ar ten yra bent šiek tiek tiesos. Juk pagalvojus iš kitos pusės niekas dykai neduos nei labai naudingų patarimų, nei kažkokių savo sėkmės istorijų nes tada vienaip ar kitaip susikurtų sau papildomą konkurenciją.
Manau Reddit žmonės tiesiog jaučiasi laisviau nei kitose platformose nes čia nėra perdaug asmeninės informacijos bei beveik 100% iśvaizda paremtų populiarumo reitingų. Be to, kadangi čia nelabai eina surinkinėt pletkus apie draugus, gimines ir kaimynus, tai pasitaiko ir daug mažiau nesąmoningų, visiškai atbukusių žmonių komentarų.
Nežinau kaip atrodo kitiems, bet ginčijimasis ir savo tiesos įrodinėjimas fb komentaruose tiesiog parodo koks žmogus yra bukas.
Na senų tarumų tikrai gali būti gana sunku atsikratyt.
Dėl atstūmimo, jei žmogų nuo tavęs atbaido kelios blogos dienos ar blogi epizodai, kurių, vienaip ar kitaip, tikrai turi tikrai kiekvienas, tada tokių žmonių kaip ir nelabai reikia šalia.
Taip, visiškai sutinku, kad overthink'inimas tikrai didelė žmonių bėda, nes vietoj to, kad kažką darytų, tiesiog permąstyto viską n kartų ir taip praleidžia nemažai progų. Šitą kuo puikiausiai žinau ir pagal save
Internetas taip sakė 😄 bet jau paklausei lyg man butu 51, o ne 31 😅
O jei rimčiau, tai tiesiog patirtis visokiuose soc. tinkluose ir pažinčių programėlėse, plius įvairūs kompleksai. Suprantu, kad visur visi vaikosi tų 5-10% gražiausių ir populiariausių, bet mano savivertės tas negelbsti.
Nežinau, ilga istorija, sunki , dabartinė vizija savęs prasta. Kalbu bendrai strangeriams, nes kartais net tai atrodo lengviau, lengviau net nepažįztamam gyvai ar negyvai papasakot, nei kažkam , kas žino mane. Akmuo didelis
Tam yra psichologija arba dar geriau psichoterapija. As rasiau ilga komentara, pasikartosiu. Ne veide problemos, o saviverteje. Taip. Kreivas veidas nepadeda kelt savivertes. Na bet yra kaip yra. Turbut vienintelis kitas variantas apart ismokimo save mylet kokia esi yra nebent plastines operacijos sutvarkyti defektus. Bet yra nesamone siulyti operacijas zmogui kurio veido mes nematom. P. S. Zmones tyciojasi is visiskai visko. Ignoruok, tie kurie tyciojasi greiciausiai patys yra kompleksu kratinys ir nezino kaip su tuo tvarkytis. Ju tau tavo gyvenime nereik.
Esminiai 2 dalykai butini susirast antra puse: pasitikėjimas savimi ir bendravimas su naujais zmonemis. Sitas galioja visiskai visiems. Skaiciau kituose komentaruose kad tas veidas yra tiesiog kreivas. Na ir kas. Zmones ir apdegusiais veidais susiranda antras puses. Tau ne koncentruotis i antros puses ieskojima reikia, o pirma ismok save mylet. Visi mes turim tu kompleksu del vieno ar kito. Nera tobulu. Kiekvienas su savais kabliukais. Life sux, it's unfair, but you have only one. Eik sypsokis, daryk viska kad tau paciai butu faina daryt ir pati nepastebesi kai prades su tavimi kazkas kartu eit gyvenime. As cia labai rimtai. Pasitikejimas savimi ir sypsena yra stebuklingi dalykai. Turiu kruva gyvenimisku panasiu pavyzdziu kuriuos galeciau duot, bet jau tingiu typint xD
Labu, jei norėsi ,parašyk privačiai, mielai išklausyčiau. O šiaip stengiuos dirbt su savimi, tik šiuo metu labai važinėju Amerikietiškais kalniukais , ups and downs
O šeip jei labai rimtai, norėčiau pamatyt tamstos veideli, nes sorriukas bet negali but taip viskas blogai, daznas atvejis nežymi kūno dismorfija ir psichologinis aspektas blogesnis už fizinį 🙂
Sveika, man su zandikauliu buvo tas pats ypac paauglystes pradzioje .. kiekviena miela diena ziuredama i veidrodi norevau nusizudyt del svorio ir negrazaus veido . Svori numeciau o veidas toks ir liko . Susigyvenau su veidu dabar kelinti metai del krutines kompleksuoju irgi kiekviena diena ziurint i save nuoga galvoju kaip noreciau nusizudyt del siuolaiksku grozio standartu…😞
Mergyt, dar vienas dalykas… grožio standartai visąlaik keičiasi. Kai buvau vaikas, paauglė, madoje buvo smulkios, kūdutės merginos… dabar madoje didžiulės šiknos ir papai, netgi apkūnumas šioks toks. Viskas žiauriai keičiasi, o praėjo gal tik 15 metų. Tau su amžiumi dings noras atrodyti kaip nukopijuota instagramerių versija. Norėsis atrasti savo stilių, savo unikalią išvaizdą :) to ir linkiu, nesiparink.
Tiesiog tau reikia išsirinkti tinkamus žmones. Svarbiausia gyvenime rasti tinkamus žmones. Ar vietas kur manai gali pritapti. Tada turėtų tos visos vidinės problemos susitvarkyti. Ir svarbu nekreipk dėmesio kurie tave atstumia. Jie neverti tavo dėmesio.
Nu jei yea depresija ir kompleksai, nederėtų aiškinti kad vidus gražus. Čia šiukšlės, ne dėl OP kaltės, bet tvarkymasis su jais 100 % sunkus darbas, kurio už OP niekas nepadarys.
Esu aplinkoje turėjęs vieną merginą deformuotu veidu, iš elgesio atrodė sveikai ir žmonės su ja noriai bendravo. Daugiau nei žmonės bendrauja tarkim su "nedeformuotais" intravertais
Pasidalinsiu apie savo patirtį, kas padėjo suprasti gyvenimo vertę (arba prasmę). Na pirmiausiai, kitų "nuomonės ar požiūriai" atrodo baisiai, bet juk čia tik mūsų vidinė nuostata su kuria reikia, kažkaip susitvarkyti.
Kuomet galvojau, ką kiti "pagalvos" (kaip atrodau, ką darau) tai būdavo nedrąsu kažką pradėti ar išeiti į lauką ir jaučiausi suvaržytas. Bet juk niekas nėra priėję ir nesakė, o žiūrėk tu toks ar kitoks negu va anie žmonės. Jau nepamenu, kada persilaužiau, bet jaučiuosi, kad toks skydas tikrai padeda ir gyventi yra daug lengviau.
Kitas etapas buvo įvairios savanorystės. Labiau esu padėjęs Maltiečiams, bet kažką ir Caritui esu prisidėjęs. Ten visur tiesiog šilti ir veiklūs žmonės. Vežiodavau daugiausiai sriubas - pasirinkau dėl aplinkybių, bet ne vien tik tokią veiklą galima savanoriauti. Džiaugiuosi, kad teko prisidėti prie Maltiečių, susipažinau su daug įdomių žmonių ir suprarau, kad pagalba (plačiaja prasme) kitiems žmonėms tikrai užpildo mano vidų prasmingais darbais (ko negali palyginti darbdavio ir darbuotojo santykiais). Nepykit daug prirašiau ;) sėkmės
Viskas ok, man patinka , kad cia zmones raso tiek savo patirtis, tiek nuosirdzius patarimus. Manau, kad Reddit yra visai sauni platforma , kur galima diskutuoti ivairiomis temomis, nebaisu pasipasakot , apsikeisti isgyvenimais, bei gaut patarimu
Labai nuoširdus tavo tekstas, ačiū kad pasidalinai.
Nežinau ar kitiems taip, bet man kai žmogus artimas patampa, tokie paviršutiniai dalykai praktiškai nebeturi reikšmės ir jų net nebepastebiu.
Bet taip tik jei žmogus yra pozityvus, charizmatiškas ir neprimena nuolat savo netobulumų, nelaiko savęs aukos vaidmeny.
Aišku čia priklauso nuo individo, yra paviršutiniškų žmonių. Tikrai ne visi tokie, tikiu 100% kad pavyks rast bendraminčių ir teigiamą socialinį burbulą. Ypač turint omeny kad paminėjai žygius ir pnš kaip interesus. Čia kasdieniam gyvenime susirupine esame paviršutiniais dalykais, bet prie gamtos išblėsta tokie dalykai, prioritetai pereina į zmogaus charakterį, patikimumą, pozityvizmą, kūrybingumas, ir pns.
Taigi jei kažko ieškai, tikrai rekomenduoju aplankyt vietinių žygeivių klubų. Jei Vilniuj tai VUŽK, jei Kaune tai butinai aplankyk KTU klubą "Ąžuolas".
Aišku reikia turėt omeny kad čia ir darbas su savimi labai padėtų. Geras papildinys gyvenime būtų visokios meditacijos, gongai ar net tylos stovyklos. Rimtesniu keliu rekomenduotina psichoterapija, padeda šitais ir daugeliu kitų klausimų. Kas žino, gal visgi problema paaiškės visai ne išvaizdoj.
Dar yra visokių socialinių "klubų", kaip "Emma" Kaune. Ten visi nestandartinį kelią eina gyvenime, tai jaučiantis "kitokiam" gali būti geras variantas.
Iš bėdos galima dar pagalvot apie religines institucijas. Aš ateistas bet galiu įvertinti kad jose yra itin stiprus bendruomenės ryšys ir puikiai tiktų šitai situacijai. Na, nerekomenduočiau šiaip, nes yra problemų su tuo, bet siekiant atrasti "priimančių" žmonių grupę tai būtų greičiausias būdas.
O šiaip jei nori gali parašyti man, pahangoutintume! Vis kažkas naujo
Gero tau kelio, sėkmės!
Labas, tiesiog , manau, kad čia puiki aplinka tam, tad ir dalinuos :) Nežinau, lengviau pasidarė, smagu, kad ir bendraminčių ir tų, kuriems rezonavo viskas kaip man atsirado . Dėl ,,Emma” nežinojau, tačiau pasidomėsiu, nes kartas nuo karto apsilankau Kaune ir galvoju,kad būsiu savaitgalį. Labai pildo naujos žinios, taip pat diskusijos ✨😇 tada pamiršti ir juodulius. Šiaip norėčiau, kad ne vien aš, bet ir kiti daugiau kalbėtų apie slegiančius dalyk
Būna net fiziškai skauda dėl tokių minčių... Norėčiau, kad gyvenimas sukirstu kelius su autentiškais žmonėmis. Koks skirtumas ta išorė, kai vidus supuvęs. Linkiu to paties.
Pas mane ir kreivas šleivas veidas, žiūrai i veidrodrį, kaip ir tiesus. O jei darai foto, tai kreivumas atsyk atsiranda didelis, o jei dar pasidaryt akis lazeriu, tai visi pamatys kreivą veidą, bet px.
Tai taip, išprusęs žmogus nepasakys, va , tu baisi.. kaip ir draugai nesakys, nors tai žinos, buvau susipykus su geriausiu draugu, nes pasakė, kad aš tiesiog išskirtinių bruožų ir nebaisi, o aš atkirtau, kad esu monstras. Jie to nesako, nes velniškai mandagūs yra ir nenori skaudint, kaip dauguma, kurie čia atsakytų pamatę mane, sakyt, jo , viskas ok, mmm, bet žinai, nu , negali gi skaudint žmogaus.
Labas, žinau, kad nepopuliari nuomonė bus, bet plastinės operacijos tau gali padėti, jeigu nori to populiarumo ir jautiesi dėl to nepilnavertiškumo kaip nesavo kūne, ir atstumta. Deuce Bigalow: Male Gigolo filmas iš esmės daug ką pasako šita tema, linkiu tau rasti teisingą kelia, džiaukis mažais dalykais. Pirmos 5 sekundės svarbios labai, bet per 5 metus galima priprasti prie daug dalykų, manau žmonės kurie su tavim gali praleisti 2 savaites pripranta prie tavo veido ir kūno. Jeigu santikis limpa ir prilimpa santykis gali tęstis visa gyvenima. Neprarask vilties. Tikrų žmonių dar liko tik jų reikia paieškoti.
dokkodo.
aš gal ir nesu baisus, bet mano charakteris toks, kad nepernešu daug dalykų.
dokkodo.
išmoksi gyventi.
jau belekiek laiko vienas, be draugų. VIENAS.
arba darai vienas arba išvis nedarai.
Siūlyčiau paskaityti V. Zeland knygas, rasi stiprybės savy daugiau.
Sėkmės!
Galbūt yra kažkokių gudrybių (angl. hacks) kaip pavyzdžiui tatuiruotės, auskarai ir makiažas, kuris kažkiek sprendžia tavo problemą? Taip pat plaukų šukuosena... Pvz įvedus Google "face veil" galima rasti kažką sau. Pandemijos metu dėvėjome kaukes. Ar kos tau padėjo jaustis geriau? Ar veido slapstymas tau priimtinas?
Aš tai tiesiog nustojau stengtis daryt kažką dėl kitų žmonių. Gali daryt ką nori bet visiems neitiksi nesvarbu nei kaip atrodai nei ką turi. Gyvenu pats kaip noriu ir darau kas man patinka, aišku draugų ratas mažas kartais net ir mažėja bet bent jau nereikia rodyti kažkokio fake veido ir emocijų bandant kažkam įtikti.
O kas būtent savyje nepatinka? Gal rakursas netinkamas ir tiek ir pats save teisi perdaug.
Dėl porų taip , dažniausiai būna panašaus looks , baisesni bendrauja su baisesniais, nes vienintelė galimybė būna tokiems . Charizma gali padėt, bet jei kitas nusiteiks tai priimt , žodžiu
https://preview.redd.it/05y6ebizfd3d1.jpeg?width=941&format=pjpg&auto=webp&s=7ecb29a0dea87008b16fb24c9fdc0434717426cd
https://preview.redd.it/fza20rqtrd3d1.jpeg?width=1170&format=pjpg&auto=webp&s=1acdf592800f80f87b856dcca08575ba9773c7aa
https://preview.redd.it/k6i8chc0sd3d1.jpeg?width=420&format=pjpg&auto=webp&s=bd2f52f72f98cc65d5d3637f481ee86425533560
Su kokia amžiaus grupe kalbu ir kokie hobiai?
27 metai, kelionės, hikinimas, krepšinio varžybų stebėjimas, naujų veiklų atradimas , žygiai ir taip toliau 😀
Koks sveikas, socialus ir pilnatviškas laisvalaikis... Mum nepakeliuj.
😀 na , tu manęs nepažįsti
Su tavim lengva bendrauti, greičiausiai turi nemažai empatijos, vidinės stiprybės ir išvystytą jumoro jausmą. Vaikystė turėjo būt žiauri, bet poliarizuojanti tikiu jog matei ir patyrei daug. Užsiemi aktyviu laisvalaikiu ir turi draugų, esi sveikas žmogus su visais varžteliais, apart traumų be kurių neapseinam nei vienas. Arba tiki meile arba vps ja nebetiki, niekur per vidurį. Vienintelė vieta kur man kyla klausimų yra tavo ūgis, nes neįsivaizduoju kur tiksliai turi būt pistas žmogus, kad jam kašis patiktų, bet nepasirodei deficitinio intelekto, savus atpažįstu dar. Pagal mano pasaulio suvokimą esi arba turi didelį potencialą būt absoliuti ištvirkelė lovoj, bet esi visiškai bejėgė romantikai. Esi įdomi, drąsi, nes gyvenai ne pagal standartinį merginos šabloną ir turi unikalių įžvalgų, patirčių, skausmų, jei būčiau laisvas, tam pačiam mieste, nuoširdžiai, "would", nes realiai nesugebu relatint su žmonėm kurie gyveno paprastą mid gyvenimą turi visus tėvus ir nuosavus namus kur didžiausia bėda kad ten draugai išsilakstė po 12kl. Kaip tau mano analizė? 50/50 nežinau ar postint ar trint.
Yra tiesos 😀
Norėjau pasiūlyt tau pažaist kompiuterinius žaidimus, kaip Mass effect ar Witcher, Valheim ar ką kito, bet manau tavo hobiai geresni, išveda tave į lauką, kur turi geresnius šansus susirast antra pusę/draugų/aplamai gyvų žmonių. Jaučiasi jog stengiesi ir ieškai išeičių, nenuleidi rankų, suki galvą, kas yra pavyzdinga, patrauklu. Čia žmonės šneka apie grožio privilegiją ir panašiai, kas žinoma egzistuoja, bet blemba, nu geriau būt su charizma 3 negu intelligence 3, blogiausiu atveju - tu vistiek gali žiūrėt geriausius serialus su vynu, ~~žole~~ ir draugėm. Aš pats meilę radau tik tada kai pasidaviau visiškai ir pasiryžau nugyvent kiek man duota, vienas. Nelabai turiu ką pasiūlyt apart dainos kuri kažkaip tą liūdesį paverčia į kažką kitą. [Milton Mapes - Lonesome Town](https://youtu.be/ayJoyCY0t0w?si=fJeAPw6JGP8p00YB) Gražaus vakaro panele.
bros fucking rizzing
Ačiū labai, kad skyrėt laiko atsakyt 😅☺️
Iš tikrųjų kuo puikiausiai Jus suprantu. Nors pati esu gan jauna, tačiau visą gyvenimą labai kompleksavau ir iki šiol taip darau dėl savo veido. Tėvai abu gražūs, bet toks jausmas, kad pati gimiau lyg ateivis. Veidas kreivas, kvadrato formos, šypsena bjauri ir ne tik dėl kreivų dantų, nosis didelė, žandai putlūs, tamsūs paakiai. Dėl veido visą gyvenimą lydi patyčios, nepasitikėjimas savimi, vienišumas. Vos keletą, tačiau labai gerų ir tikrų draugų turiu, kurie mane priima tokią, kokia esu, su noru bendrauja, supranta, išklauso ir visuomet palaiko. Daugelis žmonių nenori bendrauti su manimi. Žiūrint į veidrodį, tikrai pripažinsiu, jog mano veidas, bent jau man pačiai, atrodo labai gražiai, kartais norisi žiūrėti ir žiūrėti, tačiau realybėje iš tiesų taip nėra. Nuotraukose pasimato visas kreivumas ir šypsenos baisumas, nuo kurio, atrodo, supykins. Todėl labai nemėgstu fotosesijų ar tiesiog, kai kas nors nufotografuoja ir - dar baisiau - įkelia į soc. tinklus. Bandžiau daryti masažus, pratimus, įvairiais procedūras, manydama, jog tai galbūt gali pakeisti mano veido kreivumą, tačiau, kad ir kiek metų vis eina, nieko pastebėti negaliu. Makiažas asimetrijos irgi nepaslepia. Galbūt tai genetika, galbūt man ir nelemta buvo gimti dieviško grožio. Nors fiziniu grožiu nesu apdovanota, tačiau nepaprastai gyvenimui dėkoju už tai, kad suteikė man tokio grožio dvasiškai stiprią asmenybę, širdį bei sielą. Manau, tai vis tiek yra svarbiau už bet kokį išorinį grožį. Dar vienas dalykas, kurį supratau yra tas, kad visą mano kompleksavimą ir nepasitikėjimą savimi dėl veido įtaką padarė kosminiai šiuolaikiniai grožio standartai. Pažiūrėjus internete, soc. tinkluose, žvaigždes, visi tie žmonės, ypač moterys, atrodo iš dalies vienodai. Visur galima pastebėti tuos tobulus simetriškus žandikaulius, liekną, raukšlių neturintį veidą, dideles akis ir pan. Šie dalykai privertė susimąstyti, kad esu unikali tiek kas liečia išvaizdą, tiek asmenybę. Be to, man labai padeda su mano veido išvaizda susitaikyti vaikinas. Nors ir nebendraujame labai ilgai, bet džiaugiuosi, jog jis atsižvelgia ne į išorinį grožį, o vidinį. Nuo tuo laiko, kai bendraujame, man pasidarė ne taip svarbu, graži aš ar ne, kaip mano šypsena atrodo ir pan. Kartą, kai lankiausi pas jį namuose, išgirdau, kaip jo brolis su savo mergina apkalba mane dėl mano veido. Tai kuriam laikui visiškai sudaužė mane į šipulius, bet vėl gi supratau, jog neverta yra jaudintis dėl to, ką kiti žmonės mano apie tave. Yra žmonių, kurie iš tiesų mane gerbia, supranta ir myli ne dėl mano išvaizdos. Į tai ir reikėtų koncentruotis. Visiems, kurie esate panašioje situacijoje, noriu pasakyti, kad Jūs - ne vieni. Kiekvienas esame skirtingi, unikalūs, savaip gražūs. Mes tiesiog neatitinkame šiuolaikinių grožio standartų, kurie išties nėra normalūs. Mano nuomone, jei žmogus gražus viduje, jo išorinis grožis neturi reikšmės. O visi tie, kurie tik tyčiojasi, apkalba ir niekina žmones, esančius tokioje situacijoje, yra žemo mentaliteto, neišsilavinę ir parodo, kokie vis dėlto jie silpni. Linkiu stiprybės ir pačios nuoširdžiausios sėkmės, autore, palaikau Jus ir suprantu, kaip jaučiatės.
Galiu Jums parašyti? Labai suprantu ir Jus
Taip, žinoma, jei tik norite, visada galite parašyti.
Parašiau
Bet vis tiek vaikinu turi ir negali skustis demesio trukumu, o vyras yra pasmerktas jei jis nors kiek negrazus ir nesekmingas ar zemas
Na, mano nuomone, jei mergina yra dvasiškai raštinga, gyvena pagal aukštas ir svarbiausias verybes, jomis vadovaujasi: meilė, tikėjimas, viltis, ištikimybė, šeima, pagarba ir pan., jai vaikino išvaizda nebus svarbi. Mano draugas pats yra žemas, na, palyginus su standartartiniais vyrais, kurie yra gan aukšto ūgio. Bet man tai nėra svarbu, nes aš vertinu žmogų tokį, koks jis yra širdyje, kokia jo dvasia, vertybės. Kaip sako, svarbu ne ūgis, o smūgis. Tikiu, jog anksčiau ar vėliau pasirodys Jūsų verta moteris, kuri vertins ne tai, kaip atrodote, o tai koks esate viduje. Nors ir sudėtinga tokių rasti, tačiau ieškoti net ir nereikia. Gali pasirodyti pačiu netikėčiausiu laiku ir pačioje netikėčiausioje vietoje. Žiūrėjau Jūsų ankstesnius įrašus ir suprantu, ką išgyvenate. Linkiu stiprybės:)
Pakankamai negraziu zmoniu turi ir antras puses ir draugus ir gyvena gerus gyvenimus
Kas tau yra pakankamai negrazus zmones?
Jeigu paimtum 10 random zmoniu to amziaus grupes, isrinktum 3 negraziausius, jie butu tie zmones
10 žmonių yra labai mažas sample.
Negrazus, kaip ir labai grazus yra retenybe.. 4 ir 7 neatkreipia demesio gatvej bet 1-3 ar 8-10 atkreipia visu demesi..
Net ir tokie , kurių gatvėje žmonės bijo?
Nu sorry bet man jau idomu, kaip zmogus turi atrodyt kad bijot. As sutinku kur bomzas nusivemes apsisikes apeini aplink, bet kad ir kokios isvaizdos zmogus save prisiziurintis kazkaio nepasakyciau kad kazkam i aki kristu labai.
Raymond Robinson aka Charlie no-face. Dėl išvaizdos bijojo daug kas ir tapo vietine legenda savo laiku. Nors sakoma, kas pažinojo, tai buvo geras žmogus
Net ir bomzai randa antras puses, kaip kazkas kazkada yra pasakes
https://en.m.wikipedia.org/wiki/Mary_Ann_Bevan "bjauriausia moteris". Cirke, mokédavo pinigus, kad pamatytų. 4 vaikai.
Atrodo kaip eiline Lietuviu kalbos mokytoja
nu as taves nematau tai nzn ant kiek nu bet su tuo teks susigyvent ir priimt jei ant tiek blogai. Plius paziurek Kupcinskas kokia karjera pasidare, visiem zinomas, ir zmona ir viskas, o baisuoklis neduok dieve
Kas tas kupcinskas?
Žinau merginą, kuri darėsi sudėtingas, labai skausmingas ir brangias žandikaulio korekcijas. Taip, nebuvo gražuolė, bet negaliu pasakyti, kad ten buvo kažkas baisaus. Tai jai čia turbūt buvo vienintelis būdas įveikti savo nepilnavertiškumą. Santykius turėjo ir prieš operacijas, ir po jų, bet nebuvau toks artimas ir nežinau, gal ir tie santykiai buvo kažkiek toksiški ir pastūmėjo į tokius didelius pokyčius.
O jei tam nėra finansų pakankamai ? Nesinori imti paskolų, kai nėra pakankamo stabilumo. Pas mane situacija labai bloga.. yra dalykai, kai merginai padeda make-up ar šukuosena , ar stilius.. Bet man nepadeda. Man sunku socializuotis. Tai merginai, situacija nebuvo gal tokia rimta , nors nežinau jos. Šiaip beveik visi žmonės, kuriuos matau yra žymiai gražesni, bet nepavydžiu jiems, o dalinuos komplimentais. Nes taip palaikau, kažkokį tikėjimą
Turėjau kompleksų, kam reikėjo finansų, bet žymiai smulkesnė situacija. Vanity maybe, gyvent galima, bet jei tai kelia blogas mintis kasdien - manau reikia spręsti. Arba keisti požiūrį - čia psichologai/knygos teisingos mintys ir buvimas stipriai, arba keisti situaciją - jei ją galima pakeisti, tai pinigų klausimas (kad ir labai didelių), manau tai turėtų būti plano dalis. Ir kryptingai ant to dirbti. Paskola, jei reikia ir įmanoma - imti. Gyveni tik kartą, jei gali situaciją pakeisti - nesitaikyk.
Viskas padeda, ir stilius, ir sportas, ir kultūra, ir savarankiškumas, ir humoras, ir hobių turėjimas, ir šiaip savęs prisižiūrėjimas. Kas nepadeda tai nuolatinis stumimas ant savęs, kad ir toks nekaltas "Oi kaip gražiai atrodai, ne kaip aš su klišu veidu" ir t.t. nes aplinkinius tas vargina, didelė tikimybė, kad jie jokios bėdos nemato ir šiaip jiem px tas veidas, ir yra 9999 kitų dalykų apie ką būtų idomiau kalbėt. Ypač jei tas kartojasi. Tada ir gaunasi "nenori bendraut dėl mano veido", nors realiai "nenori bendraut nes dėl savo kompleksų verčiu kitus jaustis nesmagiai". O tie žmones kurie realiai nenori bendrauti dėl veido ir dar ten už akių pastumt mėgsta, tai čia tik į naudą, kad tokie iškart atsifiltruoja. Manau čia pliusas, o ne minusas ;) Mano veidas asimetriškas, 2/10, kažkada pergyvenau ir svarsčiau operaciją darytis, bet esmė, kad mano aplinkoje niekam tas mano veidas nerūpi. Visad turėjau ir antrą pusę ir t.t. O su amžium ir pats apsipratau, kad yra kaip yra. Veidas nesutrukdė nei specelybę įgyti, nei darbą susirast, nei būstą įsigyti, nei antrą pusę susirast, nei vaikams atsirast, nei tikrų draugų turėt, nei grot išmokt, nei keliaut, nei... žodžiu, jei nėra tikslas mis visata būt, tai neturėtų veidas trukdyt :D
Nuo kazko reikia pradeti. Jei tai finansu klausimas, tai taupyk pinigus ir daryk korekcija.
Reikia pamažu , mažint išlaidas vienur ir pradėt taupytis, tada gal kažkiek bus geriau ir būsiu sau mielesnė
Šaunuolė :) Tokiu būdu, taupydama kad ir po truputį, jausi kad kazkur judi, tai bent kažkiek psichologiškai lengviau turėtų būti.
Kai kuriuose šalyse valstybė apmoka plastines operacijas jeigu tai veikia žmogaus psichine būklę ar sveikatą. Dėja nežinau kaip Lietuvoje, bet gal kas nors kitas nusimano daugiau.
Gali visąlaik pasidaryti medicinini fundraiseri. Daug žmonių tokius daros, kai neturi pinigų gyditis
Jei jausiu, kad per sunku, teks darytie operaciją. Artima aplinka to nesakys,kad reikia,bet pati žinau
Welcome to average mans world.
Taip iseina, kad blueberry buvo teisus dėl visko, ka sakė, kad isvaizda svarbu, o ji visi gaslight'ino.
Jis gerokai perspaudė, bet bendra mintis buvo teisinga
Žino, kad svarbu, su fainu vidumi nesužavėsi ir neliksi pastebėtas, jei turi išvaizdą ir fainą personallity, tada jau viskas kitaip. Kartais žmonės perdaug vieni kitiems bando įtikt, oj, tu normalus, viskas su Tavim ok, nors už akių žino, kad ne.. turėjus esu labai gražią draugę, kuri man melavo, kad ir aš graži, leido taip jaustis, bet realiai buvau jos šešėlis socialiniuose ryšiuose ir ji kėlė tik savo savivertę parodydama, kokia ji graži, o aš ne.
Liksi tik ne daugumai žmonių
Rlly?
deja taip, statistika rodo kad universaliai graziu vyru is esmes nera, ta prasme nuo manes gatveje panos irgi begioja toks jau gyvenimas , pripranti po biski
Na, instagrameriai daug operaciju buna pasidare. Turbut prie tavo savijautos prisideje ir tai, kad juos seki ir matai iskreipta realybe. Siulyciau nueit pas gydytoja konsultacijai. Mokama bus, bet bent zinosi, kas kaip, kokios galimybes taisyt ir kokios kainos. Turesi papildoma tiksla gyvenime, kur gali nuo atlyginimo kas men kazkokia suma atsidet, gal savaitgaliais kur padirbt. As siaip, garantuoju, kad baisesne esu 😄 bet turbut socialiniai poreikiai kiti, kad mazai i galva imu tokius dalykus, bet irgi del saves pagalvoju, kad reiketu pataupyt. Konsultacijose jau buvau, tai bent man 4k+8k iki vidutinio veido.
Kodėl manai taip apie save? Taip taip taip, turiu labai labai didelę maniją scrolint instagramą, kai esu be nuotaikos ir tada galvot, kaip čia nice, o kokia aš netikus.. tik tada susimąstau, kad neviskas taip tobula ,kaip yra vaizuojama
Proga ribot instą ar sekt, kas mažiau fancy :D O pas mane, tai su sąkandžiu ir bendrai dantim problema, nes tėvai vaikystėj netvarkė nemokamai ir dabar peraugo į didesnę problemą, kaip kad negaliu sukąst ir dėl to išsivartė dantys, tai dantim tvarkyt sudarė planą 8k :D Plius nosies problema po ligos atsirado.
Labai tave uzjauciu. Pats turiu kreiva ir negrazu veida. Zmoniu bendravimas su manim, kai zino kaip atrodau ir ne yra dienos ir nakties skirtumas. Net nesijauciu patogiai isejes is namu, nebent kaip nors nuslepiu savo morda.
Lauki siaip antros pandemijos? :D
O ne 3?:D
Dažnai tenka slėpti? Man kartais per juodas mintis arba , jei išgeriu , norisi tiesiog medicininę kaukę ant veido dėt
Čia manau ~~švietimo~~ auklėjimo stokos problema, daugelis nežino kaip elgtis situacijoj kai bendrauji su žmogumi, kuris atrodo “kitaip”, čia greičiausiai galioja ir žmonėm su negalia, dažniausiai net ne iš piktos valios ir vengdami nepatogios situacijos gaunas, kad vengia ir žmogaus. Pvz. Ar pripažinti, kad tu matai, kad yra deformacija, ar klausti apie priežasti, gal žmogui nemalonu apie tai pasakot? T.t. Ilgainiui geriausias sprendimas mano manymu yra “exposint” vaikus į įvairius žmones anksčiau vaikystėje, gal kažokios pamokos galėtu but, “kaip elgtis”, gal žmonės panašioj situacijoj kaip tu galėtu mokyklose apsilankyt, papasakot ka tai tau reiškia, bet nežinau ar tai skamba kaip gera ideja tau, idomu butu išgirst tavo nuomone, ar yra rizika ka tai pavirstu i “cirka”. Aišku visa šita ka rašau tai čia šaukštai po pietu, reikejo prieš 30 metu pradėt, kad nauja karta užaugtu. Šiaip sakei turi draugu, tai manau yra kuo džiaugtis ir suaugusiems šiaip sunkiau susirast nauju draugu. Jei galimybės leidžia, gal verta užsirašyt pas psichologa, žmogus šiaip profesionalas ir bus kam išsipasakot, gal turės patarimu.
Su psichologais reikėtų man tęstinumo, nes jaučiu, kad pametu motyvaciją greitai
Nueik pas dermatologa, issispresi problemas, pasidomet youtube patarimais, ismesk auksciau rema ir pirmyn i pasauli. Nera laiko siame pasaulyje vietos daryti ispudi kitiems, o ypac tiems kuriu nezinai ar nemegsti.
Stengiuos. Tos mintys eina ups and downs… būna, kai apie nieką negalvoju, jaučiuos enough, bet būna staigūs lūžiai ir tada esu pati baisiausia , kokia galiu būt. Aišku, dėl deformacijos dermatologas nepadės, bet bent jau padės įkvėpt pasitikėjimo. O šiaip, kai nuotaika gera, stengiuos versti kalnus
Apsikrovimas privercia smegenis veikti beta bangu lygyje, tiesiog ismok megautis dabartimi, iseik i gamta ar parka, stebek gamta, paukscius, susirask hobi kuris itrauks, ten atsiras ir draugu
Stengiuos ir veikiu nemažai, dalyvauju su kitais , puikiai komunikuot moku, bet pilkam debesiui ir traumoms grįžus,atrodo, nieko nebesinori…
Nu tai pas psichologa nueik padirbeti, gali buti terapija pades su self esteem. Gyvenime reik viska priimti neapsikraunant, o nauji metodai gali padet
Ir galiu kirst kad už ekrano normali mergina yra. Nu tiesiog.
Su medicininiu isvaizdos keitimu gali but sliperi slope, labai gerai zinomas dalykas kai zmones pradeda nuo vienos plastines operacijos, baigia su 27-ta kai nosis pajuoduoja ir nukrenta, zinomi pavyzdziai kai zmones pradeda sportuot ir baigias steroidu naudojim uir sordies smugiu arba atvirksciai - anoreksija. Pointa supranti, jeigu psichologine trauma nuo mazens tai vien tik isores keitimas nepades labai daug, jeigu still nori keistis siulyciau pradet sportuot - ir kelia visokius dopaminus, pasitikejima savim, ir also also uz grazu kuna zmones "atleidzia" del kitu trukumu. O seip mano pointas tai, kad psichologo pagalba tikrai ne pro sali. Pats suprantu kad tie "learn to love yourself" skamba durnai, ir daznai dar durniau is graziu zmoniu lupu, bet mastumo sablonai, traumu gydimas, paprastas issisnekejimas tikrai padeda, asmenine patirtis. Psichologai Vilniuje brangus, pats zinau 30-70eur mzdg, bet maciau lietuvos reddite zmones kalbejo apie valstybes kompensuojamus, maciau nemaza dalis zmoniu patenkinti patirtim, siulyciau pasiieskot gal pades.
Taip yra 10 nemokamu konsultaciju per metus i kurias ejau.. ir numeciau tai.. nes tiesiog busena apatiska, kartais atrodo kalnus nuverciu, o po to vel ilendu i minciu kalejima. Zodziu, del sporto, bandysiu is ryto keltis, pries darba :d nors dabar 3am, bet kazkaip
Aciu Jums!
Tai bent foto is internetu su panasiom deformacijom, kad zinotume apoe ka kalba
Mmm, parašykit į chat atsiųsiu
Suprantu, pati taip pat turiu žandikaulio problemų, kurios kažkiek matosi išorėje. Labiausiai mano veidui trūksta tų mūsų visuomenėje priimtinų standartinių moteriškų bruožų. Esu gavusi įvairiausių neigiamų komentarų per gyvenimą, ypač mokykloj/kažkiek studijų metais, tai nešuosi tą bagažą dar dabar :). Šiais laikais labiau užslėptas vertinimas vyksta. Panašu, esi jautrus žmogus, neiškalbėjęs, užspaudęs savy šitą skausmą. Tai vienas iš patarimų būtų rasti kam išsikalbėti (ne raštu). Galbūt tikrai verta išdrįsti apsilankyti pas psichologą? Labai lengva užsisukti tamsiuose apmąstymuose ir neleisti sau pamatyti savęs kitu kampu. Jokiu būdu neignoruok savo kylančių jausmų, neapsimetinėk, kad viskas ok, nors taip nėra. Prisikaups ir neduokdie dar save žaloti pradėsi. Kai norisi - išsiverk, išgedėk šitą vidinį skausmą. Tik vienai labai sunku, reikia šalia palaikančio/nukreipiančio žmogaus. Tad kartojuosi - galbūt tai būtų psichologas. Labai džiugu, kad turi pomėgių. Esu pastebėjusi, kad kai aistringai įsitraukiu į savuosius, aplink esantys žmonės tampa prielankesni, žvelgia su susidomėjimu. Tuo metu savęs nepriimu rimtai, siekiu atsipalaiduoti. Sunku, nes jaučiuosi pažeidžiama, bet labai verta. Pati karts nuo karto apmąstau, kuo per metus patobulėjau, kur įgavau pasitikėjimo. Žodžiu, lyginuosi su ankstesne savimi :). Dar fiksuoju gaunamus komplimentus, malonius žvilgsnius, prisimenu situacijas ir žmones, kurie suteikė džiugių akimirkų. Man šie dalykai labai padeda. Kai domėjausi kur kreiptis, jei noriu konsultacijos dėl žandikaulio, mane nukreipė čia - https://sosklinika.lt/ Kainos nemažos, pati dar lūkuriuoju, nedrąsu. Bet gal čia rodiklis, kad ne taip labai ir reikia. Pažiūrėsim :). Linkiu apsupti save palaikančiais žmonėmis ir prakalbti apie patiriamus iššūkius!
Ačiū Tau labai , kad pasidalinai! Tikiu, kad veiklos padeda . O šiaip kiek metų Jums ir nuo kada buvo pajaustas tas negatyvas iš kitų dėl žandikaulio.? Dėl jautrumo , tikrai esu ganėtinai jautri asmenybė :/ ir bijau dažnai apie tai kalbėt
Mano sužadėtinis nuo vaikystės šeimoje, mokykloje ir visur kitur patyrė patyčias dėl savo išvaizdos, kalbos, elgsenos. Susipažinome 10 metų, buvome klasiokai, nuo 15 pradėjome draugauti ir taip jau 6 metai. Jis man buvo papasakojęs, jog kai buvom 13 metų, naktį jis praleido pasikukčiodamas iš ašarų, nes tikėjo, kad niekada niekam nebus patrauklus. Kitą dieną aš jam taip netyčia pasakiau, jog "labai gerbiu, nes tu tiek daug žinai". Tai buvo jo pirmas girdėtas komplimentas ir dar iš jo ir visų jo draugų simpatijos (pasigirsiu septintokės manęs sėkme xd). Mes pradėjom draugauti ir iki mokyklos galo tie užgauliojimai, tik gal pasyvesni, tęsėsi. Pradėjom mokytis universitete. Tuos 6-metus, aš jį verčiau prisiversti įžvelgti savo bruožuose, kurių taip nekentė, grožį. Nu ir ką - vis pagaunu, kad mano jėga įgrūstas pasitikėjimas savimi padarė savo. Jis vis dažniau pasimėgauja savo atspindžiu, net kelis kartus pasako sau "koks aš gražus", "tikrai labai gerai atrodau". Jis pradėjo stengtis rengtis tvarkingiau, kas pabrėžia jį. Taip netikėtai jį vis pakomplimentuoja panelės, man net kartais pradeda kilti pavydas. O geriausia, kai pasižiūri į nuotraukas ir matai tą patį veidą prieš 6 metus dabar. Jis niekuo nepasikeitė. Žmonės, jų žodžiai neturi tau jokios įtakos, kai tu pats sau pasakai, kad gerai atrodai kasdien. Fake it till you make it. Žmonės ir be kojų ir be rankų ne tik susituokia, bet ir randa meilužes.
Iš tiesų , labai labai graži istorija. Smagu, kad dalinatės ir , kad jam padėjot įveikti vaikystės traumas. Tinkamas žmogus - daug ką duoda. Netinkamas - gali sugriaut visiškai. Mano atveju, dalinai taip buvo. Jūs esate nuostabi, kad leidote Jam patikėt, kad daugiau yra vertas, nei kažkieno kalbos . ❤️✨
Tiek daug teksto, ir dabar 19 komentarų ir visiems įdomu, kas su tavo veidu.... Man įdomu, jeigu ieškai draugų, tai ką tu mėgsti, kokie tavo hobiai ir panašiai, gal ir tai reikėjo į tekstą įdėti.
Matai, čia mano ptsd, ir šiaip baisus kompleksas, kurį hiperbolizuoju . O šiaip hobiai: kelionės, domėjimasis techniką, spontaniški sprendimai, žygiai/hikes, kartais out išėjimas, krepšinio varžybų stebėjimas ir dar daug kitų 😀
Prisideciau ant operacijos jeigu ryztumeisi. Jei tokiu kaip as daugiau atsirastu gal visai pavyktu. Neaisku kiek operacija aisku kainuotu.
Neįsivaizduoju , bet , kai paauglystėje buvau pas ortodontą, tai apie 5k
Néra tokios moters, kurios nenorétų joks vyras. Ar tu jo norési jau kitas klausimas. Šiaip išvaizda yra labai svarbi ir labai padeda gyvenime. Visiški tuščiagalviai, gali turéti puikų gyvenimą, vien gražiai atrodydami. Santykiuose "vidus" labai svarbus, bet niekas nematys, nepriémus išorés. O gražiems iš išorés - visada pirmenybé. Tau bus daug sunkiau kažką susirasti, nei daugumai moterų, bet panašiai, kaip vidutiniam vyrui.
Na taip.. I wish , kad mano vidų norėtų labiau pamatyt , bendrai žmonės
Gal ne patys tinkamiausi žodžiai išreikšti jums palaikymą.... Mano žmona irgi turi sveikatos/grožio problemų, bet man tai neproblemos. Man ji geriausia, mieliausia, gražiausia, seksualiausia. Linkiu ir jums atrasti antrą pusę kuri vertins tokią kokia esate. Linkiu būti laimingai!
O gal jai taip atrodo? Jūs nuostabus, kad taip gražiai kalbate apie Žmoną 😊✨
Esu mergina tavo metų su žandikaulio deformaciją. Bet niekada negalvojau kad esu negraži (negalvoju ir kad gražuolė), turiu savą stilių, palaikau sveika svorį, prausiuosi, prižiūriu plaukus bei nagus kad būtų sveiki ir svarbiausia pasitikiu savimi. Nepyk, bet atrodo kad tau labiau kyla savyje problemos o ne išorėje. Jei tu nežemintum savęs kaip tiesiog žmogaus, niekas kitas to taip pat negalėtu padaryti.
Yra dalis tiesos. Banguoju su Ptsd.. atrodo momentais grįžtu ir pradedu mylėt save, o po to vėl prasideda orkestras blogų minčių .. labai labai toxic stuff yra scrolinimas - maistas overthinkinimui. O kaip žmonės? Ar pastebi deformaciją? Ar teigiamai reaguoja?
Aš pati privengiu tokių vietų (internete) kuriose matai vien nuphotoshopintus influencerius ir nieko iškeltas žvaigždės nes lengva pamiršti kad ten nėra nieko tikro. Pastebi, kartais net ir paklausia kodėl ir kaip čia taip pas mane. Tai sekundei gal ir stukteli širdutė bet tada atsimeni kad tai tik tavo išorės dalelė kurios tu negali tiesiog paimti ir pakeisti, atsakai (mano atveju) kad tai žandikaulio deformaciją kuri atrodo taip ir taip, dėl to ir dėl to ir panašiai. Nes žmonėm nebent smalsu, bet jeims nerūpi kaip tu atroda, kaip ir tau nerūpi kaip atrodo tavo vietinės maxinos pardavėja. Edit: o tiems kuriem užkliūva, nužvengiu su savo per daug dideliais dantimis ir einu toliau nuo jų kur man reikia.
:) tau yra tik viena iseitis,.. paciai save pamilti. visa kita bus. dek skersa, tavo gyvenime geriau nieko nebus jei mastysi taip pat :) kai tau nieko nebereiks, ka cia isvardinai ir del ko pergyveni , tada viskas ateis savaime. pamirsi pati kaip atrodai
Buna tai puikiai pavyksta, bet ateina ,,juodi” debesys ir tada prasideda, prisiminimai, blogos mintys ir visa kita. Emocijos lyg Amerikietiski kalniukai . Bet tikrai matau ir prasmes, kad ir bendraudama , pazindama zmones, keliaudama, budama zingeidi.. tik baisu, del tu tamsumu ateinanciu, tada ir pati galiu sugadint su kazkuo santyki tinkama, nes labiau veikia traumos ir emocijos
veikia tai kad tau tai rupi. kad bijai sugadinti ir panasiai . keliones , zingeidumas, ir visa kita... taip save pridengi :) istikruju tau skauda ir karsta ir niekada nepraeina , visa tai tik leidzia uzsimirsti kartais.
Labas, užjaučiu tave, nes pati gyvenime turėjau (turiu) tokių minčių apie save, bet kas labai man padėjo tai terapija ir self-care pačiai sau. Manau pagrindinė problema yra mūsų visuomenė ir jos nuomonė į kitaip atrodančius žmones. Aš jau senokai nebegyvenu Lietuvoje ir vienas dalykų kuriuos pastebėjau yra tai kaip čia žmonės yra labiau linkę priimti visus tokius kokie yra ir netgi drąsina tokiais būti. Ir manau tų žmonių, kurie nepatogiai jaučiasi bendraudami su tavimi, problema yra jų, o ne tavo.
Tas taip, zmones turi adaptuotis prie zmogaus ir suprast , koks yra. Gal pirmiausiai tai sunku daryt, bet po to vis labiau realu tampa. Kur iskeliavote? Ten poziuris laisvesnis? Smagu, kad jums padejo viskas pasikeist, ir tad pasitikite savimi. Pas mane mazai dar to selfcare yra
Aš gyvenu Kanadoje dabar, žymiai laisvesnis požiūris, atrodo žmonės mažiau kreipia dėmesį į tai kaip atrodai/rengiesi ar pižama dediesi einant apsipirkti etc... Manau žmonės čia labiau susikoncentravę į save. Aš labai už self-care! Pabandyk kažką kas tau duos gerų emocijų. Mano draugė turėjo problemų su svoriu dėl ligos, jai terapeutė padėjo atrasti kas padėtų pamilti kūną. Gal tau padėtų kokia skin care rutina? Dar manau, kad žmonės kurie taip reaguoja į tave nėra verti tavo dėmesio, atrodo kad esi nerealiai įdomus žmogus ir tie kurie to nemato screw them.
Bet kas, kas bent kiek stebi savo ir kitu žmonių elgėsi supranta, kad visas "svarbu kas viduje." "širdis svarbiau už išorę." ir panašaus plauko pasakymai yra visiškas briedas. Grožio privilegija yra realus daykas, tačiau dauguma žmoniu yra vidutiniai. 80% žmonių jei naudojime skalę 1-10 yra 4-6. Net ir tas pats tipinis vidutinis žmogus viena diena gali atrodyti kaip 4-tukas, kita kaip 6-tukas. Halo efektas yra tikras dalykas. Jei individui A individas B yra gražus/i tai individas A jau automatiškai priskirs teigiamas charackterio savybęs.
Manai? O jei 95 proc esi baisus? Ir esi 2/10..
Ką daryti tikrai neįsivazduoju. Absoliuti dauguma sąkančiu, kad jokių plastinių operacijų ir panašiai nereikia, kad ten vidus yra svarbiausia, net nesupranta ką reiškia būti baisiu. Baisiu nekalbu apie kažkoki vidutinę persona kuriems biškis svorio numetus, stiliu pakeitus dauguma problemų išsispręstu. Realiu deformacijų jokiomis dietomis, mewingas, sportais ir kitais dalykais nesusitvarkysi. Bet! Yra kitas bet! Yra nemaža dalis vidutiniu žmoniu kurie mano ęsą baisus. Kodėl taip jie mano? Daug priežasčiu, tačiau tiek ir tikrai gražus tiek ir baisus žmonės žino. Dėl tavęs aš nežinau ir nieko spręsti negaliu. Visokie rateme/truerateme (TIK NEPOSTINK SAVO NUOTRAUKU) yra briedų briedas. Vienam ten sube overratina, kitam underratina. Internete klausti ar ten aš esu gražus/į net neapsimoka, arba tu susilauksi melo arba tavo išvolios po purvais. Pąžistamu klausti irgi yra biednas reikalas, o ištiesu patikrinti ar esi baisus/basi yra labai paprasta. Viešasis transportas ar bet kokia vieta kur yra žmoniu sąmišys.
Nesutinku. Deformacija deformacijai nelygu. Didelis sansas kad problema ne deformacijoje o poziuryje i tai. Ir saviverteje. Ir klausimas ar tas neatikimas "normai" kenkia sveikatai ar ne. Jei turi ziauriai kreiva nosi bet kvepuoji normaliai, ar reikia del kazkokiu socialiniu normu leisti pinigus, pjaustyti save ir darytis operacija, kuri gali tureti kruva komplikaciju, vien tam kad pasiektum kazkoki "grozi"? Jo bunant graziam bus lengviau susirast partneri pasidulkint. Antra puse susirast su kuria noresi kurt gyvenima yra gerokai sunkiau. O cia dar galima pridet kad isvaizda tera isvaizda ir o jei nesi neurotipinis? Ffs is viso isvaizda vs vien po 30ties realiai tik prastyn ir prastym, kartu su sveikata :D
Po 30 viskas downhill? Kaip įdomu, kai dabartinais laikais žmonės atrodo gerokai jaunesni nei jų tėvai atrodė tokiame amžiuje. Tau gali būti ir 40-šimt bet atrodyti pakankamai jaunai, aišku kaip koks studentas neatrodysi, bet neatrodysi kaip koks senis.
Cia koks genetinis sutrikimas, liga, avarijos pasekme- kas nutiko?
Nuo gimimo. Po to deformacija vis didėjo, žandikaulio asimetrija, belenkaip kreivas veidas… :(
tai jei zandikauli esme, ortognatines chirurgijos reikia. Tikria pataisoma, kazkada man rodos dar lygoniu kasos apmokedavo, jei zalgyri dareisi.Bet cia 14 metu atgal, tai gal maisau.
O tai pas tave dysgnathia ar kažkas kito? Ar pas tave viena pusė "maxilla" kaulo yra ilgesnė už kitą? Ar tik apatinio žandikaulio viena pusė ilgesnė?
Susiaurėjimas ir nelygumas ties žandikauliu :(
Šiaip jau, daugelis veidų asimetriški, turi ir kokių ženklų, apgamų nesimetriškai. Bet jei pati esate tikra, kad atvejis išsišokantis - aptarkite su gydytojais. Labai tikėtina, kad žalingoms anomalijoms aptvarkyti numatyta kompensacija. Gyvename gerovės visuomenėje, kol nepradėjome kariauti.
Tikrai, gal imanomas operacijos variantas? Juk esat dirbantis asmuo, sveikatos islaidas kazkiek dengia valstybe? Tiesa, o valgyti ar trukdo?
Sveika, gal turi šunį? Tada galima būtų kur šunų aikštelėje susitikti, pabendrauti :)
Neturiu, bet myliu gyvūnus. Kažkada turėjau šuniuką
Čia kažkas nedasakyta. Jei ne veidas, yra kūnas. Svoris? Ūgis?
Ūgis 178cm , svoris 77 kg,
Irgi nieko gero
Žiūrint pasaulio mastu išvaizda nelabai svarbi ir nėra taip sunku susirast antrą pusę ar kelis draugus. Bet Lietuvoj yra sudėtingiau, nes ji mažesnė ir tokie žmonės rečiau sutinkami. Geriausia bandyti stengtis save tiesiog priimti tokią kokia esi, susitelkti į mylimas veiklas ir siekti tikslų, tada būsi laimingesnė, dar labai siūlyčiau meditacijas, jogą, šiaip labai geras dalykas. O šiaip jei turi grupelę draugų kurie kaip sakei tave yra priėmę tai kam dar ieškot naujų ar tikėtis iš tų kolegų ar svetimų kažko. Manau džiaukis, tuo ką turi ir nenorėk daugiau, nes yra žmonių kurie gražūs ar daug ką pasidarę dėl grožio, bet nei vieno draugo kaip nėra, taip ir nėra.
Buna ir taip, dar lemia del draugu ir asmenybe , kokia yra tas zmogus
Aš turiu kitą apsigimimą, su rankom susiję. Visą gyvenimą kažkiek dėl to sunku ir soc. gyvenimo iš dalies dėl to neturiu, nes susiformuoji visas intravertas. Matai gi nuo pat vaikystės, kad kažkiek užriby lieki. Slėpi rankas kišenėse ir pnš... Aišku gal ir padeda kažkiek jei bendrauti moki, nesi durnas ir gan smaikštus, bet visada turi tą tokį debesį sekantį ir niekad nesijauti pilnavertis. Kiekvienam savas iššūkis ir kelias šiam gyvenime.
Ryčka? 😀
Ne...
O kas su rankomis? Pirštai?
Labai sunku kažką patart kai nesu patyręs kažko panašaus. Gal pradėsiu nuo mini prisitatymo, man 31, laikau save gerokai maźiau nei vidutiniškai patraukliu, beveik pastoviai kompleksuoju dėl įvairių dalykų pvz. odos, nosies, apskritai išvaizdos, o prie viso to esu dar ir užkietėjęs intravertas, todėl draugų, socialinio gyvenimo ir draugų tikrai ne kalnai, o mintis apie antrąją pusę jau kaip ir palaidojau. Tai tiek trumpai apie mane. Visu šituo norėjau pasakyti, kad nesi viena, visi žmonės turi kompleksų ir būdų kaip save nuvertinti. Tu minėjai, kad žmonės tavęs vengia, bijo ir panašiai. Mano nuomone, tai tik tik labiau baimė ir nežinojimas kaip elgtis bunant šalia tavęs, nes aš pats irgi būčiau šiek tiek pasimetęs nes nežinočiau kaip reikėtų bendrauti ir neužgaunant tavo jausmų ir nepasirodant kaip keistuoliui. Na bent jau mano nuomonė tokia. O dėl bendravimo, tai manau, kad čia tikrai netrūktų 20-35 metų amžiaus intravertų, kurie tikrai būtų laimingi jei atsirastų tokia komunikabili, judri ir įdomi mergina kuri priverstų juos išeiti iš komforto zonos ir pamatyti šiek tiek pasaulio. Tiesiog Lietuva yra gana susikausčiusi šalis ir dauguma tiesiog nežino ką daryti, kai pamato kažką neįprasto ir jiems reikia laiko priprasti prie to. Ir apskritai žmonėms reikėtų baigt vaikytis tų top 5% gražuolių, kurie visur matomi, išvaizdos. Jie irgi turi pakankamai problemų, juk tikriausiai ne be reikalo gana nemaža dalis įžymybių nusižudo, vartoja narkotikus ir panašiai. Nors pavyzdžiui eiliniam žmogui, iš šono jų gyvenimas yra kaip pasaka.
Labas, mane slegia man traumos iš seniau.. Dėl bendravimo, gal tikrai kitiems sunku būna prisitaikyt, man kartais baisu, kad per blogus epizodus galiu atstumt žmones, bet noriu tai keist ir ugdyt tuos dalykus. Mažiau bijot 😀 ir overthinkint. Tiesa, kad net labai gražūs žmonės turi bebėproblemų,bėkiekkiekvie
Bėdų nepasaint , kaip rodo save soc medijoje.. soc media ir toks dalykas, kuris gali šviest, bet , tuo pačiu, per jį galima desperatiškai pradėt lygiuotis ir nuprotėt. Tam gerai balansas.. Reddit? Man patinka, nes bendruomenė plačiai mąstanti ir faina atrodo, labai džiaugiuos , kad prisijungiau čia. Lietuva dar gan susikausčiusi, bet su laiku išlipsime iš to
Dėl to švietimo soc. medijoje nelabai norisi sutikt, nes dauguma viską daro dėl populiarumo ir pinigų. Bando išnaudot žmonių silpnybes žadėdami vos ne stebuklus pradedant naudoti tam tikrus produktus, kas giliau pasidomėjus, dažniausiai yra visiškas melas. Nesakau, kad soc. tinkluose negali surast visiškai nieko gero, bet mano nuomone apie 95% visko ką matome yra tiesiog marketingas ir viskas. Prieš pradedant kuo nors tikėti reikia gerai pasidomėti ar ten yra bent šiek tiek tiesos. Juk pagalvojus iš kitos pusės niekas dykai neduos nei labai naudingų patarimų, nei kažkokių savo sėkmės istorijų nes tada vienaip ar kitaip susikurtų sau papildomą konkurenciją. Manau Reddit žmonės tiesiog jaučiasi laisviau nei kitose platformose nes čia nėra perdaug asmeninės informacijos bei beveik 100% iśvaizda paremtų populiarumo reitingų. Be to, kadangi čia nelabai eina surinkinėt pletkus apie draugus, gimines ir kaimynus, tai pasitaiko ir daug mažiau nesąmoningų, visiškai atbukusių žmonių komentarų. Nežinau kaip atrodo kitiems, bet ginčijimasis ir savo tiesos įrodinėjimas fb komentaruose tiesiog parodo koks žmogus yra bukas.
Na senų tarumų tikrai gali būti gana sunku atsikratyt. Dėl atstūmimo, jei žmogų nuo tavęs atbaido kelios blogos dienos ar blogi epizodai, kurių, vienaip ar kitaip, tikrai turi tikrai kiekvienas, tada tokių žmonių kaip ir nelabai reikia šalia. Taip, visiškai sutinku, kad overthink'inimas tikrai didelė žmonių bėda, nes vietoj to, kad kažką darytų, tiesiog permąstyto viską n kartų ir taip praleidžia nemažai progų. Šitą kuo puikiausiai žinau ir pagal save
O kodėl manot, kad esate mažiau , nei vidutiniškai patrauklusv
Internetas taip sakė 😄 bet jau paklausei lyg man butu 51, o ne 31 😅 O jei rimčiau, tai tiesiog patirtis visokiuose soc. tinkluose ir pažinčių programėlėse, plius įvairūs kompleksai. Suprantu, kad visur visi vaikosi tų 5-10% gražiausių ir populiariausių, bet mano savivertės tas negelbsti.
Kažkodel itariu, kad nera ten viskas taip blogai, tiesiog tai privede prie žemos savivertes
Nežinau, ilga istorija, sunki , dabartinė vizija savęs prasta. Kalbu bendrai strangeriams, nes kartais net tai atrodo lengviau, lengviau net nepažįztamam gyvai ar negyvai papasakot, nei kažkam , kas žino mane. Akmuo didelis
Tam yra psichologija arba dar geriau psichoterapija. As rasiau ilga komentara, pasikartosiu. Ne veide problemos, o saviverteje. Taip. Kreivas veidas nepadeda kelt savivertes. Na bet yra kaip yra. Turbut vienintelis kitas variantas apart ismokimo save mylet kokia esi yra nebent plastines operacijos sutvarkyti defektus. Bet yra nesamone siulyti operacijas zmogui kurio veido mes nematom. P. S. Zmones tyciojasi is visiskai visko. Ignoruok, tie kurie tyciojasi greiciausiai patys yra kompleksu kratinys ir nezino kaip su tuo tvarkytis. Ju tau tavo gyvenime nereik.
Bet jei bus face reveal, tai patagink :D
Prisijunk i kovu menus!!! Rasi visus atsakymus, ten zmones dauguma savo noru eina veida padaryt negrazesni. :D .
Galvojau apie tai 😀
Esminiai 2 dalykai butini susirast antra puse: pasitikėjimas savimi ir bendravimas su naujais zmonemis. Sitas galioja visiskai visiems. Skaiciau kituose komentaruose kad tas veidas yra tiesiog kreivas. Na ir kas. Zmones ir apdegusiais veidais susiranda antras puses. Tau ne koncentruotis i antros puses ieskojima reikia, o pirma ismok save mylet. Visi mes turim tu kompleksu del vieno ar kito. Nera tobulu. Kiekvienas su savais kabliukais. Life sux, it's unfair, but you have only one. Eik sypsokis, daryk viska kad tau paciai butu faina daryt ir pati nepastebesi kai prades su tavimi kazkas kartu eit gyvenime. As cia labai rimtai. Pasitikejimas savimi ir sypsena yra stebuklingi dalykai. Turiu kruva gyvenimisku panasiu pavyzdziu kuriuos galeciau duot, bet jau tingiu typint xD
Labu, jei norėsi ,parašyk privačiai, mielai išklausyčiau. O šiaip stengiuos dirbt su savimi, tik šiuo metu labai važinėju Amerikietiškais kalniukais , ups and downs
O šeip jei labai rimtai, norėčiau pamatyt tamstos veideli, nes sorriukas bet negali but taip viskas blogai, daznas atvejis nežymi kūno dismorfija ir psichologinis aspektas blogesnis už fizinį 🙂
O nesityčiosit iš manęs..? Nes bijau tikrai
Tai gali viršutinę dalį nuslėpti, kad nebūtum atpažinta
Neatsakau už visus, bet asmeniškai nebe tas amžius patyčioms 😊
Nors ir neturetum deformaciju vistiek surastu kazka kita, taip jau yra cia. Visokiu bus, kurie bando ieskoti kitu trukumu. Neleisk tam taves susbadyti
Nebutu ta skonpeksas toks skaudus ir kainaves potraumini
Sveika, man su zandikauliu buvo tas pats ypac paauglystes pradzioje .. kiekviena miela diena ziuredama i veidrodi norevau nusizudyt del svorio ir negrazaus veido . Svori numeciau o veidas toks ir liko . Susigyvenau su veidu dabar kelinti metai del krutines kompleksuoju irgi kiekviena diena ziurint i save nuoga galvoju kaip noreciau nusizudyt del siuolaiksku grozio standartu…😞
Merginos turinčios mažas krūtines yra pranašesnės, nes jas apkabinus esi arčiau jų širdies.
Vistiek kokius turejau papus o dabar galima sakyt lenta…
Mergyt, dar vienas dalykas… grožio standartai visąlaik keičiasi. Kai buvau vaikas, paauglė, madoje buvo smulkios, kūdutės merginos… dabar madoje didžiulės šiknos ir papai, netgi apkūnumas šioks toks. Viskas žiauriai keičiasi, o praėjo gal tik 15 metų. Tau su amžiumi dings noras atrodyti kaip nukopijuota instagramerių versija. Norėsis atrasti savo stilių, savo unikalią išvaizdą :) to ir linkiu, nesiparink.
Ačiū 🥰
❤️
Ir stiliai ir poziuriai tie patys keicias..
Pvz, as manau, kad niekas kartais neatstos , jei veido nebus, o kartais manau , kad cia saviverte dauzo mane , nu zodziu
O kas su krutine? Kaip zmones i tave reaguoji? Daug overthinkini del to?
Tiesiog tau reikia išsirinkti tinkamus žmones. Svarbiausia gyvenime rasti tinkamus žmones. Ar vietas kur manai gali pritapti. Tada turėtų tos visos vidinės problemos susitvarkyti. Ir svarbu nekreipk dėmesio kurie tave atstumia. Jie neverti tavo dėmesio.
Turiu savo ratą ir gerai, tiesiog žinau, kad dauguma atveju liksiu atstumta visų žmonių dėl traumu. Esu nevykusi bendrautoja
Nu jei yea depresija ir kompleksai, nederėtų aiškinti kad vidus gražus. Čia šiukšlės, ne dėl OP kaltės, bet tvarkymasis su jais 100 % sunkus darbas, kurio už OP niekas nepadarys.
Esu aplinkoje turėjęs vieną merginą deformuotu veidu, iš elgesio atrodė sveikai ir žmonės su ja noriai bendravo. Daugiau nei žmonės bendrauja tarkim su "nedeformuotais" intravertais
Ir kokio ji charakterio buvo? Gal labai faina pati is saves
O siaip nezinau, vidiniu nemazai problemu, gal is ties vidus yra geras, bet chaotiskas labai
Senelyzai, noreciau ka patart bet zinot Mano patarimus....
Na ??:D
Gymas/geimingas 🤭🤭
Pasidalinsiu apie savo patirtį, kas padėjo suprasti gyvenimo vertę (arba prasmę). Na pirmiausiai, kitų "nuomonės ar požiūriai" atrodo baisiai, bet juk čia tik mūsų vidinė nuostata su kuria reikia, kažkaip susitvarkyti. Kuomet galvojau, ką kiti "pagalvos" (kaip atrodau, ką darau) tai būdavo nedrąsu kažką pradėti ar išeiti į lauką ir jaučiausi suvaržytas. Bet juk niekas nėra priėję ir nesakė, o žiūrėk tu toks ar kitoks negu va anie žmonės. Jau nepamenu, kada persilaužiau, bet jaučiuosi, kad toks skydas tikrai padeda ir gyventi yra daug lengviau. Kitas etapas buvo įvairios savanorystės. Labiau esu padėjęs Maltiečiams, bet kažką ir Caritui esu prisidėjęs. Ten visur tiesiog šilti ir veiklūs žmonės. Vežiodavau daugiausiai sriubas - pasirinkau dėl aplinkybių, bet ne vien tik tokią veiklą galima savanoriauti. Džiaugiuosi, kad teko prisidėti prie Maltiečių, susipažinau su daug įdomių žmonių ir suprarau, kad pagalba (plačiaja prasme) kitiems žmonėms tikrai užpildo mano vidų prasmingais darbais (ko negali palyginti darbdavio ir darbuotojo santykiais). Nepykit daug prirašiau ;) sėkmės
Viskas ok, man patinka , kad cia zmones raso tiek savo patirtis, tiek nuosirdzius patarimus. Manau, kad Reddit yra visai sauni platforma , kur galima diskutuoti ivairiomis temomis, nebaisu pasipasakot , apsikeisti isgyvenimais, bei gaut patarimu
Dziugu, kad dalinies
Kiek metų savanoriauji?
Labai nuoširdus tavo tekstas, ačiū kad pasidalinai. Nežinau ar kitiems taip, bet man kai žmogus artimas patampa, tokie paviršutiniai dalykai praktiškai nebeturi reikšmės ir jų net nebepastebiu. Bet taip tik jei žmogus yra pozityvus, charizmatiškas ir neprimena nuolat savo netobulumų, nelaiko savęs aukos vaidmeny. Aišku čia priklauso nuo individo, yra paviršutiniškų žmonių. Tikrai ne visi tokie, tikiu 100% kad pavyks rast bendraminčių ir teigiamą socialinį burbulą. Ypač turint omeny kad paminėjai žygius ir pnš kaip interesus. Čia kasdieniam gyvenime susirupine esame paviršutiniais dalykais, bet prie gamtos išblėsta tokie dalykai, prioritetai pereina į zmogaus charakterį, patikimumą, pozityvizmą, kūrybingumas, ir pns. Taigi jei kažko ieškai, tikrai rekomenduoju aplankyt vietinių žygeivių klubų. Jei Vilniuj tai VUŽK, jei Kaune tai butinai aplankyk KTU klubą "Ąžuolas". Aišku reikia turėt omeny kad čia ir darbas su savimi labai padėtų. Geras papildinys gyvenime būtų visokios meditacijos, gongai ar net tylos stovyklos. Rimtesniu keliu rekomenduotina psichoterapija, padeda šitais ir daugeliu kitų klausimų. Kas žino, gal visgi problema paaiškės visai ne išvaizdoj. Dar yra visokių socialinių "klubų", kaip "Emma" Kaune. Ten visi nestandartinį kelią eina gyvenime, tai jaučiantis "kitokiam" gali būti geras variantas. Iš bėdos galima dar pagalvot apie religines institucijas. Aš ateistas bet galiu įvertinti kad jose yra itin stiprus bendruomenės ryšys ir puikiai tiktų šitai situacijai. Na, nerekomenduočiau šiaip, nes yra problemų su tuo, bet siekiant atrasti "priimančių" žmonių grupę tai būtų greičiausias būdas. O šiaip jei nori gali parašyti man, pahangoutintume! Vis kažkas naujo Gero tau kelio, sėkmės!
Labas, tiesiog , manau, kad čia puiki aplinka tam, tad ir dalinuos :) Nežinau, lengviau pasidarė, smagu, kad ir bendraminčių ir tų, kuriems rezonavo viskas kaip man atsirado . Dėl ,,Emma” nežinojau, tačiau pasidomėsiu, nes kartas nuo karto apsilankau Kaune ir galvoju,kad būsiu savaitgalį. Labai pildo naujos žinios, taip pat diskusijos ✨😇 tada pamiršti ir juodulius. Šiaip norėčiau, kad ne vien aš, bet ir kiti daugiau kalbėtų apie slegiančius dalyk
Dalykus , pasaulis būtų gražesnė vieta
Kadangi mano acc, dar nelabai aktyvus , negaliu parašyti, bet mielai padiskutuočiau
Pats žvairas ir spoguotas sėdžiu
O gal ne?
Būna net fiziškai skauda dėl tokių minčių... Norėčiau, kad gyvenimas sukirstu kelius su autentiškais žmonėmis. Koks skirtumas ta išorė, kai vidus supuvęs. Linkiu to paties.
Tikiuos pavyks
Labai to tikiuos
Pas mane ir kreivas šleivas veidas, žiūrai i veidrodrį, kaip ir tiesus. O jei darai foto, tai kreivumas atsyk atsiranda didelis, o jei dar pasidaryt akis lazeriu, tai visi pamatys kreivą veidą, bet px.
O žmonės nieko nesako dėl to?
Neapsikraukit ir ieškokit panašių žmonių ,nes iš kitų žmonių gausit tik mandagumą ir nieko tikro
Tai taip, išprusęs žmogus nepasakys, va , tu baisi.. kaip ir draugai nesakys, nors tai žinos, buvau susipykus su geriausiu draugu, nes pasakė, kad aš tiesiog išskirtinių bruožų ir nebaisi, o aš atkirtau, kad esu monstras. Jie to nesako, nes velniškai mandagūs yra ir nenori skaudint, kaip dauguma, kurie čia atsakytų pamatę mane, sakyt, jo , viskas ok, mmm, bet žinai, nu , negali gi skaudint žmogaus.
nepasakok
Nekomentuok.
Labas, žinau, kad nepopuliari nuomonė bus, bet plastinės operacijos tau gali padėti, jeigu nori to populiarumo ir jautiesi dėl to nepilnavertiškumo kaip nesavo kūne, ir atstumta. Deuce Bigalow: Male Gigolo filmas iš esmės daug ką pasako šita tema, linkiu tau rasti teisingą kelia, džiaukis mažais dalykais. Pirmos 5 sekundės svarbios labai, bet per 5 metus galima priprasti prie daug dalykų, manau žmonės kurie su tavim gali praleisti 2 savaites pripranta prie tavo veido ir kūno. Jeigu santikis limpa ir prilimpa santykis gali tęstis visa gyvenima. Neprarask vilties. Tikrų žmonių dar liko tik jų reikia paieškoti.
Na , taip viskas įmanoma, tik svarbiausia yra tikėt, bet kartais prarandu viltis. Noriu dirbt su savimi ir tikėtis, kad bus geriau
dokkodo. aš gal ir nesu baisus, bet mano charakteris toks, kad nepernešu daug dalykų. dokkodo. išmoksi gyventi. jau belekiek laiko vienas, be draugų. VIENAS. arba darai vienas arba išvis nedarai. Siūlyčiau paskaityti V. Zeland knygas, rasi stiprybės savy daugiau. Sėkmės!
Bandysiu bandysiu. O vienam paprasčiau ar žmonės neįtinka? Ačiū!
Jei veidas turi deformacijų, galbūt įmanoma operacija? Jei léšų trūksta, galbut per veidofondas.lt
Ooo, veidofondas.lt , nežinojau, kad toks saitas yra
Reiks pabandyt
Galbūt yra kažkokių gudrybių (angl. hacks) kaip pavyzdžiui tatuiruotės, auskarai ir makiažas, kuris kažkiek sprendžia tavo problemą? Taip pat plaukų šukuosena... Pvz įvedus Google "face veil" galima rasti kažką sau. Pandemijos metu dėvėjome kaukes. Ar kos tau padėjo jaustis geriau? Ar veido slapstymas tau priimtinas?
Nepatiko, kaukės, nes karšta su jomis būdavo, bet patiko, nes niekas nematė mano veido, tik akis ir viskas
Minimaliai sprendžia
Yra be makiažo ir su nuotrauka, galiu atsiųst palyginimui, Bet į pm
Tattoo daraus, bet minimaliai, ateity jų žadu daugiay pasidaryt
Face “veil” - variantas, tik klaysimas, ar darbas leistų tai
[удалено]
Parašykit
Nerodysiu čia savęs, bet galiu atsiųst iš meet your twin stranger savo prototipą
Real me pm
https://preview.redd.it/1jdpbhug1l3d1.jpeg?width=850&format=pjpg&auto=webp&s=1dd296375f2dde446ce85cf7068278bdb225ddf9
Aš tai tiesiog nustojau stengtis daryt kažką dėl kitų žmonių. Gali daryt ką nori bet visiems neitiksi nesvarbu nei kaip atrodai nei ką turi. Gyvenu pats kaip noriu ir darau kas man patinka, aišku draugų ratas mažas kartais net ir mažėja bet bent jau nereikia rodyti kažkokio fake veido ir emocijų bandant kažkam įtikti.
Įtikimas kažkam - yra pats prasčiausias dalykas koks gali bebūt :D
[удалено]
O kas būtent savyje nepatinka? Gal rakursas netinkamas ir tiek ir pats save teisi perdaug. Dėl porų taip , dažniausiai būna panašaus looks , baisesni bendrauja su baisesniais, nes vienintelė galimybė būna tokiems . Charizma gali padėt, bet jei kitas nusiteiks tai priimt , žodžiu
Atrodai labai faina ir draugiška, kuriam mieste gyveni? Norėčiau pasikalbėti, gal rastųmėm ką paveikti kartu, jeigu norėtum, gali parašyti, lauksiu😊
Parašiau :)
Nu