Tiesiog, jei tau viskas gerai ir esi laimingas, neturi jokiu problemu, tai nesiskundi ir neieskai pagalbos internete. Tas pats ir su kitais subais, jei esi geras programuotojas kuris turi atsakingas pareigas, tai nerasineji postu, neverki, nesiskundi kaip sunku surast darba ir kokia rinka sudina, nes tam nera priezasties. Tas pats ir su santykiu temom ir socialinem.
Problemu turi visi ir visada. Klausimas, kaip su tuo tvarkaisi. Esu programuotojas, nesiskundziu pinigais ir siaip gyvenime nemegstu skustis, bet problemu turiu tiek pat daug, kaip ir po studiju, kai neturejau nei gero darbo, nei savo busto. Tada buvo vienokie sunkumai. Dabar kitoks galvos skausmas. Ne karta teko patirti krize, keisti profesija, bet niekad nedepresavau ir neverkiau, kaip viskas chujovai. Tiesiog zinau, kad isgertas alaus butelis neispres mano problemu.
Iš išorės negali pasakyti kas turi, o kas neturi problemų. Tačiau kai kurie pasirenka kažką keisti, o kitiem užtenka papostint reddite, gauti gailesčio, ir toliau gyventi xujova gyvenimą už kūrį jie patys atsakingi.
Kad ir tie programuotojai - jie negimsta mokėdami programuot. Tie kurie stengiasi gauna darbą, tuo tarpu yra tų, kurie tiesiog kaltina rinką.
Postas neskirtas žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę ar turi sunkią depresiją. Apie tai nekalbu. Nereikia visko prie to pritempti. Užjaučiu tuos, kurie kovoja su dideliais vidiniais demonais.
Skirtas tiem, kurie ateina išreikšt savo kasdienį nepasitenkinimą internete ir nuoširdžiai tiesiog klausiu, kuo žmonės skundžiasi.
Biški apie mane, tėvas alchoholikas užaugino motina. Mokykloje iš manęs tyčiojasi, mane spardė, daužė, spaudė. Vienu momentu mane vaikėsi gal 20 ar 30 vaiku. Kiekvienas norėjo man ispirti ar kitaip užgauti. Tu tiesiog neužaugi normalus po to. Praleidau ne vienerius metus kambarį užsidaręs bijodamas visų. Būdavo momentu kai negaledavau net į gatvę išeiti be keiksmažodžių. Viena karta bandžiau kažką mylėti ji buvo liaudiškai sakant "5/10 boba" kuri labai man patiko. Bet ji pasirinko Chada vietoj manęs. Jis ją dulkino gal keleta mėnesių paskui metė. Ir kaip ji verkė kad ją paliko, aš žinau nes buvau tas emocinis tamponas jai. Bandžiau nuryti išdidumą ir vėl būti su ja vien, kad matyčiau kaip ji glamžos su kitu bernu mokyklos koridoriuose. Greitai supratau aš niekad nebūsiu geras/tinkamas kažkam į poras. Man jau per 30 nesu gyvenime turėjąs santykių ir dėl to jaučiasi labai insecure viską matau per tą prizme nuo mano pirmo bandymo. Neturiu socialinių įgūdžių matyt dėl to nesusiradau gero darbo. Bandau kažką keisti, einu į sporto salę, terapija, bandau susirasti veiklos, pamažu žiūriu geresnio darbo. Bet gyliai viduje jaučiu tai yra beprasmis reikalas nes aš neturėsiu to gyvenimo lyg man būtų 20 ar santykių kuriuose galėčiau jaustis pilnavertiškai
Tradiciškai, vyrų ir moterų gyvenimas tikrai ženklai skiriasi, tai galiu tik iš savo perspektyvos pasakyti. Irgi esu turėjus etapų, kai neišeidavau iš namų, buvo sunku net sakinį pasakyt kokiam pokalby, nes galvojau, kad niekam neįdomu ir I should just give up. Antra pusė yra palikus dėl kitos, reikėjo laiko išsigydyt žaizdas ir vėl pasitikėt. Tačiau pasakiau sau, kad nenoriu taip gyvent ir pasiduosiu tik tada, kai jau tikrai būsiu viską išbandžius. Atsiribojau nuo toksiškos aplinkos, pradėjau daug investuot į socialinių įgūdžių tobulinimą, atradau hobį ir kažkaip viskas pradėjo keistis. Ne iš karto, bet po ~7 metų nuolatinio darbo su savim, galiu pasakyt, kad gyvenimas gali būti gražus ir įdomus, nors ir ne tobulas.
Džiaugiuosi, kad bandai kažką daryt dėl savo gyvenimo, tik nepamiršk, svarbu pakeist ir savo vidinius įsitikinimus - tu esi vertas būt laimingas ir jaustis pilnavertis. Nesi kaltas, kokioj aplinkoj gimei, bet gali pasirinkti kokioj aplinkoj gyvensi.
Labai džiaugiuosi, kad eini į terapiją! Labai norisi tave apkabinti ir nuraminti. Labai gerai, kad ieškai naujų dalykų. Patikėk vėliau su savo įgūdžiais (empatijos, finansinio saugumo valdymo, atsakomybės ir pan.), o ypatingai prasikasti kelią su tokia patirtimi yra ką veikti ir tai yra fck respektas. Kiti iš tavęs mokytis norės, kai tu pagaliau atrasi sunkiu darbu savo vietą. Jei ta pana būtų su tavo patirtimi matyt tiek nesiektų, kiek tu! Nes naudotis vaikinu, tam, kad turėtum pasitikėjimo savimi, tai yra ypatingai silpno žmogaus požymis.
Manau savęs išgailėjimas užtruks, bet vėliau būsi Fck beast!
Pamiršai gale parašyti - Paulo Coelho. Aš nesuprantu, ar jūs rimtai tikite visomis šitomis sapalionėmis, kurių prirašėt? Skaitant atrodo, kad būtų paimta eilinė banali citata iš kokios nors "Milijonierius rytoj: paprastos dvi taisyklės kaip tapti turtingu dvasiškai ir finansiškai" šūdknygės.
Nelabai supratau, kodėl ši ironija man parašyta. Plius matosi, kad neskaitėte tų milijonierių knygų, nes ten kitaip rašo :) Mane užknisa, kad lietuviškam reddite tik visi negatyvūs, viskas blogai ir dar kitą žmogų, kuris gerai savyje jaučiasi dar nudownint reikia. Prašau man nebeatrašyti.
Nesakau, kad neverta eiti į terapiją, bet turėk omenyje, kad terapeuto tikslui uždirbti pinigų, reikia ne išspręsti tavo problemas (nes tada nebevaikščiosi), o priversti tave pasijusti truputį geriau po apsilankymo.
Iš to, ką rašei, man atrodo, kad tau reikia vieno dalyko - atsikratyti aukos mentaliteto. Išsiplauk galvą, nusipirk gražių drabužių (taip, 'maroziškų' ir pan.) ir bendrauk su moterimi tikėdamas, kad esi jos vertas
"Emocinis tamponas"- turi rasytojo gyslele, blemba,gerulis issireiskimas 😂 siaip esi teisingam kely, viena diena pamatysi save is naujo, reikia tik laiko. Del "gero zmogaus" sutinku, mano mociute sakydavo: geras reiskia durnas,- kas nori, tas naudojasi.
30 geriausias laikas vyrui ieškoti moters, nes ir moterys į tokio amžiaus vyrus labiausiai žiūri, plius abu jau dažniausiai pakankamai subrende būna ir santykiu mezgimas buna mažiau dramatiškas.
Bet šių laikų dating realybė tokia, kad dažniausiai pralaimi jei investuoji viską į vieną žmogų, turi bent 2 variantus turėti. 1. Tam, kad nebūtum reiklus ir nekurtum iliuzijų aplink vieną žmogų, nestatytum jo ant pjedestalo 2. Tam, kad galėtum palyginti 3. Nes žmonės persigalvoja ir pabėga. 4. Nebijai taip prarasti ryšio. Galbūt buvai emocinis tamponas, bet tavo klaida buvo ir ta, kad tikėjaisi, kad su tavim mergina draugaus tik dėl to, kad esi jai geras ir mandagus. Gerumas ir mandagumas yra mažiausias minimumas ką žmogui turi duoti santykiu metu. Greičiausiai tau trūko pasitikėjimo savimi ir flirto. Šiaip tikrai dar nevėlu pabandyti iš naujo, neleisk, kad debilai ir traumos iš praeities įtakotų tavo ateitį, siek vizijos.
Juokingiuosia tai, kad ji irgi sakė, kad esu "geras žmogus" kuris iš jos nesijuoks todėl ji ir išsiliejo ant manęs. Dabar kai kas nors pasako, kad esu geras žmogus priimu kaip įžeidimą
Su gerumu viskas gerai, jei visi galvoja, kad esi geras žmogus tai yra pliusas, blogai kai pradeda kiti naudotis tuo gerumu ir tokiem žmonėm nenubrėži jokių ribų, tada tampi "geruoju pastumdeliu". Pvz. Skolini pinigus vėl ir vėl kokiem pizdukam draugeliam kurie niekad negrazina, padedi panai jos projektini darba rasyti, kol ji tusina su kitais. Tokie ir pansus veiksmai atsiranda, is savim nepasitikejimo, bandymo itikt kitiems vardan atlygio, draugystes, bet tai niekad neveikia, nes jei nori sukurti romantinius santykius ar stiprius draugystes rysius, pirma turi atsirasti pagarba.
Asmeniskai as vadovaujuosi 3 taisyklemis. 1. Gerus darbus darau, tik tada jei to pats tikrai noriu, o ne, kad sukurciau kazkoki ivaizdi ar labiau patikciau kokiam zmogui (Savanoriavimas, aukojimas, pagalba likimo nuskriaustiems, pagalba artimiems)
2. Visada kai bendrauju su mergina, aiskiai parodau jai, kad mano tikslas yra romantiniai santykiai, o ne draugiski (jokiu uzuolanku ar zaidimu saugiai, direct approach, ji turi zinoti kad ziuriu i ja kaip i potencialu partneri)
3. Dazniau sakyti "NE". Jaunysteje nemegdavau nuvilti zmoniu, daznai pagelbedavau, dabar isiklausau i save ir jei man tai kelia diskomforta drasiai sakau NE. Zmones nepradeda taves nemegti ir pradeda gerbti, nes mato, kad turi ribas ir nuomone.
Man dar užteko proto nebūti tuo pasdumdeliu kuriuo žmonės naudojosi. Bet nesu tikras dėl antro punkto ar neatrodytų per daug creepy jai tai pasakyčiau susipažinęs su kažkuo?
"-Labas, pasirodei labai simpatiška (ar koks kitas komplimentas) aš (vardas), tada small talk dalis ir pasiūlai -gal norėtum kartu nueiti į X paveikti Y."
Aiški intencija ir taupo laiką. Blogiau kai bandai "susidraugauti" mėnesį laiko ir tada perlipti į romantiškąją pusę. Geriau iš karto reject gauti ir ieškoti toliau, nei žaisti žaidimus ir vaikytis paną kuriai tu neįdomus, o ji bando mandagiai išsisukinėti.
Aišku visada reikia dėmesį kreipti į aplinką ir kontekstą, jei ateisi į sporto būrelį ir pirmą dieną pradėsi agresyviai visas kabint, tada tikrai bus Minedo lygio creepy. Bet jei bare priėjus užkalbini, tai viskas ok.
Man bent jau veikė ši formulė, kartais į savaitę turėdavau po 2 pasimatymus, ne su visom buvo chemija, šiuo metu džiaugiuosi, nes tikrai sau faina žmogu radau.
Blm paskaičiau ir panašu jog daug ko bendro turim, mano tėvai buvo narcizai, poskyrybų gyvenau su motina kuri buvo dalbajobė, visada yik kritikuodavo mane kad jai tokį sūnų gėda turėti, daug dirbau nes buvau spaudžiamas, kai ji prilakdavo tai ir myždavo virtuvėj ant grindų ir nuogais papais po kiemą bėgiodavo isterikuodama, kitiems žeimos nariams irgi buvau tik grindų kilimas, mokykloj buvau klasės klounas, kitų klasių mokiniai nuolat prieš mane smurtaudavo, buvo tokie pasportavę, kartais atėsdavo už nieką keliese pasigavę, apie mergas negalvojau labai ilgai nes ir pats supratau jog buvau lūzeris ir joms nepatinku, didžiają dalį gyvenimo rinkausi būti atsiribojęs nuo kitų, šiaip yra sakoma jog esu išvaizdus ir uždirbu normaliai bet jaučiu jog mano šūdina asmenybė yra atstumianti. Apskritai esu beveik 32 bet su žmonėmis sakyčiau bendrauju gal tik kokie 6m ir nepasakyčiau jog užmezgiau kažkokių ilgalaikių stabilių santykių, nors periodiškai būna kažkokių nuolatinių bendravimo partnerių, bet tai kažkada baigiasi...
Pastaruoju metu tikrai beturiu ooreikio skūstis, gyvenimas ne pats geriausias bet su pastangom eina teisinga linkme, manau nebesijaudinu baisiai bendraudamas su žmonėmis, nors ir mano lūkesčiai ties tuo sumažėję, gal dėl yo ir neaijaudinu, pastebėjau jog tie gilesni santykiai dažniausiai man baigiasi liūdnai o paviršutiniški ne visada yra beprasmiški, kartais vien su kažkuo susitinkant diena pagerėja, kai per daug neteikiu prasmės visokiems intymiems santykiams faliu daugiau laiko skirti asmeniniam tobulėjimui, projektams ir darbui..., kuriuo beje anksčiau buvau nepatenkintas, bet panašu jog žmonės vertina na nano kompetenciją, tad nėra jau taip blogai.... Būna gerų dienų, būna prisigeriu ir visą dieną nelipu iš lovos.... Gyvenimas yra visoks, svarbu, kad daugiau žingsnių į priekį nei atgal ir viskas gerai bus....
Skaičiau tavo istorija keleta kartų, bet nežinojau ką pasakyti, bet kažką noriu pasakyti, negaliu palikti kabančio. Atrodo mes abu kalbam apie viltį ir kaip viena diena gyvenimas susitvarkys ir bus normalus. Nežinau kaip tu, bet aš gyliai viduje neturiu jokių vilčių ar svajonių. Aš nežinau ko aš noriu ir aš pavargęs kautis su savimi kiekviena diena
lol, tikrai nepatiri nieko ko aš nebūčiau dažnai patyręs ir net nekalbu apie kažkokius senus laikus...
Man tas "nežinau ko noriu" yra artimas dalykas, keletą savaičių atgal dėl to tikrai depresavau ir galimai tai atsikartos... šiuo momentu tiesiog esu susitaikęs jog gyvenimas kartais skausmingas ir tai nebūtinai yra blogai, tiesiog turėjau blogus santykius su skausmu... manau jaučiaus jog gyvenimas man kažką skolingas ir man tai buvo didelis stabdis, nes tai yra arogantiška nuostata nes gyvenimas nėra man nieko skolingas ir gauni tai ką pasiimi, nors tikrai didelėje gyvenimo dalyje gaudavau tai ko nenusipelnau, kalbu tiek apie gerus tiek apie blogus dalykus ir tai tikrai įtakojo tokį mąstymą... galiausiai pasijunti jog, tai ką gauni visiškai nepriklauso nuo to ką darai, tada meti visus savo tikslus ir pradedi nieko nenorėti nes kai nieko nenori nereikia nusivilti pralaimėjimais....
Ilgai gyvenau su tokiu mąstymu...
bijojau kažko imtis nes su kažko darymu ateina skausmas o jo aš visada bijojau..
Bet tiesiog man dabar aiškiau jog ta skausmo baimė yra vienintelis dalykas man skersai stovintis kelią...
Kas būtų jeigu priimtum visą tą skausmą ir išmoktum nekentėti dėl jo?
Kai pirmą kartą išgirdau kažką panašaus labai susinervinau, nes, tada atrodė, tai kokia tada prasmė gyventi? tam kad kankintis?
Ir dabar nevisai man tas limpa, bet su šita baime negali nieko siekti, nieko gauti, kažkuo rizikuoti gyvenime tai tikrai pats stipriausias stabdis gyvenime... taip ir santykiuose, nuolat galvojau, kodėl aš turiu imtis iniciatyvos, kodėl amžinai aš turiu būtiu atsakingas kodėl kiti negali manęs užkalbint ar dėl manęs keistis.... na visa tai yra arogantiška ir labai sunku paleisti...
Teisingas atsakymas yra, gyvenimas tau nieko neskolingas, kartais nutinka netaip kaip nori bet tikrai yra prasmė stengtis tai daro tikrai didelę įtaką ilguoju laikotarpiu... gi esi užstrigęs ir nenori, kad taip liktų, vadinasi turi kažkas keistis, per visą mano gyvenimą manęs niekas neišgelbėjo kai man buvo sunku, net jei buvo pagalba tiesiog jos nepriėmiau...
visi šitie pokyčiai man ilgas procesas ir tikrai manau bus nuopolių, bet verta...
Is savo patirties galiu pasakyti ,kad įmanoma sukurti gerus santykius net ir būnant traumuotam. Tie santykiai aišku niekad nebus kaip per filmus ir sakyčiau pirmas dalykas būtų nesitikėti to. Jeigu santykiuose neskaudinat ir nekenkiant vienas kitam tai jau yra labai gerai. Turi atrasti sau tinkamą žmogų. Greičiausiai irgi traumuotą, idealu jei galit vienas kitam tas traumas padėti gydyti ( nepermetant atsakomybės ant kito žmogaus). Geriausia yra bandyti, per daug nesitikėti, ir mokytis is klaidų ir per laiką atrasi kas tau tinka.
Aš tai supratau, kad elementariai nesu toks protingas, koks galvojau, kad esu anksčiau. Tiesiog bloga atmintis, galva veikia lėčiau, neturiu iškalbos, nesu juokingas. Todėl neuždirbu daug, neturiu daug draugų ir merginos neturiu. Nepasiduodu, bet nelabai sekasi kol kas.
Šitas postas yra grynas survivor's bias ir niūchina privilegijuotumu.
Ne visi gali sau leisti keliauti, neturi galimybės mest darbą, o ir aplinka gali būti ne pati geriausia. Jei save pakėlei už savo batraiščių, nereiškia, kad visi tą gali padaryti.
OP, vietoj mykimo apie "kokie jūs pesimistai" geriau šiek tiek savirefleksijos pasidaryk ir apmąstyk visas gyvenimo aplinkybes, kurios tau padėjo gaut kopėčias išlipt iš duobės, ir tada į tą lygtį įdėk tą faktorių, kad yra žmonių, kurie tokių kopėčių gyvenime negaus dėl aplinkybių, kurių pakeisti jie niekada negalės.
Labai romantiškas požiūris "viskas tik nuo tavo požiūrio priklauso!". Aha, yra koks žmogaus požiūris, kad nori nuosavo namo su žemės lopinėliu pomidorų pasisodint, bet turi neįgalumą ir darbo galimybės apverktinai mažos. Parodyk savo postą tokiam žmogui ir jis pasiųs tave nachui - ir jis bus teisus.
Juk dar pabrėžiau, kad suprantu, jog NE VISI gali mest. Yra ligos, reikia rūpintis artimaisiais ir pan. Aš ne apie juos.
Bet yra dalis žmonių, kurie skundžiasi, nes negali "bobos" susirast, neuždirba 3k į rankas ir pan. Ar tikrai nereiktų biški sustoti ir pagalvot, kad galžką gali pakeist savo gyvenime?
Sutinku, kad kai kurie dalykai - sėkmės reikalas. Bet jei galvosi, kad nieko visiškai negali pakeist, tai nieko ir nepakeisi.
Depresuoti - tikrai ne: buvo blogiau, nepatenkinti - faktas.
Buvau vidurinė klasė, bet prasidėjo karas ir dabar būto nuoma į mėnesi kainuoja tiek pat už kiek tėvai išsipirko jiems darbo pasiūlyta. Blem, nuomai reik atskiros temos.
Išlindo grupės dėl kurių galiu netekt darbo jei neplosiu rankutėm, nes jie rėkia garsiau.
Covidas ir rinkimai parodė kiek daug žmonių grynai šika ant Lietuvos ar svarbiau pelnas.
>bet skūstis ir nieko nedaryt
Greičiausiai neteko mėgint pakeisti Vatniką tėvą (Ir šis dar ne ultra) neįmanoma.
>pakeliaukit
Už ką???
>susiraskit kokį hobį
Tu matei Warhamerio 40K kainas? :D
>kuo jame džiaugtis
Mes džiaugiamės - tiesiog nerašysi gi reddite posto kaip nirvana pasiekiai palikęs submariną marmoriniame soste.
**Survivorship bias...**
Bliamba, pastūmiau visą šeimą badauti nes figurėlės kainuoja arklį ar du?
Bet aš pažymėtąs senelio Nurglo, jūsų badaujantis kūnai taps gėlynų kurį mes su meile prižiūrėsim.
Sveikas atvykęs :D
Apie '94 (tiksliai nepamenu) už 3000 Litų, sovietai jau žlugo bet darbovietes (Telekomas) praktikos dalinti(nežinau kaip užvadint bet arti to) būtus/sklypus dar kuri laiką tęsėsi. Tėvai turėjo du vaikus tai kiek padėjo gauti dvibuti, bet tie kas palaukė gavo sodų plotą prie Neries kiek atokiau nuo rajono miestelių.
Mano šeimai niekas butų nedalino (dar 1985), močiutė išsimokėjo butą pilnai dirbdama po 10h į dieną visą darbo savaitę (20 metų) siuvėjos darbą už visiškas kapeikas, kuris ir iki šiol yra mažai apmokamas (bent jau gamyklose).
O turėjo gauti, kaip ir visi su vaikais.. Bet skyrėsi anksčiau nei eilė gauti atėjo ir turėjo pati savo rankomis uždirbt tą butą.
Kiti seneliai irgi turėjo sunkiai dirbt panašius darbus, kad galėtų iš kaimo į miestus atsikelti - gyveno nemažai laiko (apie 3 metus) su 2 mažais vaikais 1 kambario bendrabutyje.. Tai žinai.
Tad ne visi, buvo apdalinti tais butais nemokamai.
Dabar kame problema, kad būstas jauniems tikrai sunkiai įperkamas, bet tuo pačiu yra ir paveldimas tėvų, senelių.. Nebent esi iš gausios šeimos, kur viskas bus pasidalinta. Tai vietoj verkšlenimo, eik dirbt, kur geriau moka arba kelk kvalifikaciją, jei nori tą sau atskirą butą užsidirbt...Nieko šiaip nėra už dyką.
Tai paklausk tėvo ar nedavė jis 'blato'? Ar nebuvo geri draugeliai su tais žmonėmis, kas pasirašydavo/sutvarkydavo dokus tais laikais? Gi nebe reikalo buvo didelė korupcija visur tais laikais. Maniškiai nebuvo tokie nagli,neturėjo ko pasiūlyt už tokias paslaugas.
Keliauti nebūtinai reiškias brangu. Ypač jaunimui. Pats dar Londone buvau savaitę tai bilietai pirmyn-atgal + hostelis beveik centre kainavo 100€. Ten į muziejų, kur prisivogta eksponatų iš viso pasaulio pilna ir dar nemokami tai labai gerai. Toliau jau kiek kur kaip valgysi. Taip tai [azair](https://www.azair.eu/) siūlau bilietams ieškotis.
Mano situacija dėl ko aš toks kokiu čia mus pavadinai.
1. Turiu labai stipria miego apnėja ir ji man griauna gyvenima, plius knarkiu kaip tankas ir garsiau. Tai uriu nuo mažens.
Ar ką dariau dėl to ? Taip, sakydavo, kad dėl svorio. Kai jau pradėjau skūstis tėvams dėl knarkimo.
Numečiau svori iki tokio koks yra sveikas mano ūgiui. Nepadėjo. Pasidariau tyrimus, padarė nosies operacija, bet pasirodo problema gerklėje. Lankiausi pas kelis specialistus. Dėja, nieko padėti negali, miego API per didelis, tiesiai šviesiai pasakė, kad jokia operacija nepadės. Nusipirkau ir ACPAP aparata, nepadeda...
Niekad neišsimiegu, visad pavargęs, sunku vairuoti o ypač kai reikia kokiuose mokymuose darbo sėdėti.
Jei reikia, visad galiu užmigti per max 5 min.
O kur dar problema? Tai labai šūdinau jaučiuosi, kai žmonės dėl manęs negali pamiegoti. Nesmagu kai žmonės pastoviai sako: Na bet kaip tu knarki, pamiegoti visiškai negalėjau.
2. Introvertiškas charakteris ir tai, kad man viskas atsibosta labai labai greitai. Patikėk, gyvenime jau išmeginau daug ką. Nebežinau net ko nemeginau... Na nemeginau dar nelegalių dalyku. Apart žolės ir kekšiu.
Bet jau N metų nei to nei to nevartojau ir nejau.
Tai va, štai dėl ko aš toks.
Taip, kad dariau viską ką galėjau.
Išmeginau N hobiu, sporto šakų, žaidimų, kelionių, gyvenimo kitose šalyse, terapiju ir pnš. Draugų turiu.
Nebeturiu nei jėgų, nei nori toliau kažką daryti, nes ištikro nebežinau ką daryti.
Pridėsiu dėl jautimosi blogai dėl kitų, kurie neišsimiega - kitam sub'e esu mačius nemažai komentarų, kad žmonos miega atskiruose kambariuose nuo knarkiančio vyro, ypač kai nori pailsėt prieš svarbią dieną. Visos sakė, kad atskiras kambarys neigiamos įtakos santuokai nedaro.
Kad pats pavargęs vaikštai - užjaučiu.
Man tokie kaip op pasakymai "gal reikėtų keist kažką" tai grynai Alex Monaco dvokas: "žmOgAu, aTsiBusK, sUpRaSk, kAd rYtoJ jAu nEbeBuS šiAndiEnOs...", dėkui blet, nežinojau :))
Jei tau viskas gerai gyvenime ir niekuo nesiskundi, nereiškia, kad tas pats ir kitiems. Daug kas iš mūsų tiesiog pavargę nuo survival gyvenimo. Dažnai nesiseka, depresija, nėra nei motyvacijos, nei jėgų kažką daryt, nes tiesiog pavargom nuo visko.
Kaip sakoma kol neatsistosi į kito batus, nesuprasi ;)
Na, kai kas nors laimingas, neina pasigirt laime i reddita, tai atrodo, kad visi tokie depresuoti ir nepatenkinti :D kartais gali ir paprastai issprest problemas, kartais ne. Pvz rast
gerai apmokama darba,
kad tau jis patiktu,
kad butu gera atmosfera
yra labai sdėtinga, dauguma siekia bent du is triju turet, bet vistiek bus kitas dalykas, kas gadins tau reikalus (arba neturesi pinigu, arba nepatiks darbas, todel kankinsiesi ir nenoresi i darba, arba bus toksine aplinka, kur net nieko nepadares busi kazkieno apkaltintas, ar ujamas).
Na aš šiek tiek įvesiu optimizmo. Aš užaugau labai smurtaujančioje aplinkoje. Tėvai turėjo pinigų, bet vienas iš tėvų mane kasdien po kelis kartus mušdavo, nekalbant apie žodyną. Tai aš tiesiog 18m baigus mokyklą susikroviau daiktus ir išėjau iš namų. Mokiausi inžinerijos ir dirbau vienu metu. 3kurse mental breakdownas prasidėjo visiškas. Antidepresantai, raminamieji buvo vartojami, kad gebėčiau baigti univerą. Iš prigimties esu labai nervinga, turiu labai daug nerimo. Laimei kad pradėjau dirbti darbus, kas man daug maž patinka, gaudavau iš pradžių mažai, bet vis mintyse galvojau, kad ateityje turėsiu daug patirties ir gausiu daugiau :) Gimus vaikams man prasidėjo kitas pykčio beeak downas, nes niekada neturėjau mylinčių tėvų ir buvo tiesiog gyvenimo šūdas pogimdyviniu laikotarpiu. 4m ėjau pas psichologę (jai milžiniškas respektas), kuri man padėjo išvaryti iš manęs demonus, nors ji man sakė, kad aš pati viską padariau, nes daug skaičiau, domėjausi, kaip tuos demonus išvaryti. Taigi nutraukiau ryšius su savo tėvais ir realiai pradėjau gyvent savo fainą gyvenimą. Man jie tarsi mirę ir man nuo to yra ant širdies ir dėl savęs daug geriau. Dabar siekiu kitų darbinių tikslų, mokausi po darbo savarankiškai. Liūdniausia, kad nieko neišmoksi taip greitai čia ir dabar, tad deja reikia daug pastangų įdėti, tad ieškau variantų, kaip išmokti dalykų efektyviausiai, o kai išmokstu, labai didžiuojuosi savimi.
Kas žino mano istoriją labiau iš draugių, tai manęs prašo patarimo, kas man atrodo weird, nes prieš tai, kaip šiukšlė jaučiausi. Tai galėčiau sakyti, kad atradau kelią, tik esmė reikia išmokti, įgyti tų įgūdžių, nes su problemomis visi susiduria, esmė, kaip kiekvienas jas sprendžiam.
Ir čia ne esmė ar moteris 5/10 ar 9/10, toks lyginimas žaloja ne tik to žmogaus kuris tai sako savivertę, bet ir moterų, kurių savivertė vertinama grožio balais. Comon.. moterys yra apie daugiau nei tokie balai.
Ar nepripratai prie raminamuju? Ar tebevartoji antidepresantus ar laukimo metu naudojai? Gal galima psichologes kontaktua i pruvata. Lankau 2.5 metu teraoija - negeriau
Good point, tai norėtųsi kažkaip feed'ą papildyt ir gerais dalykais.
Iš asmeninės patirties, geras, įdomus darbas įmanomas, jei quittini bullshit. Ne vieną darbą teko pakeist, kol radau kažką, kas patinka. Tiesiog dažnai žmonės susitaiko su šūdinom sąlygom ir nebando keist.
Žmonės, nebijokit keist dalykus, visada gali būt geriau 😊
Man dar netekę 3 šiuos kartu turėt, bet pritariu Tau, kad nereik bijot keist ar darbo ar kažko, kas nepatinka. Mano pirmam darbe buvo viskas taip toksiška, kad per kelis metus pasikaitė gal 30-35% darbuotojų (toksinis branduoliukas pasiliko, o kurie tai laikė toksiška arba išėjo arba buvo išmest). Mes su išmestais gerai sutariam, darėm neseniai meetą.. kažkaip juokais paklausė vienas, ar kas nors iš išėjusių išmestų pateko į prastesnes sąlygas. Nebuvo nei vieno, visi gailėjosi tik to, kad taip ilgai delsė išeit :) buvo viena darbuotoja taip bullinta, ir per viešus skandalus (ją apšmeižiant) išmesta, kad iki šiol stebiuosi, kaip ji nenusižudė.
Nes ne viską gali pakeist, kad ir kaip norėtum? Spėju esi in your 20s. Nieko, suaugsi pilnai, suprasi, kad pasaulis nėra rožinis. Ne viskas yra gėlytės ir vienaragių bezdalai. Kartais gyvenime susiduri su problemom, kurių pakeisti neįmanoma. O kartais tiesiog turi pabičint, kad rastum geriausią sprendimą. Normalu. Nors taip, yra nemažai ir visokių inceliukų kurie tik verkia ir visą pasaulį kaltina užuot atsisukę į save, nes asmeninė atsakomybė jiems yra nesuvokiamas konceptas. Realiai tu savo poste irgi bičini apie tai, kad kiti bičina. Ironic. Žodžiu, mažiau apsikrauk tuo, ką kiti daro ir susikoncentruok į tai, ką pati darai. Gyvenimas daug gražesnis ir mielesnis, kai nusispjauni į anonimus internete ir žiūri tik savo gyvenimo, kai dzin ką sako svetimi ir atsižvelgi tik į tų žmonių nuomones į kuriuos nori būt panaši kažkurioj srity. O visa kita- tik atmosferinis triukšmas.
Nenori eit nx? Susikūrei paskyrą, kad parašyt "turn negative into positive"? Tu net nenutuoki, kokie yra skirtingi ir niuansų pilni žmonių gyvenimai ir jų situacijos. Kad pradėjai sunkiai ir dabar esi laimingas nepadaro tavęs ekspertu. Ir iš vis kas čia per postas - nei klausimas, nei patarimo prašymas ar davimas, tiesiog parėkt atejai ant pačio susigalvotos "visi pasidavę" publikos.
Paziurek i trecias pasaulio salis kaip zmones ten dziaugiasi del visko ka turi, Sirijoj kur pilietinis karas ir skurdas jau 15 metu ir savizudystes procentai daug mazesni nei lietuvos. Cia tikrai OP teisus, tiesiog apsisike visi esat
modernus gyvenimas iššaukia modernias problemas. Jeigu tavo tikslas tik pavalgyti tai aišku kad būsi laimingas pavalgęs kai karas vyksta. Bet normalus gyvenimas turi daugiau problemų. Maslovo piramidė gerai tai apibūdina
Gal netgi "mest tą šūdiną darbą ar draugus" irgi ne visada išeitis?
Gal žmonės tiesiog nebenori eiti į kompromisus, patirti diskomfortą, kažkur nusileisti, kantrybės ir nuostatos "susitvarkysiu ir su šituo" ar "pakentėsiu, nes ne esminis dalykas" nebėra?
Greito pasitenkinimo (instant gratification) siekimas užkerta kelią labai daug kam gyvenime, ypač dalykams, kurie reikalauja ilgalaikių investicijų. Nuo santykių iki karjeros.
Gal čia interneto kartos požymis - viskas ką nori pamatyti ekrane pasiekiama per kelias sekundes sumaigius klavišais kažką (nori pamatyti labai seksualią moterį visais įmanomais rakursais darančią dalykus, kokius tik tavo fantazija ir nešvankumas išneša - prašom, nori pasilinksminti - prašom juokelis, nori info apie kažką - jokių problemų)? Bet realiame gyvenime tai taip nevyksta, dalykai veikia kitaip. Santykiai su žmogumi gludinami kažkiek metų ir tik tada gali pasakyti, kad tai TAS žmogus - geras draugas, geras partneris, potencialus sutuoktinis ir t.t.
Žmonės nepajuto, kaip tas "noriu čia ir dabar, o jei negausiu - tai ačiū, bet ne, viso gero" įaugo į mūsų mentalitetą. Jokie ilgalaikiai "projektai" nebeatrodo vertais dėmesio, nes tiesiog reikalauja per daug laiko, finansinių ir emocinių investicijų? Kol kas šitą labai akivaizdžiai pastebėjau jaunesnės kartos (nuo paauglių iki maždaug 25 metų amžiaus grupė) rate - nuo to, kaip lengvai keičiami romantiniai (ar sekso) partneriai iki to, kaip darbovietėje išgirdus bet kažkiek konstruktyvios bet tiesmukos (be n pagražinimo žodelių) kritikos žmogus sustresuoja, įsižeidžia, supanikuoja iki tiek, kad kitą dieną jau ieškosi kito darbo.
Aš atradau podcastą “dialogas podcastas”, labai plačiai išdiskutuoja tarpusavio lyginimąsi, kaip reikia save mylėt, investuot į save ir kad reikia suprasti, kad gyvenime nevyksta viskas taip greitai kaip telefone. Mano rekomendacijos.
Na savo gyvenime daug šūdo turėjau ir dabar suprantu jog tokie patarimai kaip šitas manęs nebūtų paveikę...
Tiesiog jei su psichologija kažkas užsiblokavę tai nėra galvoje kažkokios knopkės kurią nuspaudus iš kart pasikeistum , sulaužytum įsisenėjusius įpročius ir pradėtum viską daryt, jaustis ir reaguoti į aplinkybes kitaip....
Tai yra sunkus ir ilgas procesas.
Žmonės kartais praranda viltį ir ieško supratimo tad parašo kažkur reddite, tokiais laikais gyvenam kur daug socialinės izoliacijos ir realiame gyvenime sunku atsiverti, ar nėra kam, galima psichologus siūlyti bet irgi sunkoka pasitikėti samdomu žmogumi kuriam galimai tik tavo pinigai rūpi....
kas tau yra? pats dabar nepatenkintas cia rasai, time to reflect on yourself buddy. o siaip tai sovietines okupacijos europos dalyje gyveni todel tokie ir zmones.
Aš tiesiog nuoširdžiai norėčiau visiem palengvint gyvenimą, tai jei bent vienas žmogus pagalvos, kad gali kažką pakeist savo gyvenime į gerą - success 👌
nori palengvint kazkam gyvenima? eik i labdara, padek benamiams, savanoriauk. zmogus nesikeis jaigu jis nenores ir niekas neitikins jo keistis kol jis pats neapsispres.
Reddituky papostint vėmalą ir parėkt nuo savo high horse yra daug lengviau, nei iš tiesų subinę pajudint ir nueit kažką gero nuveikt. Ten aukot savo laiką reikia ir mental jėgas, o čia sumetei postuką ir jautiesi axujieną darbą nudirbęs.
Labai naiviai tikėsi kad reddit postas pakeis kažkieno gyvenimą keliais banaliausiais jau visiem šimtą kartu girdėtais sakiniais. Jei nori palengvint kažkieno gyvenimą, nueik pasavanoriauk kur nors. Čia tik heiteriai ateina
Negalvojai apie psichologo darbą? Aš pas savo psichologę lankiausi 4m ir iki šiol visišką respektą jaučiu jai, ji man per 4m davė daugiau nei tėvai per visą mano gyvenimą ir dar ateinantį :)
Tiesiog dabartinis pasaulis visiškai sunaikino vidutinį vyrą ir viskas daroma dėl bobų gerovės lyg dabar reikia joms mokėti reparacijas už praeities nuoskaudas padarytas per daugybę šimtmečių atgal. Šiais laikais vakarų valstybėse neįtikėtinas geras gyvenimas būti boba, apie 7/10+ bobas net nešneku, nuostabus gyvenimas ir 5/10 bei 6/10 boboms, o neišvaizdžioms boboms visos galimybės sudarytos tapti irgi tokiomis, kurios turės nuostabų gyvenimą. Jei nesi išvaizdi padirbai gyme, pasidarysi pora operacijų ir jau būsi vertinga boba gaunanti daug dėmesio ir pasiūlymu, tereikia teisingai išsirinkti. O ką vyrai, viskas 100x sunkiau jei negimei turtingoje šeimoje. Turi prasimušti savo talentu ir juodu darbu, niekas tau dėmesio neduos kol netapsi vertingu, o vertingu visuomenėje tapsi tik vairuojant prabangią mašiną, turint savo butą ir gerą karjerą, o visą šitą kelią to siekiant reikia nukeliauti žiaurioje vienatvėje ir konkurencijoje. Tiesiog labai nesažininga, kad mūsų karta yra prarastoji ir feminizmo įsišaknyjimas mus sunaikino.
Pati esu taip referinama "boba", sakyčiau pagal išvaizdą 7/10. Visą gyvenimą žinojau, kad pačiai reiks rūpintis savim (nes užaugau tik su mama). Iš antros pusės tikiuosi tik palaikymo ir šilumos, px tos mašinos. Aišku visokių moterų yra, bet tikrai ne visos barakūdos. Jei taip nusistatysi, niekad nepastebėsi, kad yra ir kitokių 😉
Tau matyt labai nedaug metų dar boba. Nuo 22-23 bobos tampa vis labiau ciniškos ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų busimų, tai nori kuo turtigesnio vyro ir vidutinybės joms neegzistuoja nors dauguma pačios tėra vidutinybės, bet žinoma taip susiklostė, kad bobos pasaulyje yra vertingos, nes jos gimdo, o vyras tiek vertingas kiek ko turi, tai dauguma reikalavimų kartelės nepasiekia, o boboms kas, jos tos kartelės be minimum 30 nesileis, jos turi socialinius tinklus ir priėjimą prie viso pasaulio vyrų keliais paspaudimais ekrane, viskas paprata, tik būk bent kažkiek išvaizdi.
Wtf? Keistas požiūris imti ir taip viską į vieną sudėti. Tikrai bobom niekas nieko neduoda. Ypatingai jei ji dirbti nori ir būti aukštesnėje pozicijoje tai visokių dalykų prisako vyrai, kaip geriau eiti gimdyti vaikus, daryti seimai valgyt, nei čia dėl darbo taip “ardytis”. Ta prasme wtf? Tai šitas postas panašus į tai, nėra empatijos pas patį, tai ir pats jos iš niekieno negauni.
Vieniems atmazai yra tiesiog lengviau nei kažką keisti. Kitiems, tiesiog norisi išsikrauti, nors ir kažką daro. Treti, neturi gal su kuom atvirai pasikalbėti ir ieško panašių žmonių internete ir gal tai įkvepia juos kažkur išjudėt. Aš šiaip turėjau labai sunkią vaikystę, bet nežinau kas lėmė, kad man asmeniškai gyvenime niekada nebuvo sunku eiti ir kažką daryti, kažkaip spręsti ir dabar gyvenu gerai. Bet ne visi taip moka, gali, ne pas visus vienas psichologinis make up’as yra, tai čia ant vieno kurpaliaus visus matuot ir stebėtis šiek tiek keista yra. Aš nesuprantu labai daug kitų žmonių pasirinkimų, bet aš nepažįstu jų, tai nelabai noriu užsiimti kažkokiu kalbėjimu iš savo auksinio bokšto, kad “nu tai kodėl jūs elgiatės vienaip ar kitaip, o ne taip kaip reikia”.
Aš tai kažkaip linkęs galvoti, kad daugumoje kalta kultūra Lietuvoje. Daugumoje konkrečiai emocinio intelekto trūkumas. Per daug dar čia to sovietinio /postsovietinio mąstymo. Ir tas gaunasi, kad vieni pyksta ant kitų ar kitos nesąmones. Gal su kartomis visa tai pasikeis.
Galiu tiek pasakyt, kad ir kaip keista bus , o gal ir ne.. Kai apmažinau alkoholio vartojimą (labai padėjo išvyka į kalnus, joje visiškai negeriu ), pamačiau, kad gyvenimas daugiau spalvų turi , nei maniau, jėgų daugiau, mintys švaresnės, mažiau galvoju, kas dėl ko ką pagalvos ir kodėl dabar turiu išgert, nes juk padės , ieškot socializacijos tam.. Labiau linkus galvot, kad , jei ir kelt taurelę, kai linksma , bet neliūdna. Tai va, manau, kad pernelyg dideli
Tęsinys.
Manau, kad pernelyg dideli žalingi įpročiai padaro pilkesnį gyvenimą , sukuria papildomų problemų. Šiaip , kam liūdna, keliaukit, darykit, tai , kas dar neišbandyta , skaitykit ir daaug dalykų, kuriuos laikot savy. Gyvenam kartą ir visų pirmą patys sau turim būt svarbiausi.
>Šiaip , kam liūdna, keliaukit, darykit, tai , kas dar neišbandyta
O jeigu nepatinka keliauti? Aš labai rimtai - nemėgstu keliauti, nepatinka būti tarp skirtingų kultūrų ir mentalitetų žmonių ir būnant tokioje aplinkoje tiesiog blogai jaučiuosi. Didelė įspūdžių lavina taip pat labiau nervina ir dirgina, nei suteikia kažkokią džiugią ar pakylėtą būseną. Tad iš to "neišbandyta", ko gero, lieka tik dar neragautos vyno rūšys ir nauji pc žaidimai 👨🏻💻🍷
Jooo, eilinis panos postas, kur viską turėjo gyvenime :))
Nuo 16m dirbu ir turbūt nuo 13m teko galvot kur gaut pinigų dalykam. Visi šeimos vyrai - alkoholikai, sukitės pačios, kaip išmanot + pasirūpinkit vyrais, kad galvos nenusirautų.
Visą laiką gali būt blogiau, nesigynčiju, bet started from the bottom 😉
Jo bet tuom ir smagu pasidžiaugtil, kad kaip ir išlipai iš tos skylės, čia rašo visi lipantys dar, ir nedažnas neišlipa iš jos ir gyvenimas pasibaigia, ypač mūsų lietuvėlėje, todėl aš manyčiau reikalinga tokia vieta kur bent kažkiek gali nusimesti (už dyka nes psichologai kainuoja nemažai) nuo savęs ir paprašyti aplinkinių patarimo ar tiesiog palaikymo.
matai, cia zmoniu amziaus vidurkis max 25 metai. jie viska zino, tik ju tiesa, kiti kvaili. numeti baita, tai zmones net nepamaste iskart pasimauna. cia tiesiog tokia publika. tas pats kas tindery sedet ir sakyt, kad visos bobos kurvos, baisios ar dauztos. bet iseini i lauka, ir matai, kad gyvenimas sudetingesnis - nera tik juoda ir tik balta
Nes:
1. Visada yra lengviau bliauti nei atlikti kazkokius veiksmus, kurie verstu lipti lauk is komforto zonos, o Reddit ir yra ta puiki platforma, kur susirenka socialiniu igudziu trukumo prislegti asmenys (arba zmones, kurie turi tiesiog per daug laisvo laiko), kurie anonimiskai gali issilieti ant kitu arba saves, nes kitur tau pasiulytu issiplauti galva ir iseiti laukan paliesti zoles ;), nes visiem tavo draugam/aplinkiniams yra pajibat ;)
2. Visi galvoja, kad problemos issispres automatiskai pasitelkus interneto saltiniais... Deja, bet "interneto vikipedijos" 85% atvejais yra sudu kratiniai perpildyti dezinformacijos arba tokios informacijos, kuria pritaikysi tik teoriskai, o ne praktiskai arba yra subjektyvi nuo asmens iki asmens. Ir kai info nepasiteisina tada eina visi cia skustis.
3. "Potvynis" negatyviu veikeju, kurie tik garsiai skundziasi, kas ir sukelia, kad visi LT yra depresantai ir t.t.
Pats, istikruju, Reddit naudoju tik dviem atvejais: 1) kai reikia info apie tam tikra pirkiny ir 2) kai reikia tam tikro atsakymo i problemos sprendima, kuris susijes su pirkiniais. Visi kiti dalykai Reddit'e yra neverti nei mano laiko, nei pastangu istraukti kazkokios info, nes dazniausiai nepasiteisina arba atgalinio rysio nesulaukiu. Ir aplamai, kuo maziau sitam sudu smegduobej praleidziu laiko, tuo emociskai geriau jauciuosi, nes stebeti kazkoki interneto turiny yra beprasmiska, kai gyvenam tik karta ir laikas vis tampa brangesnis senstant :). P.S. isimtis buvo sitas postas, nes teko parasyt savo atsiliepima :D.
Edit: kalbant apie hobiu subus ir visokie "life hacks" - mano nuomone geriau priklausyti vietinei bendruomenei negu random kariauti su anonimais, nes kaip ir sakiau - viskas yra subjektyvu :), o ir long distance draugystem per interneta asmeniskai netikiu.
Man tai viskas yra ok. Kas buvo ne ok, susitvarkiau. Kas užpiso, pasiunčiau nx. Tiktok'o nežiūriu, delfi neskaitau, turiu įdomių/aktyvių veiklų. Daug neuždirbu, bet viskas man zjbs. Čia kur chebra skundžias dėl nuomos kainų, tai ble prisukit komfortą ir rasit kažką už padorią kainą. Nepirkinėkit lizinginių mašinų, visokių naujausių telefonų, kompų, smart-watch'ų ir bus tų pinigų. Problema ta, kad visi instagrame nori vieni kitiem įrodyt kaip achujenai gyvena ir dėl to strugglina paskui. Man pvz yra px, - turiu seną toyotą, gyvenu 2k bute ir visko užtenka. Galimybių pilna - daryk ką nori, keliauk kur nori (again man nereikia 5 žvaigždžių, įmanoma nebrangiai). O darydamas įdomius dalykus surandi ir įdomius draugus, bei antrą pusę.
Paskaičiau čia dar istorijas.... Tipo nejuokinga kai bičai skundžiasi barakudom, bet patys eina į klubus ir pirkinėja šampano taures pripūstalūpėms. Čia ble kaip šiukšlinėj ieškot maisto ir paskui skųstis, kad sugedęs.
Aš manau nieko ir nepostinčiau kas yra negatyvu. Savų problemų pilna, bet dėl to nesijaučiu nelaimingu žmogumi. Imti ir verkti Online kaip blogai gali tik silpni. Yra aišku išskirtinių atvejų kai žmonės turi kažkokią ligą ir klausia žmonių patarimo. Galbūt kažkas susidūrė su tuo ir jau žino kas galėtų būti. Bet ties čia auga karta kuri galvoja, kad geriau žino nei daktarai. Jaučia, kad yra puikūs psichologai. Bet patiems jų pagalbos reikia. Tad imi ignoruoji tokius ir internete ieškai kas tau naudinga. Galbūt kokios naujienos arba kokia veikla su hobiu. O ne keli postus ir bandai gauti kitų paguodos ir patiktukų.
kaikure zmonies ira nepatinkti gyvenimu ne del to kad ten jau labai butum kasko nepatekintas o del to kad jis lakinas gyvenime visko buna jai tau ira sudina diena tai nerskia kad ir kita savaite tokia bus kievena diena nauja galimybe padaryti kaska kitko bet vistek viena diena viskas baikis kapu ir mirtimi tas labai stipriai kerta per motyvacjia nes sitas gyvenimas laikinas ir tas lakinumas trigina ir viskas atrodo tesiog beprasmiska ne verta neko kaltinti tesiog taip jau ira
Nežinau, man yra gerai. Mėgstu pazyzti, ir turiu problemų kaip ir kiti, bet objektyviai esu geroje vietoje gyvenime ir vertinu jos privalumus. O problemos ir jų sprendimas yra gyvenimo dalis. Kol yra būdų ir psichologinių resursų jas spręsti, negalima skųstis, kad kažkas yra negerai.
Blemba prajuokino :D šūdinai sekasi ir neužtenka pinigų niekad? Tai mesk tą darbą ir pakeliauk už pinigus! Wow kaip lengva, nepagalvojau! :D :D aš kartais galvoju, kad dauguma lietuvių jaunų, kurie kažkaip stebuklingai turi tik pradeje gyvent nekilnojama turta ir naujas mašinas traukia pinigus iš maišelio, kuriame jie niekad neišsenka :Dd ar iš teveliu ir seneliu palikimo gyvenama?
Net psichologai jau dažnai sako, kad daug depresuotu žmonių neserga, o tiesiog adekvačiai reaguoja į aplinkybes.
Jei tu gali mesti darbą be baimės likti bomzu tai tu esi lucky bastard ir džiaukis,kad tau taip pasisekė,o ne pisk kitiem protą kur nei tu žinai su kokiais demonais jie kovoja, nei ką.
Nu nes tokie laikai, paauga 2005-2010 metų generaciją paaugsta. Viskas. Jiems pizę. Kaip kvėpuoti, kaip pašikti, kaip surasti info be intiko ar telefono. Greitai užklausos bus, kaip nusivalyti užpakalį neapsitepus pirštus #švaruspirštukai, #kakučiui-ne, #gyvenimasberudumo
Dar ką pasakysiu, tai ko toliau to baisiau, visi viska bijo, žingsnio negali padaryti neatsiklausę kitų patarymo, nesukurę posto fb ar reddite, žodžių, aš dar paskutinis iš tų, kurie spręndžia savo problemas pagal jų atsiradimą, o ne sukuriu jas, depresuoju, sumoku 5k terapeutui, kad jis pasakytų, kad aš viska sau prisigalvojau, ir paleidžia...
Čia redditas. Renkasi išvaizdingiausi ir geriausius socialinius įgudžius turintys asmenys, kurie tikrai +- nėra iš tos pačios amžiaus grupės su panašiom tai amžiaus grupei būdingom patirtim /s
TLDR
Trolių, botų, asocialų ir rukšnų kontingentas tiesiog pernelyg vokalus. Chillax, svarbiausia neprilygint reddit'o burbulo visai Lietuvai, net ir Lietuvos jaunimui, ne viskas iš čia liptu.
Visų pirma, OP yra "boba" t.y mot. lyties atstovė. Tai reiškia, kad jinai negali įsivaizduoti eilinio vidutinioko vyro (ir dar Lietuvoje) gyvenimo. Jums moterims, šiais laikais lengviau gyventi, nes tokia pushinama agenda. Jau net nuo mokyklos suolo, mokytojos labiau taikstosi su mergaitėmis, rezultate berniukų mokslo rezultatai būna blogesni, o naujausios apklausos ir tyrimai rodo, kad šiuolaikinė mokykla orientuota tik mergaitėms, o į berniukų psichologiją nesigilinama, dėl to visas dėmesys mergaitėms.
Rezultate, į aukštąjį mokslą įstoja daugiau merginų ir tendencija vis didėja. Aukštasis mokslas - geresnės galimybės gyvenime (neskaitant, kad literally be jokio slėpimo, bandoma moteris priimti į stem pozicijas vien dėl to, kad ji moteris, nors gal yra talentingesnis vyras. "Women in tech" akcijos/parodos wtf. Į ofiso darbą priimant, papildomi taškai, kad esi moteris ir t.t vien dėl "lygių galimybių", ir "vienodo atlyginimo", kai darbo rezultatas ne vienodas dažnu atveju.
Tai čia tik gyvenimo pradžia. Paskui mergina pasiekia 20+ metų, kai jos yra savo pike ir visas pasaulis jų, nes visi joms rodo dėmesį, jos gali skųstis, gali prašyti pagalbos, rodyti emocijas ir visi joms padės, užjaus, paguos, tiek socialinis sluoksnis, tiek imant valstybiniu lygmeniu valstybines įstaigas ir organizacijas. Viskas orienuota į moterį. Tik neseniai pradėtas "trendas" žiūrėti į vyrų psichologinę sveikatą, kuris realiame gyvenime neveikia, nes vis tiek in the end of the day esi įvardinamas kaip "boba" ar "verksnys", jei rodai emocijas, ir sakoma "man up" bei "nebūk boba". Tai jei vyras pradeda verkti ir skųstis, jis yra nurašomas visuomenės.
Tai, kaip minėjau, nesupranti OP, moterie, eilinio sunkaus vyro gyvenimo, kai tau tiesiog užtenka egzistuoti, nes tiesiog gimei moterimi ir visas pasaulis tavo pusėje stovi.
Nevisai. Sutinku, kad mokyklinis ugdymas darosi biški palankesnis mergaitėm, bet darbo rinkoj ne kartą teko būt nurašytai, vien dėl to, kad moteris.
Dėl savo atlyginimo ir vietos po saule, kovoju kasdien, nieks manim nepasirūpins ir nesuteiks garantijų. O dar papildomas spaudimas, ka jei iki 30 nepasidarai vaikų, tai realiai esi useless. Vyrai gali nors ir po 50 užstatyt vaiką ir nesusipist karjeros.
Abiem pusėm yra sunku ir gyvenimas nėra varžybos - kam sunkiau. Vieni be kitų negalim, todėl norėtųsi paskatint tarpusavio supratimą ir palaikymą 🫶
Sutinku, tačiau sakai "tarpusavio supratimą", jau vien kalbant apie bendrą gyvenimą kartu, kas ir skatintų tą tarpusavio supratimą ir gražesnį gyvenimą, tai 20-30 metų vyrai 60% yra vieniši, kai tuo tarpu tos pačios amžiaus grupės moterys tik 30% yra vienišos, kas rodo, kad moterys yra atitrūkusios nuo realybės ir geriau dalinsis tuo "geresniu" daugiau pasiekusiu vyru, kas dažnu atveju yra vyresnis nei 30 metų (dėl to nepakliūna į tą statistikos kategoriją) nei susidės su vidutinioku vyru, kuris tiesiog normalus, paprastą darbą turintis vyras.
Kitaip sakant, jūs, moterys, šiais laikais tikrai nepalengvinate vyrams (ir kartu abiejoms lytims) gyvenimo dėl savo realybės neatitinkančių standartų vaikymosi. Neveltui visur vyrai dominuoja pagal "blogasias" statistikas, tiek savižudybėse, tiek alko/narko abuse ir t.t
Kaip manai, ar niekas nesijaustų blogai ar depresiškai, žinodami, kad juos pasirinko ne dėl to, kad jie iš tiesų patiko savo partneriui, o dėl to, kad "reikėjo kažką imt"?
> tai 20-30 metų vyrai 60% yra vieniši, kai tuo tarpu tos pačios amžiaus grupės moterys tik 30% yra vienišos
Ai, nespank. Amžių grupėje 20-29 metai - [73.5% moterų nėra santuokoje ar nebuvo susituokusios ir 86% vyrų nėra santuokoje ar nebuvo susituokę](https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2022/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis). Ir čia tik santuokos, kur vyrai ir taip vidutiniškai tuokiasi būdami šiek tiek virš 30. Bendrai per gyvenimą Lietuvoje vyrai daugiau susituokia nei moterys.
>Kitaip sakant, jūs, moterys, šiais laikais tikrai nepalengvinate vyrams (ir kartu abiejoms lytims) gyvenimo dėl savo realybės neatitinkančių standartų vaikymosi.
Šita tema tau ir buvo skirta.
Kodėl visi tokie depresuoti ir nepatenkinti gyvenimu? -> Late Stage Capitalism.
Uždirbi daug -> Darai daug nereikalingo išgalvoto darbo
Dirbti kažką naudingo -> Labai dažnai neuždirbi daug.
Depressive :D
PVZ:
Esi programuotojas -> Rašai neišbaigtą kodą, nes reik paleisti greit, kai paleisim sutvarkysim -> niekad netvarkai -> tvarkai kažkieno kito neišbaigtą kodą -> metai iš metų, nieko nepadarai taip, kaip žinai, kad būtų geriausia, joks projektas neturi pabaigos, tik iteracijas. Neturi gale dienos džiaugtis kažko baigimu, nes tai tik dar viena iteracija.
Esi Senior Marketing žmogus -> numatai growth tikslus -> kompanija paauga x procentų -> numatai naujus tikslus -> kompanija paauga x procentu -> numatai naujus tiklus -> kompanija paauga x procentu -> jei kompanija nepaaugo ieskai priezasties, kad pateisinti ir numatai naujus tikslus -> Niekas niekada nesibaigia, metai iš metų iteracijos tų pačių kompanijų.
Esi Analitikas -> kažkas paklausia kodėl x ? Atsakai, kodėl x. Atsakymas nepatinka vadybai -> agreguoji istorišką datą, kad įrodyti, kad yra x o ne y kaip jie mano. Įrodai. Jie vistiek pasirenka daryt y, nes kodėl gi ne. Gauni traukti duomenis apie dalyką, kursi turi 0 įtakos įmonei. 0 Įtakos vartotojui. Kažkam tiesiog įdomu.
Esi auškto lygio vadovas. Jei nieko nedarytum kompanijai nieko neatsitiktų. Eini į susitikimus, kur jūs visą laiką diskutuojat panašius dalykus, kurie realiai neturi įtakos niekam. Duodat užklausas žmonėms, kurei realiai daro darbus apie dalykus, kurie neturi jokios įtakos, nes vienoje diskusijoje, tiesiog norit laimėti argumentą prieš kitą vadovą. Numetat nereikalingus darbus žemesniai grandžiai, nes suprantat, kad to nereik, bet aiškinti, kad to nereik reikalauja per daug jūsų energijos. Gale dienos suprantat, kiek gyvenimo išvaistėt tiesigo diskutuodami nesąmones ir darydami updatus.
Ir tada turi mokytoją:
Turi nesąmoningą įtaką visuomenės ateičiai -> Maža alga.
Valstybes tarnautojai -> kuria faking istatymus -> apverktina alga
Teisėjai -> Demokratijos pamatas -> Konstitucinio teismo teisėjas uždirba mažiau už krūva senior IT pozicijų.
Labai geras situacijos apibūdinimas.
Norėčiau dirbti mokytoju, nes patinka mokyti kitus, bet specialiai nesirinkau šitos karjeros, nes alga yra šūdų krūva. Todėl dirbu IT, ir 90% mano darbo laiko nėra darbo.
Pavyzdžiui šiandien per visą dieną atspausdinau du lapus. Viskas. Ir už tai gausiu daugiau pinigų nei gimnazijoje dirbantys mokytojai, kurie visą dieną aktyviai vedė šiandieną pamokas, ir statė Lietuvos ateitį. Įdomu dar tas, kad jų išsilavinimo lygis yra daug didesnis nei mano.
Vienas du as noriu ledu #
Vienas du as noriu ledu #
Kai einu gatve noriu as ledu #
Nueinu ir ju as nusiperku #
Vienas du as noriu ledu..
Vienas du as noriu ledu...
Skųstis lengviau. Žmogui mieliau reikšti nepasitenkinimą nei džiaugtis. Maždaug 1 prie 5. Toks ir susidaro vaizdas. Tiesiog tie kurie džiaugiasi, džiaugiasi tyliai.
Viskas bus gerai.
Tiesiog, jei tau viskas gerai ir esi laimingas, neturi jokiu problemu, tai nesiskundi ir neieskai pagalbos internete. Tas pats ir su kitais subais, jei esi geras programuotojas kuris turi atsakingas pareigas, tai nerasineji postu, neverki, nesiskundi kaip sunku surast darba ir kokia rinka sudina, nes tam nera priezasties. Tas pats ir su santykiu temom ir socialinem.
Problemu turi visi ir visada. Klausimas, kaip su tuo tvarkaisi. Esu programuotojas, nesiskundziu pinigais ir siaip gyvenime nemegstu skustis, bet problemu turiu tiek pat daug, kaip ir po studiju, kai neturejau nei gero darbo, nei savo busto. Tada buvo vienokie sunkumai. Dabar kitoks galvos skausmas. Ne karta teko patirti krize, keisti profesija, bet niekad nedepresavau ir neverkiau, kaip viskas chujovai. Tiesiog zinau, kad isgertas alaus butelis neispres mano problemu.
Vienas ne. Bet penki jau gali pradėt spręst.
Iš išorės negali pasakyti kas turi, o kas neturi problemų. Tačiau kai kurie pasirenka kažką keisti, o kitiem užtenka papostint reddite, gauti gailesčio, ir toliau gyventi xujova gyvenimą už kūrį jie patys atsakingi. Kad ir tie programuotojai - jie negimsta mokėdami programuot. Tie kurie stengiasi gauna darbą, tuo tarpu yra tų, kurie tiesiog kaltina rinką.
Ir dar tas nuolatinis kasdieninis "nuostabaus" gyvenimo dalybos soc. Tinkluose :DDD
Na pačiai yra ne kartą tekę ieškot atsakymų internete, tai dėl to parašiau. Bet sutinku su tavo nuomone 🙌
Atsiprašome, kad nepasikorėme.
Ironijos lygis 9999999 😂
Man skauda skaityt EQ -5 žmonių. *Nori žudytis? O ar bandei mažiau druskos valgyt?* Užjaučiu OP artimuosius dėl empatijos ir užuojautos neegzistavimo.
Postas neskirtas žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę ar turi sunkią depresiją. Apie tai nekalbu. Nereikia visko prie to pritempti. Užjaučiu tuos, kurie kovoja su dideliais vidiniais demonais. Skirtas tiem, kurie ateina išreikšt savo kasdienį nepasitenkinimą internete ir nuoširdžiai tiesiog klausiu, kuo žmonės skundžiasi.
Postas buvo apie tai, kad prieš galvojant pasikarti, pabandykit truputį pagyventi. Atraskit mėgstamą veklą, bendraminčių, gal pasikeis požiūris.
r/thanksimcured
Here's a sneak peek of /r/thanksimcured using the [top posts](https://np.reddit.com/r/thanksimcured/top/?sort=top&t=year) of the year! \#1: [Thought this belonged here. ](https://v.redd.it/few6gl0ujoza1) | [258 comments](https://np.reddit.com/r/thanksimcured/comments/13gvku3/thought_this_belonged_here/) \#2: [Bro doesn't know anything about seasons.](https://i.redd.it/hyz0bb2ref7b1.png) | [417 comments](https://np.reddit.com/r/thanksimcured/comments/14fhj05/bro_doesnt_know_anything_about_seasons/) \#3: [Just Exercise](https://i.redd.it/0z0m6t84z66b1.jpg) | [714 comments](https://np.reddit.com/r/thanksimcured/comments/14a3u5g/just_exercise/) ---- ^^I'm ^^a ^^bot, ^^beep ^^boop ^^| ^^Downvote ^^to ^^remove ^^| ^^[Contact](https://www.reddit.com/message/compose/?to=sneakpeekbot) ^^| ^^[Info](https://np.reddit.com/r/sneakpeekbot/) ^^| ^^[Opt-out](https://np.reddit.com/r/sneakpeekbot/comments/o8wk1r/blacklist_ix/) ^^| ^^[GitHub](https://github.com/ghnr/sneakpeekbot)
Ačiū pasiūlysiu savo geriausiam draugui. Oi ups per vėlu.
Biški apie mane, tėvas alchoholikas užaugino motina. Mokykloje iš manęs tyčiojasi, mane spardė, daužė, spaudė. Vienu momentu mane vaikėsi gal 20 ar 30 vaiku. Kiekvienas norėjo man ispirti ar kitaip užgauti. Tu tiesiog neužaugi normalus po to. Praleidau ne vienerius metus kambarį užsidaręs bijodamas visų. Būdavo momentu kai negaledavau net į gatvę išeiti be keiksmažodžių. Viena karta bandžiau kažką mylėti ji buvo liaudiškai sakant "5/10 boba" kuri labai man patiko. Bet ji pasirinko Chada vietoj manęs. Jis ją dulkino gal keleta mėnesių paskui metė. Ir kaip ji verkė kad ją paliko, aš žinau nes buvau tas emocinis tamponas jai. Bandžiau nuryti išdidumą ir vėl būti su ja vien, kad matyčiau kaip ji glamžos su kitu bernu mokyklos koridoriuose. Greitai supratau aš niekad nebūsiu geras/tinkamas kažkam į poras. Man jau per 30 nesu gyvenime turėjąs santykių ir dėl to jaučiasi labai insecure viską matau per tą prizme nuo mano pirmo bandymo. Neturiu socialinių įgūdžių matyt dėl to nesusiradau gero darbo. Bandau kažką keisti, einu į sporto salę, terapija, bandau susirasti veiklos, pamažu žiūriu geresnio darbo. Bet gyliai viduje jaučiu tai yra beprasmis reikalas nes aš neturėsiu to gyvenimo lyg man būtų 20 ar santykių kuriuose galėčiau jaustis pilnavertiškai
Tradiciškai, vyrų ir moterų gyvenimas tikrai ženklai skiriasi, tai galiu tik iš savo perspektyvos pasakyti. Irgi esu turėjus etapų, kai neišeidavau iš namų, buvo sunku net sakinį pasakyt kokiam pokalby, nes galvojau, kad niekam neįdomu ir I should just give up. Antra pusė yra palikus dėl kitos, reikėjo laiko išsigydyt žaizdas ir vėl pasitikėt. Tačiau pasakiau sau, kad nenoriu taip gyvent ir pasiduosiu tik tada, kai jau tikrai būsiu viską išbandžius. Atsiribojau nuo toksiškos aplinkos, pradėjau daug investuot į socialinių įgūdžių tobulinimą, atradau hobį ir kažkaip viskas pradėjo keistis. Ne iš karto, bet po ~7 metų nuolatinio darbo su savim, galiu pasakyt, kad gyvenimas gali būti gražus ir įdomus, nors ir ne tobulas. Džiaugiuosi, kad bandai kažką daryt dėl savo gyvenimo, tik nepamiršk, svarbu pakeist ir savo vidinius įsitikinimus - tu esi vertas būt laimingas ir jaustis pilnavertis. Nesi kaltas, kokioj aplinkoj gimei, bet gali pasirinkti kokioj aplinkoj gyvensi.
Ačiū
Labai džiaugiuosi, kad eini į terapiją! Labai norisi tave apkabinti ir nuraminti. Labai gerai, kad ieškai naujų dalykų. Patikėk vėliau su savo įgūdžiais (empatijos, finansinio saugumo valdymo, atsakomybės ir pan.), o ypatingai prasikasti kelią su tokia patirtimi yra ką veikti ir tai yra fck respektas. Kiti iš tavęs mokytis norės, kai tu pagaliau atrasi sunkiu darbu savo vietą. Jei ta pana būtų su tavo patirtimi matyt tiek nesiektų, kiek tu! Nes naudotis vaikinu, tam, kad turėtum pasitikėjimo savimi, tai yra ypatingai silpno žmogaus požymis. Manau savęs išgailėjimas užtruks, bet vėliau būsi Fck beast!
Ačiū. Aš perdaug jos nekaltinu, abu buvom jauni ir aš įsitikinęs kad ji stengėsi daryti tai kas geriausia. Tiesiog taip gavos
Pamiršai gale parašyti - Paulo Coelho. Aš nesuprantu, ar jūs rimtai tikite visomis šitomis sapalionėmis, kurių prirašėt? Skaitant atrodo, kad būtų paimta eilinė banali citata iš kokios nors "Milijonierius rytoj: paprastos dvi taisyklės kaip tapti turtingu dvasiškai ir finansiškai" šūdknygės.
Nelabai supratau, kodėl ši ironija man parašyta. Plius matosi, kad neskaitėte tų milijonierių knygų, nes ten kitaip rašo :) Mane užknisa, kad lietuviškam reddite tik visi negatyvūs, viskas blogai ir dar kitą žmogų, kuris gerai savyje jaučiasi dar nudownint reikia. Prašau man nebeatrašyti.
Nesakau, kad neverta eiti į terapiją, bet turėk omenyje, kad terapeuto tikslui uždirbti pinigų, reikia ne išspręsti tavo problemas (nes tada nebevaikščiosi), o priversti tave pasijusti truputį geriau po apsilankymo. Iš to, ką rašei, man atrodo, kad tau reikia vieno dalyko - atsikratyti aukos mentaliteto. Išsiplauk galvą, nusipirk gražių drabužių (taip, 'maroziškų' ir pan.) ir bendrauk su moterimi tikėdamas, kad esi jos vertas
"Emocinis tamponas"- turi rasytojo gyslele, blemba,gerulis issireiskimas 😂 siaip esi teisingam kely, viena diena pamatysi save is naujo, reikia tik laiko. Del "gero zmogaus" sutinku, mano mociute sakydavo: geras reiskia durnas,- kas nori, tas naudojasi.
Emocinis tamponas yra slengas is redpill bendruomeniu, aprasant beta bitch boy vyrukus, ant kuriu peties issiverkia Stacy, eilini karta pamesta Chado
Relationships over rated. Gerai terapija but not easy
30 geriausias laikas vyrui ieškoti moters, nes ir moterys į tokio amžiaus vyrus labiausiai žiūri, plius abu jau dažniausiai pakankamai subrende būna ir santykiu mezgimas buna mažiau dramatiškas. Bet šių laikų dating realybė tokia, kad dažniausiai pralaimi jei investuoji viską į vieną žmogų, turi bent 2 variantus turėti. 1. Tam, kad nebūtum reiklus ir nekurtum iliuzijų aplink vieną žmogų, nestatytum jo ant pjedestalo 2. Tam, kad galėtum palyginti 3. Nes žmonės persigalvoja ir pabėga. 4. Nebijai taip prarasti ryšio. Galbūt buvai emocinis tamponas, bet tavo klaida buvo ir ta, kad tikėjaisi, kad su tavim mergina draugaus tik dėl to, kad esi jai geras ir mandagus. Gerumas ir mandagumas yra mažiausias minimumas ką žmogui turi duoti santykiu metu. Greičiausiai tau trūko pasitikėjimo savimi ir flirto. Šiaip tikrai dar nevėlu pabandyti iš naujo, neleisk, kad debilai ir traumos iš praeities įtakotų tavo ateitį, siek vizijos.
Juokingiuosia tai, kad ji irgi sakė, kad esu "geras žmogus" kuris iš jos nesijuoks todėl ji ir išsiliejo ant manęs. Dabar kai kas nors pasako, kad esu geras žmogus priimu kaip įžeidimą
Su gerumu viskas gerai, jei visi galvoja, kad esi geras žmogus tai yra pliusas, blogai kai pradeda kiti naudotis tuo gerumu ir tokiem žmonėm nenubrėži jokių ribų, tada tampi "geruoju pastumdeliu". Pvz. Skolini pinigus vėl ir vėl kokiem pizdukam draugeliam kurie niekad negrazina, padedi panai jos projektini darba rasyti, kol ji tusina su kitais. Tokie ir pansus veiksmai atsiranda, is savim nepasitikejimo, bandymo itikt kitiems vardan atlygio, draugystes, bet tai niekad neveikia, nes jei nori sukurti romantinius santykius ar stiprius draugystes rysius, pirma turi atsirasti pagarba. Asmeniskai as vadovaujuosi 3 taisyklemis. 1. Gerus darbus darau, tik tada jei to pats tikrai noriu, o ne, kad sukurciau kazkoki ivaizdi ar labiau patikciau kokiam zmogui (Savanoriavimas, aukojimas, pagalba likimo nuskriaustiems, pagalba artimiems) 2. Visada kai bendrauju su mergina, aiskiai parodau jai, kad mano tikslas yra romantiniai santykiai, o ne draugiski (jokiu uzuolanku ar zaidimu saugiai, direct approach, ji turi zinoti kad ziuriu i ja kaip i potencialu partneri) 3. Dazniau sakyti "NE". Jaunysteje nemegdavau nuvilti zmoniu, daznai pagelbedavau, dabar isiklausau i save ir jei man tai kelia diskomforta drasiai sakau NE. Zmones nepradeda taves nemegti ir pradeda gerbti, nes mato, kad turi ribas ir nuomone.
Man dar užteko proto nebūti tuo pasdumdeliu kuriuo žmonės naudojosi. Bet nesu tikras dėl antro punkto ar neatrodytų per daug creepy jai tai pasakyčiau susipažinęs su kažkuo?
"-Labas, pasirodei labai simpatiška (ar koks kitas komplimentas) aš (vardas), tada small talk dalis ir pasiūlai -gal norėtum kartu nueiti į X paveikti Y." Aiški intencija ir taupo laiką. Blogiau kai bandai "susidraugauti" mėnesį laiko ir tada perlipti į romantiškąją pusę. Geriau iš karto reject gauti ir ieškoti toliau, nei žaisti žaidimus ir vaikytis paną kuriai tu neįdomus, o ji bando mandagiai išsisukinėti. Aišku visada reikia dėmesį kreipti į aplinką ir kontekstą, jei ateisi į sporto būrelį ir pirmą dieną pradėsi agresyviai visas kabint, tada tikrai bus Minedo lygio creepy. Bet jei bare priėjus užkalbini, tai viskas ok. Man bent jau veikė ši formulė, kartais į savaitę turėdavau po 2 pasimatymus, ne su visom buvo chemija, šiuo metu džiaugiuosi, nes tikrai sau faina žmogu radau.
Bandžiau kažką panašaus tinderi, nė viena nesutiko kur nors nueiti. O realiam gyvenime man neužtenka drąsos užkalbinti
Blm paskaičiau ir panašu jog daug ko bendro turim, mano tėvai buvo narcizai, poskyrybų gyvenau su motina kuri buvo dalbajobė, visada yik kritikuodavo mane kad jai tokį sūnų gėda turėti, daug dirbau nes buvau spaudžiamas, kai ji prilakdavo tai ir myždavo virtuvėj ant grindų ir nuogais papais po kiemą bėgiodavo isterikuodama, kitiems žeimos nariams irgi buvau tik grindų kilimas, mokykloj buvau klasės klounas, kitų klasių mokiniai nuolat prieš mane smurtaudavo, buvo tokie pasportavę, kartais atėsdavo už nieką keliese pasigavę, apie mergas negalvojau labai ilgai nes ir pats supratau jog buvau lūzeris ir joms nepatinku, didžiają dalį gyvenimo rinkausi būti atsiribojęs nuo kitų, šiaip yra sakoma jog esu išvaizdus ir uždirbu normaliai bet jaučiu jog mano šūdina asmenybė yra atstumianti. Apskritai esu beveik 32 bet su žmonėmis sakyčiau bendrauju gal tik kokie 6m ir nepasakyčiau jog užmezgiau kažkokių ilgalaikių stabilių santykių, nors periodiškai būna kažkokių nuolatinių bendravimo partnerių, bet tai kažkada baigiasi... Pastaruoju metu tikrai beturiu ooreikio skūstis, gyvenimas ne pats geriausias bet su pastangom eina teisinga linkme, manau nebesijaudinu baisiai bendraudamas su žmonėmis, nors ir mano lūkesčiai ties tuo sumažėję, gal dėl yo ir neaijaudinu, pastebėjau jog tie gilesni santykiai dažniausiai man baigiasi liūdnai o paviršutiniški ne visada yra beprasmiški, kartais vien su kažkuo susitinkant diena pagerėja, kai per daug neteikiu prasmės visokiems intymiems santykiams faliu daugiau laiko skirti asmeniniam tobulėjimui, projektams ir darbui..., kuriuo beje anksčiau buvau nepatenkintas, bet panašu jog žmonės vertina na nano kompetenciją, tad nėra jau taip blogai.... Būna gerų dienų, būna prisigeriu ir visą dieną nelipu iš lovos.... Gyvenimas yra visoks, svarbu, kad daugiau žingsnių į priekį nei atgal ir viskas gerai bus....
Skaičiau tavo istorija keleta kartų, bet nežinojau ką pasakyti, bet kažką noriu pasakyti, negaliu palikti kabančio. Atrodo mes abu kalbam apie viltį ir kaip viena diena gyvenimas susitvarkys ir bus normalus. Nežinau kaip tu, bet aš gyliai viduje neturiu jokių vilčių ar svajonių. Aš nežinau ko aš noriu ir aš pavargęs kautis su savimi kiekviena diena
lol, tikrai nepatiri nieko ko aš nebūčiau dažnai patyręs ir net nekalbu apie kažkokius senus laikus... Man tas "nežinau ko noriu" yra artimas dalykas, keletą savaičių atgal dėl to tikrai depresavau ir galimai tai atsikartos... šiuo momentu tiesiog esu susitaikęs jog gyvenimas kartais skausmingas ir tai nebūtinai yra blogai, tiesiog turėjau blogus santykius su skausmu... manau jaučiaus jog gyvenimas man kažką skolingas ir man tai buvo didelis stabdis, nes tai yra arogantiška nuostata nes gyvenimas nėra man nieko skolingas ir gauni tai ką pasiimi, nors tikrai didelėje gyvenimo dalyje gaudavau tai ko nenusipelnau, kalbu tiek apie gerus tiek apie blogus dalykus ir tai tikrai įtakojo tokį mąstymą... galiausiai pasijunti jog, tai ką gauni visiškai nepriklauso nuo to ką darai, tada meti visus savo tikslus ir pradedi nieko nenorėti nes kai nieko nenori nereikia nusivilti pralaimėjimais.... Ilgai gyvenau su tokiu mąstymu... bijojau kažko imtis nes su kažko darymu ateina skausmas o jo aš visada bijojau.. Bet tiesiog man dabar aiškiau jog ta skausmo baimė yra vienintelis dalykas man skersai stovintis kelią... Kas būtų jeigu priimtum visą tą skausmą ir išmoktum nekentėti dėl jo? Kai pirmą kartą išgirdau kažką panašaus labai susinervinau, nes, tada atrodė, tai kokia tada prasmė gyventi? tam kad kankintis? Ir dabar nevisai man tas limpa, bet su šita baime negali nieko siekti, nieko gauti, kažkuo rizikuoti gyvenime tai tikrai pats stipriausias stabdis gyvenime... taip ir santykiuose, nuolat galvojau, kodėl aš turiu imtis iniciatyvos, kodėl amžinai aš turiu būtiu atsakingas kodėl kiti negali manęs užkalbint ar dėl manęs keistis.... na visa tai yra arogantiška ir labai sunku paleisti... Teisingas atsakymas yra, gyvenimas tau nieko neskolingas, kartais nutinka netaip kaip nori bet tikrai yra prasmė stengtis tai daro tikrai didelę įtaką ilguoju laikotarpiu... gi esi užstrigęs ir nenori, kad taip liktų, vadinasi turi kažkas keistis, per visą mano gyvenimą manęs niekas neišgelbėjo kai man buvo sunku, net jei buvo pagalba tiesiog jos nepriėmiau... visi šitie pokyčiai man ilgas procesas ir tikrai manau bus nuopolių, bet verta...
Is savo patirties galiu pasakyti ,kad įmanoma sukurti gerus santykius net ir būnant traumuotam. Tie santykiai aišku niekad nebus kaip per filmus ir sakyčiau pirmas dalykas būtų nesitikėti to. Jeigu santykiuose neskaudinat ir nekenkiant vienas kitam tai jau yra labai gerai. Turi atrasti sau tinkamą žmogų. Greičiausiai irgi traumuotą, idealu jei galit vienas kitam tas traumas padėti gydyti ( nepermetant atsakomybės ant kito žmogaus). Geriausia yra bandyti, per daug nesitikėti, ir mokytis is klaidų ir per laiką atrasi kas tau tinka.
Seni soriukas, man rodos tau jau charakterį reikėtų restartint... Idk how one comes back from that..
Gonna get downvoted to shit, bet psichadelikai resetina smegenis, taip pat ketaminas.
respawn tipo?
Ar viskas tikrai taip blogai? Aišku čia tiktai legkalnio viršūnė, ir gal aš net neminėsiu kokius košmarus turiu jai netyčia vagytum
Prikolas buvo, bet mano nuomone aš asmeniškai negalėčiau išdidumo nuryt kaip tu sugebėjai. Nežinau ar tai padaro tave geresniu žmogumi negu aš, bet.
Nemanau kad tai susije koks geras esi, bet kaip mergina gali sumaišyti prota
Tu neįsivaizduoji, kiek žmonių taip užaugę. Tikrai kas dieną prasilenki su ne viena panašia istorija. Pagalvokit apie tai.
Aš ties moterimi užsiciklinau ne ties vaikystę
cool story bro. svarbu nepamirst is saves daryt auka
Vidutinis atlyginimas nuperka tik 29m^2 būstą ir tai pinigų kitkam nedaug lieka
Aš tai supratau, kad elementariai nesu toks protingas, koks galvojau, kad esu anksčiau. Tiesiog bloga atmintis, galva veikia lėčiau, neturiu iškalbos, nesu juokingas. Todėl neuždirbu daug, neturiu daug draugų ir merginos neturiu. Nepasiduodu, bet nelabai sekasi kol kas.
Tai gal kokia durniuke irgi susirasti gali ir puikiai sutarsite
Nežinau, gal geriau vienam būt.
Šitas postas yra grynas survivor's bias ir niūchina privilegijuotumu. Ne visi gali sau leisti keliauti, neturi galimybės mest darbą, o ir aplinka gali būti ne pati geriausia. Jei save pakėlei už savo batraiščių, nereiškia, kad visi tą gali padaryti. OP, vietoj mykimo apie "kokie jūs pesimistai" geriau šiek tiek savirefleksijos pasidaryk ir apmąstyk visas gyvenimo aplinkybes, kurios tau padėjo gaut kopėčias išlipt iš duobės, ir tada į tą lygtį įdėk tą faktorių, kad yra žmonių, kurie tokių kopėčių gyvenime negaus dėl aplinkybių, kurių pakeisti jie niekada negalės. Labai romantiškas požiūris "viskas tik nuo tavo požiūrio priklauso!". Aha, yra koks žmogaus požiūris, kad nori nuosavo namo su žemės lopinėliu pomidorų pasisodint, bet turi neįgalumą ir darbo galimybės apverktinai mažos. Parodyk savo postą tokiam žmogui ir jis pasiųs tave nachui - ir jis bus teisus.
Tldr: have you tried confidence?
Koks nuostabus komentaras, ačiū tau.
Juk dar pabrėžiau, kad suprantu, jog NE VISI gali mest. Yra ligos, reikia rūpintis artimaisiais ir pan. Aš ne apie juos. Bet yra dalis žmonių, kurie skundžiasi, nes negali "bobos" susirast, neuždirba 3k į rankas ir pan. Ar tikrai nereiktų biški sustoti ir pagalvot, kad galžką gali pakeist savo gyvenime? Sutinku, kad kai kurie dalykai - sėkmės reikalas. Bet jei galvosi, kad nieko visiškai negali pakeist, tai nieko ir nepakeisi.
Px tos bobos. Bet va kai 3k i rankas neuzdirbi tada negerai...
Nereikia rūpintis O tu pasirenki tai daryti savo noru
Depresuoti - tikrai ne: buvo blogiau, nepatenkinti - faktas. Buvau vidurinė klasė, bet prasidėjo karas ir dabar būto nuoma į mėnesi kainuoja tiek pat už kiek tėvai išsipirko jiems darbo pasiūlyta. Blem, nuomai reik atskiros temos. Išlindo grupės dėl kurių galiu netekt darbo jei neplosiu rankutėm, nes jie rėkia garsiau. Covidas ir rinkimai parodė kiek daug žmonių grynai šika ant Lietuvos ar svarbiau pelnas. >bet skūstis ir nieko nedaryt Greičiausiai neteko mėgint pakeisti Vatniką tėvą (Ir šis dar ne ultra) neįmanoma. >pakeliaukit Už ką??? >susiraskit kokį hobį Tu matei Warhamerio 40K kainas? :D >kuo jame džiaugtis Mes džiaugiamės - tiesiog nerašysi gi reddite posto kaip nirvana pasiekiai palikęs submariną marmoriniame soste. **Survivorship bias...**
paskaičiau tavo komentarą, pamačiau įdomų žodžių jungini kaip warhamer 40k, pasidomejau, panašu kad dabar turiu nauja hobi
Bliamba, pastūmiau visą šeimą badauti nes figurėlės kainuoja arklį ar du? Bet aš pažymėtąs senelio Nurglo, jūsų badaujantis kūnai taps gėlynų kurį mes su meile prižiūrėsim. Sveikas atvykęs :D
> dabar būto nuoma į mėnesi kainuoja tiek pat už kiek tėvai išsipirko jiems darbo pasiūlyta. kiek?
Apie '94 (tiksliai nepamenu) už 3000 Litų, sovietai jau žlugo bet darbovietes (Telekomas) praktikos dalinti(nežinau kaip užvadint bet arti to) būtus/sklypus dar kuri laiką tęsėsi. Tėvai turėjo du vaikus tai kiek padėjo gauti dvibuti, bet tie kas palaukė gavo sodų plotą prie Neries kiek atokiau nuo rajono miestelių.
Mano šeimai niekas butų nedalino (dar 1985), močiutė išsimokėjo butą pilnai dirbdama po 10h į dieną visą darbo savaitę (20 metų) siuvėjos darbą už visiškas kapeikas, kuris ir iki šiol yra mažai apmokamas (bent jau gamyklose). O turėjo gauti, kaip ir visi su vaikais.. Bet skyrėsi anksčiau nei eilė gauti atėjo ir turėjo pati savo rankomis uždirbt tą butą. Kiti seneliai irgi turėjo sunkiai dirbt panašius darbus, kad galėtų iš kaimo į miestus atsikelti - gyveno nemažai laiko (apie 3 metus) su 2 mažais vaikais 1 kambario bendrabutyje.. Tai žinai. Tad ne visi, buvo apdalinti tais butais nemokamai. Dabar kame problema, kad būstas jauniems tikrai sunkiai įperkamas, bet tuo pačiu yra ir paveldimas tėvų, senelių.. Nebent esi iš gausios šeimos, kur viskas bus pasidalinta. Tai vietoj verkšlenimo, eik dirbt, kur geriau moka arba kelk kvalifikaciją, jei nori tą sau atskirą butą užsidirbt...Nieko šiaip nėra už dyką.
mano tėvai kiek žinau gavo buta poros kambarių dėl to kad tėvas baigė mokslus ir buvo jaunas specialistas kuris kuria šeimą ir čia buvo dažna praktika
Tai paklausk tėvo ar nedavė jis 'blato'? Ar nebuvo geri draugeliai su tais žmonėmis, kas pasirašydavo/sutvarkydavo dokus tais laikais? Gi nebe reikalo buvo didelė korupcija visur tais laikais. Maniškiai nebuvo tokie nagli,neturėjo ko pasiūlyt už tokias paslaugas.
Keliauti nebūtinai reiškias brangu. Ypač jaunimui. Pats dar Londone buvau savaitę tai bilietai pirmyn-atgal + hostelis beveik centre kainavo 100€. Ten į muziejų, kur prisivogta eksponatų iš viso pasaulio pilna ir dar nemokami tai labai gerai. Toliau jau kiek kur kaip valgysi. Taip tai [azair](https://www.azair.eu/) siūlau bilietams ieškotis.
Visada yra priežasčių ne super gerai jaustis pasauly ir aš jas visas palaikau. Skųskitės visi, skųskitės daugiau!
Nenoriu skųstis, bet "skųstis" reikia rašyti su "ų".
Na, vieni kovoja su liūdesiu skųsdamiesi, kiti su peiliukais (skutasi)
Lol
Ačiū, kad puoselėjate lietuvių kalbą.
Ko cia skundiesi pabandyk susitvarkyti gyvenima ir maziau bambek.
Pasidžiaukim visi, kad OP gyvenime nusisekė :)
Mano situacija dėl ko aš toks kokiu čia mus pavadinai. 1. Turiu labai stipria miego apnėja ir ji man griauna gyvenima, plius knarkiu kaip tankas ir garsiau. Tai uriu nuo mažens. Ar ką dariau dėl to ? Taip, sakydavo, kad dėl svorio. Kai jau pradėjau skūstis tėvams dėl knarkimo. Numečiau svori iki tokio koks yra sveikas mano ūgiui. Nepadėjo. Pasidariau tyrimus, padarė nosies operacija, bet pasirodo problema gerklėje. Lankiausi pas kelis specialistus. Dėja, nieko padėti negali, miego API per didelis, tiesiai šviesiai pasakė, kad jokia operacija nepadės. Nusipirkau ir ACPAP aparata, nepadeda... Niekad neišsimiegu, visad pavargęs, sunku vairuoti o ypač kai reikia kokiuose mokymuose darbo sėdėti. Jei reikia, visad galiu užmigti per max 5 min. O kur dar problema? Tai labai šūdinau jaučiuosi, kai žmonės dėl manęs negali pamiegoti. Nesmagu kai žmonės pastoviai sako: Na bet kaip tu knarki, pamiegoti visiškai negalėjau. 2. Introvertiškas charakteris ir tai, kad man viskas atsibosta labai labai greitai. Patikėk, gyvenime jau išmeginau daug ką. Nebežinau net ko nemeginau... Na nemeginau dar nelegalių dalyku. Apart žolės ir kekšiu. Bet jau N metų nei to nei to nevartojau ir nejau. Tai va, štai dėl ko aš toks. Taip, kad dariau viską ką galėjau. Išmeginau N hobiu, sporto šakų, žaidimų, kelionių, gyvenimo kitose šalyse, terapiju ir pnš. Draugų turiu. Nebeturiu nei jėgų, nei nori toliau kažką daryti, nes ištikro nebežinau ką daryti.
Pridėsiu dėl jautimosi blogai dėl kitų, kurie neišsimiega - kitam sub'e esu mačius nemažai komentarų, kad žmonos miega atskiruose kambariuose nuo knarkiančio vyro, ypač kai nori pailsėt prieš svarbią dieną. Visos sakė, kad atskiras kambarys neigiamos įtakos santuokai nedaro. Kad pats pavargęs vaikštai - užjaučiu.
Kokius ledus megsti?
Šokoladiniai - best, bet vaniliniai irgi sueina 😏😏
Monster
Johan Liebert
Man tokie kaip op pasakymai "gal reikėtų keist kažką" tai grynai Alex Monaco dvokas: "žmOgAu, aTsiBusK, sUpRaSk, kAd rYtoJ jAu nEbeBuS šiAndiEnOs...", dėkui blet, nežinojau :))
Kūrwa, juk teisingai! Nuo visų ligų ir negandų išlaisvins darbas!
Jei tau viskas gerai gyvenime ir niekuo nesiskundi, nereiškia, kad tas pats ir kitiems. Daug kas iš mūsų tiesiog pavargę nuo survival gyvenimo. Dažnai nesiseka, depresija, nėra nei motyvacijos, nei jėgų kažką daryt, nes tiesiog pavargom nuo visko. Kaip sakoma kol neatsistosi į kito batus, nesuprasi ;)
Nes brangus maistas.
Ypač Rimi, nu nx
Ypač IKI
Yes.
Na, kai kas nors laimingas, neina pasigirt laime i reddita, tai atrodo, kad visi tokie depresuoti ir nepatenkinti :D kartais gali ir paprastai issprest problemas, kartais ne. Pvz rast gerai apmokama darba, kad tau jis patiktu, kad butu gera atmosfera yra labai sdėtinga, dauguma siekia bent du is triju turet, bet vistiek bus kitas dalykas, kas gadins tau reikalus (arba neturesi pinigu, arba nepatiks darbas, todel kankinsiesi ir nenoresi i darba, arba bus toksine aplinka, kur net nieko nepadares busi kazkieno apkaltintas, ar ujamas).
Na aš šiek tiek įvesiu optimizmo. Aš užaugau labai smurtaujančioje aplinkoje. Tėvai turėjo pinigų, bet vienas iš tėvų mane kasdien po kelis kartus mušdavo, nekalbant apie žodyną. Tai aš tiesiog 18m baigus mokyklą susikroviau daiktus ir išėjau iš namų. Mokiausi inžinerijos ir dirbau vienu metu. 3kurse mental breakdownas prasidėjo visiškas. Antidepresantai, raminamieji buvo vartojami, kad gebėčiau baigti univerą. Iš prigimties esu labai nervinga, turiu labai daug nerimo. Laimei kad pradėjau dirbti darbus, kas man daug maž patinka, gaudavau iš pradžių mažai, bet vis mintyse galvojau, kad ateityje turėsiu daug patirties ir gausiu daugiau :) Gimus vaikams man prasidėjo kitas pykčio beeak downas, nes niekada neturėjau mylinčių tėvų ir buvo tiesiog gyvenimo šūdas pogimdyviniu laikotarpiu. 4m ėjau pas psichologę (jai milžiniškas respektas), kuri man padėjo išvaryti iš manęs demonus, nors ji man sakė, kad aš pati viską padariau, nes daug skaičiau, domėjausi, kaip tuos demonus išvaryti. Taigi nutraukiau ryšius su savo tėvais ir realiai pradėjau gyvent savo fainą gyvenimą. Man jie tarsi mirę ir man nuo to yra ant širdies ir dėl savęs daug geriau. Dabar siekiu kitų darbinių tikslų, mokausi po darbo savarankiškai. Liūdniausia, kad nieko neišmoksi taip greitai čia ir dabar, tad deja reikia daug pastangų įdėti, tad ieškau variantų, kaip išmokti dalykų efektyviausiai, o kai išmokstu, labai didžiuojuosi savimi. Kas žino mano istoriją labiau iš draugių, tai manęs prašo patarimo, kas man atrodo weird, nes prieš tai, kaip šiukšlė jaučiausi. Tai galėčiau sakyti, kad atradau kelią, tik esmė reikia išmokti, įgyti tų įgūdžių, nes su problemomis visi susiduria, esmė, kaip kiekvienas jas sprendžiam. Ir čia ne esmė ar moteris 5/10 ar 9/10, toks lyginimas žaloja ne tik to žmogaus kuris tai sako savivertę, bet ir moterų, kurių savivertė vertinama grožio balais. Comon.. moterys yra apie daugiau nei tokie balai.
Visiškai pritariu išsakytoms mintims ir džiaugiuosi, jog, nors ir po truputį, kuri savo gyvenimą tokį, kokio nori. Sekmės!
Ar nepripratai prie raminamuju? Ar tebevartoji antidepresantus ar laukimo metu naudojai? Gal galima psichologes kontaktua i pruvata. Lankau 2.5 metu teraoija - negeriau
Good point, tai norėtųsi kažkaip feed'ą papildyt ir gerais dalykais. Iš asmeninės patirties, geras, įdomus darbas įmanomas, jei quittini bullshit. Ne vieną darbą teko pakeist, kol radau kažką, kas patinka. Tiesiog dažnai žmonės susitaiko su šūdinom sąlygom ir nebando keist. Žmonės, nebijokit keist dalykus, visada gali būt geriau 😊
Man dar netekę 3 šiuos kartu turėt, bet pritariu Tau, kad nereik bijot keist ar darbo ar kažko, kas nepatinka. Mano pirmam darbe buvo viskas taip toksiška, kad per kelis metus pasikaitė gal 30-35% darbuotojų (toksinis branduoliukas pasiliko, o kurie tai laikė toksiška arba išėjo arba buvo išmest). Mes su išmestais gerai sutariam, darėm neseniai meetą.. kažkaip juokais paklausė vienas, ar kas nors iš išėjusių išmestų pateko į prastesnes sąlygas. Nebuvo nei vieno, visi gailėjosi tik to, kad taip ilgai delsė išeit :) buvo viena darbuotoja taip bullinta, ir per viešus skandalus (ją apšmeižiant) išmesta, kad iki šiol stebiuosi, kaip ji nenusižudė.
Love your reply <3 Nebijokit keist!
15k dantis susitvarkyti, nes po-sovietiniai tėvai neišmokino kaip prižiūrėti normaliai
O gal jie patys to nemokėjo ?
Nes ne viską gali pakeist, kad ir kaip norėtum? Spėju esi in your 20s. Nieko, suaugsi pilnai, suprasi, kad pasaulis nėra rožinis. Ne viskas yra gėlytės ir vienaragių bezdalai. Kartais gyvenime susiduri su problemom, kurių pakeisti neįmanoma. O kartais tiesiog turi pabičint, kad rastum geriausią sprendimą. Normalu. Nors taip, yra nemažai ir visokių inceliukų kurie tik verkia ir visą pasaulį kaltina užuot atsisukę į save, nes asmeninė atsakomybė jiems yra nesuvokiamas konceptas. Realiai tu savo poste irgi bičini apie tai, kad kiti bičina. Ironic. Žodžiu, mažiau apsikrauk tuo, ką kiti daro ir susikoncentruok į tai, ką pati darai. Gyvenimas daug gražesnis ir mielesnis, kai nusispjauni į anonimus internete ir žiūri tik savo gyvenimo, kai dzin ką sako svetimi ir atsižvelgi tik į tų žmonių nuomones į kuriuos nori būt panaši kažkurioj srity. O visa kita- tik atmosferinis triukšmas.
Ne viską galima pakeisti kad ir kiek norėtų, bet "inceliukai" patys dėl visko kalti? Atsisakai visos savo logikos, kad tik jiema įkastum?
Nenori eit nx? Susikūrei paskyrą, kad parašyt "turn negative into positive"? Tu net nenutuoki, kokie yra skirtingi ir niuansų pilni žmonių gyvenimai ir jų situacijos. Kad pradėjai sunkiai ir dabar esi laimingas nepadaro tavęs ekspertu. Ir iš vis kas čia per postas - nei klausimas, nei patarimo prašymas ar davimas, tiesiog parėkt atejai ant pačio susigalvotos "visi pasidavę" publikos.
Paziurek i trecias pasaulio salis kaip zmones ten dziaugiasi del visko ka turi, Sirijoj kur pilietinis karas ir skurdas jau 15 metu ir savizudystes procentai daug mazesni nei lietuvos. Cia tikrai OP teisus, tiesiog apsisike visi esat
modernus gyvenimas iššaukia modernias problemas. Jeigu tavo tikslas tik pavalgyti tai aišku kad būsi laimingas pavalgęs kai karas vyksta. Bet normalus gyvenimas turi daugiau problemų. Maslovo piramidė gerai tai apibūdina
Gal netgi "mest tą šūdiną darbą ar draugus" irgi ne visada išeitis? Gal žmonės tiesiog nebenori eiti į kompromisus, patirti diskomfortą, kažkur nusileisti, kantrybės ir nuostatos "susitvarkysiu ir su šituo" ar "pakentėsiu, nes ne esminis dalykas" nebėra? Greito pasitenkinimo (instant gratification) siekimas užkerta kelią labai daug kam gyvenime, ypač dalykams, kurie reikalauja ilgalaikių investicijų. Nuo santykių iki karjeros. Gal čia interneto kartos požymis - viskas ką nori pamatyti ekrane pasiekiama per kelias sekundes sumaigius klavišais kažką (nori pamatyti labai seksualią moterį visais įmanomais rakursais darančią dalykus, kokius tik tavo fantazija ir nešvankumas išneša - prašom, nori pasilinksminti - prašom juokelis, nori info apie kažką - jokių problemų)? Bet realiame gyvenime tai taip nevyksta, dalykai veikia kitaip. Santykiai su žmogumi gludinami kažkiek metų ir tik tada gali pasakyti, kad tai TAS žmogus - geras draugas, geras partneris, potencialus sutuoktinis ir t.t. Žmonės nepajuto, kaip tas "noriu čia ir dabar, o jei negausiu - tai ačiū, bet ne, viso gero" įaugo į mūsų mentalitetą. Jokie ilgalaikiai "projektai" nebeatrodo vertais dėmesio, nes tiesiog reikalauja per daug laiko, finansinių ir emocinių investicijų? Kol kas šitą labai akivaizdžiai pastebėjau jaunesnės kartos (nuo paauglių iki maždaug 25 metų amžiaus grupė) rate - nuo to, kaip lengvai keičiami romantiniai (ar sekso) partneriai iki to, kaip darbovietėje išgirdus bet kažkiek konstruktyvios bet tiesmukos (be n pagražinimo žodelių) kritikos žmogus sustresuoja, įsižeidžia, supanikuoja iki tiek, kad kitą dieną jau ieškosi kito darbo.
Aš atradau podcastą “dialogas podcastas”, labai plačiai išdiskutuoja tarpusavio lyginimąsi, kaip reikia save mylėt, investuot į save ir kad reikia suprasti, kad gyvenime nevyksta viskas taip greitai kaip telefone. Mano rekomendacijos.
[удалено]
Paskutinis sakinys net supykino.
Nes noriu blet, + anoniškumas, + lietuvis esu, o lietuviai visada yra kažkuom nepatenkinti.
Tu dabar skundiesi, kad kiti skundžiasi. hmmmmmm
O ko tu skundies kad ji skundzias? O ko as skundziuos kad tu skundies kad ji skundzias? Vapsie axhujiel
Sveikinu perskaičius "The Secret", dabar viską ir visus gali teplioti savo dideliu pozityvumo teptuku
O tu seniuk skundiesi, kad kiti skundžiasi 🤣
O ko tu skundies kad visi skundzias? Ir nebandyk man skustis kad as skundziuos, kad tu skundies kad visi skundzias!
Na savo gyvenime daug šūdo turėjau ir dabar suprantu jog tokie patarimai kaip šitas manęs nebūtų paveikę... Tiesiog jei su psichologija kažkas užsiblokavę tai nėra galvoje kažkokios knopkės kurią nuspaudus iš kart pasikeistum , sulaužytum įsisenėjusius įpročius ir pradėtum viską daryt, jaustis ir reaguoti į aplinkybes kitaip.... Tai yra sunkus ir ilgas procesas. Žmonės kartais praranda viltį ir ieško supratimo tad parašo kažkur reddite, tokiais laikais gyvenam kur daug socialinės izoliacijos ir realiame gyvenime sunku atsiverti, ar nėra kam, galima psichologus siūlyti bet irgi sunkoka pasitikėti samdomu žmogumi kuriam galimai tik tavo pinigai rūpi....
Aciu, pagyjau!
Prašom :)
kas tau yra? pats dabar nepatenkintas cia rasai, time to reflect on yourself buddy. o siaip tai sovietines okupacijos europos dalyje gyveni todel tokie ir zmones.
Aš tiesiog nuoširdžiai norėčiau visiem palengvint gyvenimą, tai jei bent vienas žmogus pagalvos, kad gali kažką pakeist savo gyvenime į gerą - success 👌
nori palengvint kazkam gyvenima? eik i labdara, padek benamiams, savanoriauk. zmogus nesikeis jaigu jis nenores ir niekas neitikins jo keistis kol jis pats neapsispres.
Reddituky papostint vėmalą ir parėkt nuo savo high horse yra daug lengviau, nei iš tiesų subinę pajudint ir nueit kažką gero nuveikt. Ten aukot savo laiką reikia ir mental jėgas, o čia sumetei postuką ir jautiesi axujieną darbą nudirbęs.
Fair point, bet kadangi kartais ir į reddit užklystu, galvoju reik parašyt.
okay sorris kad uzsipuoliau, kartais tikrai norisi issiliet reddite.gero vakaro🫡
Labai naiviai tikėsi kad reddit postas pakeis kažkieno gyvenimą keliais banaliausiais jau visiem šimtą kartu girdėtais sakiniais. Jei nori palengvint kažkieno gyvenimą, nueik pasavanoriauk kur nors. Čia tik heiteriai ateina
Negalvojai apie psichologo darbą? Aš pas savo psichologę lankiausi 4m ir iki šiol visišką respektą jaučiu jai, ji man per 4m davė daugiau nei tėvai per visą mano gyvenimą ir dar ateinantį :)
Tiesiog dabartinis pasaulis visiškai sunaikino vidutinį vyrą ir viskas daroma dėl bobų gerovės lyg dabar reikia joms mokėti reparacijas už praeities nuoskaudas padarytas per daugybę šimtmečių atgal. Šiais laikais vakarų valstybėse neįtikėtinas geras gyvenimas būti boba, apie 7/10+ bobas net nešneku, nuostabus gyvenimas ir 5/10 bei 6/10 boboms, o neišvaizdžioms boboms visos galimybės sudarytos tapti irgi tokiomis, kurios turės nuostabų gyvenimą. Jei nesi išvaizdi padirbai gyme, pasidarysi pora operacijų ir jau būsi vertinga boba gaunanti daug dėmesio ir pasiūlymu, tereikia teisingai išsirinkti. O ką vyrai, viskas 100x sunkiau jei negimei turtingoje šeimoje. Turi prasimušti savo talentu ir juodu darbu, niekas tau dėmesio neduos kol netapsi vertingu, o vertingu visuomenėje tapsi tik vairuojant prabangią mašiną, turint savo butą ir gerą karjerą, o visą šitą kelią to siekiant reikia nukeliauti žiaurioje vienatvėje ir konkurencijoje. Tiesiog labai nesažininga, kad mūsų karta yra prarastoji ir feminizmo įsišaknyjimas mus sunaikino.
Inshallah broli mėlyniau. Alachas tau tikrai dosniai atsilygins 🤲
Pati esu taip referinama "boba", sakyčiau pagal išvaizdą 7/10. Visą gyvenimą žinojau, kad pačiai reiks rūpintis savim (nes užaugau tik su mama). Iš antros pusės tikiuosi tik palaikymo ir šilumos, px tos mašinos. Aišku visokių moterų yra, bet tikrai ne visos barakūdos. Jei taip nusistatysi, niekad nepastebėsi, kad yra ir kitokių 😉
Tau matyt labai nedaug metų dar boba. Nuo 22-23 bobos tampa vis labiau ciniškos ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų busimų, tai nori kuo turtigesnio vyro ir vidutinybės joms neegzistuoja nors dauguma pačios tėra vidutinybės, bet žinoma taip susiklostė, kad bobos pasaulyje yra vertingos, nes jos gimdo, o vyras tiek vertingas kiek ko turi, tai dauguma reikalavimų kartelės nepasiekia, o boboms kas, jos tos kartelės be minimum 30 nesileis, jos turi socialinius tinklus ir priėjimą prie viso pasaulio vyrų keliais paspaudimais ekrane, viskas paprata, tik būk bent kažkiek išvaizdi.
Blueberry sugrįžimas! Aukso žodžiai. Faktai. Preach master 🤲🙏🛐
Kas tas blueberry?
Kaip praleidote atostogas nuo reddito?
Wtf? Keistas požiūris imti ir taip viską į vieną sudėti. Tikrai bobom niekas nieko neduoda. Ypatingai jei ji dirbti nori ir būti aukštesnėje pozicijoje tai visokių dalykų prisako vyrai, kaip geriau eiti gimdyti vaikus, daryti seimai valgyt, nei čia dėl darbo taip “ardytis”. Ta prasme wtf? Tai šitas postas panašus į tai, nėra empatijos pas patį, tai ir pats jos iš niekieno negauni.
Vieniems atmazai yra tiesiog lengviau nei kažką keisti. Kitiems, tiesiog norisi išsikrauti, nors ir kažką daro. Treti, neturi gal su kuom atvirai pasikalbėti ir ieško panašių žmonių internete ir gal tai įkvepia juos kažkur išjudėt. Aš šiaip turėjau labai sunkią vaikystę, bet nežinau kas lėmė, kad man asmeniškai gyvenime niekada nebuvo sunku eiti ir kažką daryti, kažkaip spręsti ir dabar gyvenu gerai. Bet ne visi taip moka, gali, ne pas visus vienas psichologinis make up’as yra, tai čia ant vieno kurpaliaus visus matuot ir stebėtis šiek tiek keista yra. Aš nesuprantu labai daug kitų žmonių pasirinkimų, bet aš nepažįstu jų, tai nelabai noriu užsiimti kažkokiu kalbėjimu iš savo auksinio bokšto, kad “nu tai kodėl jūs elgiatės vienaip ar kitaip, o ne taip kaip reikia”.
nepavydėk
Lietuva tai geras natūralios atrankos pavizdys.
Laimingiausias zmogus yra idiotas.
Aš tai kažkaip linkęs galvoti, kad daugumoje kalta kultūra Lietuvoje. Daugumoje konkrečiai emocinio intelekto trūkumas. Per daug dar čia to sovietinio /postsovietinio mąstymo. Ir tas gaunasi, kad vieni pyksta ant kitų ar kitos nesąmones. Gal su kartomis visa tai pasikeis.
Galiu tiek pasakyt, kad ir kaip keista bus , o gal ir ne.. Kai apmažinau alkoholio vartojimą (labai padėjo išvyka į kalnus, joje visiškai negeriu ), pamačiau, kad gyvenimas daugiau spalvų turi , nei maniau, jėgų daugiau, mintys švaresnės, mažiau galvoju, kas dėl ko ką pagalvos ir kodėl dabar turiu išgert, nes juk padės , ieškot socializacijos tam.. Labiau linkus galvot, kad , jei ir kelt taurelę, kai linksma , bet neliūdna. Tai va, manau, kad pernelyg dideli
Tęsinys. Manau, kad pernelyg dideli žalingi įpročiai padaro pilkesnį gyvenimą , sukuria papildomų problemų. Šiaip , kam liūdna, keliaukit, darykit, tai , kas dar neišbandyta , skaitykit ir daaug dalykų, kuriuos laikot savy. Gyvenam kartą ir visų pirmą patys sau turim būt svarbiausi.
Nesakau, kad lengva mąstymą perkelt į realius veiksmus, bet tikiu ir tikėkit ir jūs!🙂↔️
>Šiaip , kam liūdna, keliaukit, darykit, tai , kas dar neišbandyta O jeigu nepatinka keliauti? Aš labai rimtai - nemėgstu keliauti, nepatinka būti tarp skirtingų kultūrų ir mentalitetų žmonių ir būnant tokioje aplinkoje tiesiog blogai jaučiuosi. Didelė įspūdžių lavina taip pat labiau nervina ir dirgina, nei suteikia kažkokią džiugią ar pakylėtą būseną. Tad iš to "neišbandyta", ko gero, lieka tik dar neragautos vyno rūšys ir nauji pc žaidimai 👨🏻💻🍷
Kokia buvo tavo ta "sunki" situacija? Tėvai naujausio bmw'o nenupirko?
Jooo, eilinis panos postas, kur viską turėjo gyvenime :)) Nuo 16m dirbu ir turbūt nuo 13m teko galvot kur gaut pinigų dalykam. Visi šeimos vyrai - alkoholikai, sukitės pačios, kaip išmanot + pasirūpinkit vyrais, kad galvos nenusirautų. Visą laiką gali būt blogiau, nesigynčiju, bet started from the bottom 😉
Jo bet tuom ir smagu pasidžiaugtil, kad kaip ir išlipai iš tos skylės, čia rašo visi lipantys dar, ir nedažnas neišlipa iš jos ir gyvenimas pasibaigia, ypač mūsų lietuvėlėje, todėl aš manyčiau reikalinga tokia vieta kur bent kažkiek gali nusimesti (už dyka nes psichologai kainuoja nemažai) nuo savęs ir paprašyti aplinkinių patarimo ar tiesiog palaikymo.
Ir manau ,kad kai kurie čia rašantys žmonės visgi pasinaudoja kitų duotais patarimais.
Skūstis yra lietuviškas bruožas, panašiai kaip UK
matai, cia zmoniu amziaus vidurkis max 25 metai. jie viska zino, tik ju tiesa, kiti kvaili. numeti baita, tai zmones net nepamaste iskart pasimauna. cia tiesiog tokia publika. tas pats kas tindery sedet ir sakyt, kad visos bobos kurvos, baisios ar dauztos. bet iseini i lauka, ir matai, kad gyvenimas sudetingesnis - nera tik juoda ir tik balta
Isejau i lauka ir matau kad jos vis dar dauztos 😃
ok incel
Nesu incel bet geriau buciau inceliu nei simpu kaip tu
nu nahui logika. jei turi boba tai simpas
Nu nahui logika jei netoleruoji modern day women tai incel.
nu nahui logika. jei is mazo zmoniu skaiciaus sprendi apie visus zmones, tai bbd
Mazo zmoniu skaičiaus?😃 Tu blet iseik i lauka, zole paliesk, as tu spakliuotu tatuiruotu kurvu nei su pagaliu neliesciau
ka nx
Nes: 1. Visada yra lengviau bliauti nei atlikti kazkokius veiksmus, kurie verstu lipti lauk is komforto zonos, o Reddit ir yra ta puiki platforma, kur susirenka socialiniu igudziu trukumo prislegti asmenys (arba zmones, kurie turi tiesiog per daug laisvo laiko), kurie anonimiskai gali issilieti ant kitu arba saves, nes kitur tau pasiulytu issiplauti galva ir iseiti laukan paliesti zoles ;), nes visiem tavo draugam/aplinkiniams yra pajibat ;) 2. Visi galvoja, kad problemos issispres automatiskai pasitelkus interneto saltiniais... Deja, bet "interneto vikipedijos" 85% atvejais yra sudu kratiniai perpildyti dezinformacijos arba tokios informacijos, kuria pritaikysi tik teoriskai, o ne praktiskai arba yra subjektyvi nuo asmens iki asmens. Ir kai info nepasiteisina tada eina visi cia skustis. 3. "Potvynis" negatyviu veikeju, kurie tik garsiai skundziasi, kas ir sukelia, kad visi LT yra depresantai ir t.t. Pats, istikruju, Reddit naudoju tik dviem atvejais: 1) kai reikia info apie tam tikra pirkiny ir 2) kai reikia tam tikro atsakymo i problemos sprendima, kuris susijes su pirkiniais. Visi kiti dalykai Reddit'e yra neverti nei mano laiko, nei pastangu istraukti kazkokios info, nes dazniausiai nepasiteisina arba atgalinio rysio nesulaukiu. Ir aplamai, kuo maziau sitam sudu smegduobej praleidziu laiko, tuo emociskai geriau jauciuosi, nes stebeti kazkoki interneto turiny yra beprasmiska, kai gyvenam tik karta ir laikas vis tampa brangesnis senstant :). P.S. isimtis buvo sitas postas, nes teko parasyt savo atsiliepima :D. Edit: kalbant apie hobiu subus ir visokie "life hacks" - mano nuomone geriau priklausyti vietinei bendruomenei negu random kariauti su anonimais, nes kaip ir sakiau - viskas yra subjektyvu :), o ir long distance draugystem per interneta asmeniskai netikiu.
Burbule gyveni, islysk ir pamatysi kaip smagu gyvent, as sokiuss lankau
Man tai viskas yra ok. Kas buvo ne ok, susitvarkiau. Kas užpiso, pasiunčiau nx. Tiktok'o nežiūriu, delfi neskaitau, turiu įdomių/aktyvių veiklų. Daug neuždirbu, bet viskas man zjbs. Čia kur chebra skundžias dėl nuomos kainų, tai ble prisukit komfortą ir rasit kažką už padorią kainą. Nepirkinėkit lizinginių mašinų, visokių naujausių telefonų, kompų, smart-watch'ų ir bus tų pinigų. Problema ta, kad visi instagrame nori vieni kitiem įrodyt kaip achujenai gyvena ir dėl to strugglina paskui. Man pvz yra px, - turiu seną toyotą, gyvenu 2k bute ir visko užtenka. Galimybių pilna - daryk ką nori, keliauk kur nori (again man nereikia 5 žvaigždžių, įmanoma nebrangiai). O darydamas įdomius dalykus surandi ir įdomius draugus, bei antrą pusę. Paskaičiau čia dar istorijas.... Tipo nejuokinga kai bičai skundžiasi barakudom, bet patys eina į klubus ir pirkinėja šampano taures pripūstalūpėms. Čia ble kaip šiukšlinėj ieškot maisto ir paskui skųstis, kad sugedęs.
Underrated komentaras, visiškai pritariu!
.
Aš manau nieko ir nepostinčiau kas yra negatyvu. Savų problemų pilna, bet dėl to nesijaučiu nelaimingu žmogumi. Imti ir verkti Online kaip blogai gali tik silpni. Yra aišku išskirtinių atvejų kai žmonės turi kažkokią ligą ir klausia žmonių patarimo. Galbūt kažkas susidūrė su tuo ir jau žino kas galėtų būti. Bet ties čia auga karta kuri galvoja, kad geriau žino nei daktarai. Jaučia, kad yra puikūs psichologai. Bet patiems jų pagalbos reikia. Tad imi ignoruoji tokius ir internete ieškai kas tau naudinga. Galbūt kokios naujienos arba kokia veikla su hobiu. O ne keli postus ir bandai gauti kitų paguodos ir patiktukų.
Kaip kažkas sakė, kai tau gerai sekasi, tai negi bėgsi girtis internete:) Tai ir gaunasi kad matai tik neigiamus postus.
kaikure zmonies ira nepatinkti gyvenimu ne del to kad ten jau labai butum kasko nepatekintas o del to kad jis lakinas gyvenime visko buna jai tau ira sudina diena tai nerskia kad ir kita savaite tokia bus kievena diena nauja galimybe padaryti kaska kitko bet vistek viena diena viskas baikis kapu ir mirtimi tas labai stipriai kerta per motyvacjia nes sitas gyvenimas laikinas ir tas lakinumas trigina ir viskas atrodo tesiog beprasmiska ne verta neko kaltinti tesiog taip jau ira
Lavonovas kam čia įdomu tavo pasirašymai,GRYBAS
Misery loves company
nežinau man tai zjbs gyvenimas judu krutu tik laiko mažai bet čia skamba kaip mano problema
Džiaugiuosi už tave :)
O šita tema yra kas nors daugiau nei skundimasis?
O kur tu čia matai nepatenkintus? Juk laimingiausi pasaulyje ar kur ten
ne kas yra o kas bus
Pšl
L take
Viskas gerai. Pats turbut esi depresovas beta male ir matai kitus tokius
Nežinau, man yra gerai. Mėgstu pazyzti, ir turiu problemų kaip ir kiti, bet objektyviai esu geroje vietoje gyvenime ir vertinu jos privalumus. O problemos ir jų sprendimas yra gyvenimo dalis. Kol yra būdų ir psichologinių resursų jas spręsti, negalima skųstis, kad kažkas yra negerai.
kalbek uz save, man gan zjbs
Tiesiog tokia auditorija šiam subredite, tokie tokiems.
Blemba prajuokino :D šūdinai sekasi ir neužtenka pinigų niekad? Tai mesk tą darbą ir pakeliauk už pinigus! Wow kaip lengva, nepagalvojau! :D :D aš kartais galvoju, kad dauguma lietuvių jaunų, kurie kažkaip stebuklingai turi tik pradeje gyvent nekilnojama turta ir naujas mašinas traukia pinigus iš maišelio, kuriame jie niekad neišsenka :Dd ar iš teveliu ir seneliu palikimo gyvenama?
Net psichologai jau dažnai sako, kad daug depresuotu žmonių neserga, o tiesiog adekvačiai reaguoja į aplinkybes. Jei tu gali mesti darbą be baimės likti bomzu tai tu esi lucky bastard ir džiaukis,kad tau taip pasisekė,o ne pisk kitiem protą kur nei tu žinai su kokiais demonais jie kovoja, nei ką.
Jeigu esi toks patenkintas, neturėtų taip rūpėti kiti.
infliacija 👎
Nu nes tokie laikai, paauga 2005-2010 metų generaciją paaugsta. Viskas. Jiems pizę. Kaip kvėpuoti, kaip pašikti, kaip surasti info be intiko ar telefono. Greitai užklausos bus, kaip nusivalyti užpakalį neapsitepus pirštus #švaruspirštukai, #kakučiui-ne, #gyvenimasberudumo Dar ką pasakysiu, tai ko toliau to baisiau, visi viska bijo, žingsnio negali padaryti neatsiklausę kitų patarymo, nesukurę posto fb ar reddite, žodžių, aš dar paskutinis iš tų, kurie spręndžia savo problemas pagal jų atsiradimą, o ne sukuriu jas, depresuoju, sumoku 5k terapeutui, kad jis pasakytų, kad aš viska sau prisigalvojau, ir paleidžia...
Čia redditas. Renkasi išvaizdingiausi ir geriausius socialinius įgudžius turintys asmenys, kurie tikrai +- nėra iš tos pačios amžiaus grupės su panašiom tai amžiaus grupei būdingom patirtim /s TLDR Trolių, botų, asocialų ir rukšnų kontingentas tiesiog pernelyg vokalus. Chillax, svarbiausia neprilygint reddit'o burbulo visai Lietuvai, net ir Lietuvos jaunimui, ne viskas iš čia liptu.
Puikus atsakymas, neveltui Rajanas Gozlingas. Tik kažkaip norėtųsi pamotyvuot žmones, kad negiveupintų taip 😄
Visų pirma, OP yra "boba" t.y mot. lyties atstovė. Tai reiškia, kad jinai negali įsivaizduoti eilinio vidutinioko vyro (ir dar Lietuvoje) gyvenimo. Jums moterims, šiais laikais lengviau gyventi, nes tokia pushinama agenda. Jau net nuo mokyklos suolo, mokytojos labiau taikstosi su mergaitėmis, rezultate berniukų mokslo rezultatai būna blogesni, o naujausios apklausos ir tyrimai rodo, kad šiuolaikinė mokykla orientuota tik mergaitėms, o į berniukų psichologiją nesigilinama, dėl to visas dėmesys mergaitėms. Rezultate, į aukštąjį mokslą įstoja daugiau merginų ir tendencija vis didėja. Aukštasis mokslas - geresnės galimybės gyvenime (neskaitant, kad literally be jokio slėpimo, bandoma moteris priimti į stem pozicijas vien dėl to, kad ji moteris, nors gal yra talentingesnis vyras. "Women in tech" akcijos/parodos wtf. Į ofiso darbą priimant, papildomi taškai, kad esi moteris ir t.t vien dėl "lygių galimybių", ir "vienodo atlyginimo", kai darbo rezultatas ne vienodas dažnu atveju. Tai čia tik gyvenimo pradžia. Paskui mergina pasiekia 20+ metų, kai jos yra savo pike ir visas pasaulis jų, nes visi joms rodo dėmesį, jos gali skųstis, gali prašyti pagalbos, rodyti emocijas ir visi joms padės, užjaus, paguos, tiek socialinis sluoksnis, tiek imant valstybiniu lygmeniu valstybines įstaigas ir organizacijas. Viskas orienuota į moterį. Tik neseniai pradėtas "trendas" žiūrėti į vyrų psichologinę sveikatą, kuris realiame gyvenime neveikia, nes vis tiek in the end of the day esi įvardinamas kaip "boba" ar "verksnys", jei rodai emocijas, ir sakoma "man up" bei "nebūk boba". Tai jei vyras pradeda verkti ir skųstis, jis yra nurašomas visuomenės. Tai, kaip minėjau, nesupranti OP, moterie, eilinio sunkaus vyro gyvenimo, kai tau tiesiog užtenka egzistuoti, nes tiesiog gimei moterimi ir visas pasaulis tavo pusėje stovi.
Nevisai. Sutinku, kad mokyklinis ugdymas darosi biški palankesnis mergaitėm, bet darbo rinkoj ne kartą teko būt nurašytai, vien dėl to, kad moteris. Dėl savo atlyginimo ir vietos po saule, kovoju kasdien, nieks manim nepasirūpins ir nesuteiks garantijų. O dar papildomas spaudimas, ka jei iki 30 nepasidarai vaikų, tai realiai esi useless. Vyrai gali nors ir po 50 užstatyt vaiką ir nesusipist karjeros. Abiem pusėm yra sunku ir gyvenimas nėra varžybos - kam sunkiau. Vieni be kitų negalim, todėl norėtųsi paskatint tarpusavio supratimą ir palaikymą 🫶
Sutinku, tačiau sakai "tarpusavio supratimą", jau vien kalbant apie bendrą gyvenimą kartu, kas ir skatintų tą tarpusavio supratimą ir gražesnį gyvenimą, tai 20-30 metų vyrai 60% yra vieniši, kai tuo tarpu tos pačios amžiaus grupės moterys tik 30% yra vienišos, kas rodo, kad moterys yra atitrūkusios nuo realybės ir geriau dalinsis tuo "geresniu" daugiau pasiekusiu vyru, kas dažnu atveju yra vyresnis nei 30 metų (dėl to nepakliūna į tą statistikos kategoriją) nei susidės su vidutinioku vyru, kuris tiesiog normalus, paprastą darbą turintis vyras. Kitaip sakant, jūs, moterys, šiais laikais tikrai nepalengvinate vyrams (ir kartu abiejoms lytims) gyvenimo dėl savo realybės neatitinkančių standartų vaikymosi. Neveltui visur vyrai dominuoja pagal "blogasias" statistikas, tiek savižudybėse, tiek alko/narko abuse ir t.t
Kaip manai, ar niekas nesijaustų blogai ar depresiškai, žinodami, kad juos pasirinko ne dėl to, kad jie iš tiesų patiko savo partneriui, o dėl to, kad "reikėjo kažką imt"?
> tai 20-30 metų vyrai 60% yra vieniši, kai tuo tarpu tos pačios amžiaus grupės moterys tik 30% yra vienišos Ai, nespank. Amžių grupėje 20-29 metai - [73.5% moterų nėra santuokoje ar nebuvo susituokusios ir 86% vyrų nėra santuokoje ar nebuvo susituokę](https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2022/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis). Ir čia tik santuokos, kur vyrai ir taip vidutiniškai tuokiasi būdami šiek tiek virš 30. Bendrai per gyvenimą Lietuvoje vyrai daugiau susituokia nei moterys. >Kitaip sakant, jūs, moterys, šiais laikais tikrai nepalengvinate vyrams (ir kartu abiejoms lytims) gyvenimo dėl savo realybės neatitinkančių standartų vaikymosi. Šita tema tau ir buvo skirta.
aš esu eilinis vyras ir tai ką čia parašei yra totalus briedas.
Tai tada esi ne eilinis vyras. (Jei jau IT dirbi, tai esi ne eilinis)
Kodėl visi tokie depresuoti ir nepatenkinti gyvenimu? -> Late Stage Capitalism. Uždirbi daug -> Darai daug nereikalingo išgalvoto darbo Dirbti kažką naudingo -> Labai dažnai neuždirbi daug. Depressive :D
Pasakyk bent kelis pavyzdzius savo sitiem teiginiam :D Marazmas kazkoks
PVZ: Esi programuotojas -> Rašai neišbaigtą kodą, nes reik paleisti greit, kai paleisim sutvarkysim -> niekad netvarkai -> tvarkai kažkieno kito neišbaigtą kodą -> metai iš metų, nieko nepadarai taip, kaip žinai, kad būtų geriausia, joks projektas neturi pabaigos, tik iteracijas. Neturi gale dienos džiaugtis kažko baigimu, nes tai tik dar viena iteracija. Esi Senior Marketing žmogus -> numatai growth tikslus -> kompanija paauga x procentų -> numatai naujus tikslus -> kompanija paauga x procentu -> numatai naujus tiklus -> kompanija paauga x procentu -> jei kompanija nepaaugo ieskai priezasties, kad pateisinti ir numatai naujus tikslus -> Niekas niekada nesibaigia, metai iš metų iteracijos tų pačių kompanijų. Esi Analitikas -> kažkas paklausia kodėl x ? Atsakai, kodėl x. Atsakymas nepatinka vadybai -> agreguoji istorišką datą, kad įrodyti, kad yra x o ne y kaip jie mano. Įrodai. Jie vistiek pasirenka daryt y, nes kodėl gi ne. Gauni traukti duomenis apie dalyką, kursi turi 0 įtakos įmonei. 0 Įtakos vartotojui. Kažkam tiesiog įdomu. Esi auškto lygio vadovas. Jei nieko nedarytum kompanijai nieko neatsitiktų. Eini į susitikimus, kur jūs visą laiką diskutuojat panašius dalykus, kurie realiai neturi įtakos niekam. Duodat užklausas žmonėms, kurei realiai daro darbus apie dalykus, kurie neturi jokios įtakos, nes vienoje diskusijoje, tiesiog norit laimėti argumentą prieš kitą vadovą. Numetat nereikalingus darbus žemesniai grandžiai, nes suprantat, kad to nereik, bet aiškinti, kad to nereik reikalauja per daug jūsų energijos. Gale dienos suprantat, kiek gyvenimo išvaistėt tiesigo diskutuodami nesąmones ir darydami updatus. Ir tada turi mokytoją: Turi nesąmoningą įtaką visuomenės ateičiai -> Maža alga. Valstybes tarnautojai -> kuria faking istatymus -> apverktina alga Teisėjai -> Demokratijos pamatas -> Konstitucinio teismo teisėjas uždirba mažiau už krūva senior IT pozicijų.
Labai geras situacijos apibūdinimas. Norėčiau dirbti mokytoju, nes patinka mokyti kitus, bet specialiai nesirinkau šitos karjeros, nes alga yra šūdų krūva. Todėl dirbu IT, ir 90% mano darbo laiko nėra darbo. Pavyzdžiui šiandien per visą dieną atspausdinau du lapus. Viskas. Ir už tai gausiu daugiau pinigų nei gimnazijoje dirbantys mokytojai, kurie visą dieną aktyviai vedė šiandieną pamokas, ir statė Lietuvos ateitį. Įdomu dar tas, kad jų išsilavinimo lygis yra daug didesnis nei mano.
Pas mane kita bėda, darbo yra žiariau daug, truksta 2 kolegų. Bet pusė to darbo, turi 0 reikšmės. Tiesiog "būtų įdomu pažiūrėt į skaičius".
Vienas du as noriu ledu # Vienas du as noriu ledu # Kai einu gatve noriu as ledu # Nueinu ir ju as nusiperku # Vienas du as noriu ledu.. Vienas du as noriu ledu...
Sutinku. :)
Lietuvoj gyvenam. Tas ir yra.
Skųstis lengviau. Žmogui mieliau reikšti nepasitenkinimą nei džiaugtis. Maždaug 1 prie 5. Toks ir susidaro vaizdas. Tiesiog tie kurie džiaugiasi, džiaugiasi tyliai. Viskas bus gerai.
Noriu sekso.